lzinios.lt 2015-08-24
Kol tauta gyva ir turi laisvą valią, ji renkasi iš praeities ir dabarties, kas jai svarbu. Kada ji pavergta, jai primetinėjamas svetimas matymas, kuris daro tautą patogią valdyti. Penkiasdešimt metų sovietijoje nėra tiek daug, kad būtų išsitrynę senieji įrašai tautos atmintyje, bet dvidešimt penkeri nepriklausomybės metai yra dar mažiau, kad okupacijos patirtis užimtų jai deramą vietą iš krašto.
Tautos atminties kūrimas ir palaikymas vyksta nuolat, nes jam pasibaigus, baigiasi tauta. Atgavusi laisvą valią rinktis, Lietuva dabar intensyviai atkūrinėja savo atmintį, kuri yra ir atspirties taškas tolesnei raidai, ir Lietuvos išlikimo garantas.
Audringos diskusijos dėl sovietinių stovylų ant Vilniaus Žaliojo tilto patvirtina, kaip intensyviai vyksta mūsų tapsmas laisva tauta. Nuo to, kokias atramas pasirinksime ir kur jas pastatysime, priklauso, kur link ves Lietuvos tiltas.
Taip jau susidėjo, kad šią vasarą aplink Žaliąjį tiltą sukosi ne tik svarstymai dėl jo puošmenų. Buvo prisimintas 360 metų senumo mūšis, vykęs šioje vietoje. Ir ne vienam, besireiškiančiam viešoje erdvėje, pasirodė, kad nėra ko kalbėti apie laikmetį, kuris buvo didžiulių negandų Lietuvai metas.
Lenkai taip negalvoja, ir Henrikas Sienkievičius daugiau nei prieš šimtą metų rašė istorinius romanus apie tai, o Ježis Hofmanas pastatė įspūdingus istorinius filmus, tarp kurių centrinę vietą užima epopėja „Tvanas“ apie neįveikiamą Lietuvos bajorą Kmiticą, arba lietuviškai „Kmituką“, kurį suvaidino legendinis Danielius Olbrychskis (Kmitos kadais buvo garsi Lietuvos giminė). Dabar tą laiką lietuviams grąžina Kristina Sabaliauskaitė barokinio grožio „Silva rerum“ vėriniais.
A. Anušauskas. Nuo rožinių biografijų – prie konformizmo
delfi.lt 2015-08-20
Taigi suderinama tai ar ne, statyti paminklus ir atminimo ženklus jiems ar ne? Apskritai istorijoje yra tik viena spalva ar yra dar be juodos ir baltos kokie nors atspalviai. Tai man priminė pora istorijų.
Prieš daugelį metų į mane kreipusis senutė prašė padėti jai surinkti informaciją apie jos sušaudytą vyrą, kuris neteisingai apkaltintas dalyvavus Holokauste. Jo kaltė iš tiesų buvo ta, kad jis perskaitė kalėjime žydų kalinių pavardes ir jie buvo atskirti nuo kitų kalinių, o vėliau neabejotinai nacių sušaudyti.
Žinoma, to, kas buvo surašyta NKVD kaltinime, jis nepadarė, tačiau vis vien netiesiogiai padarė paslaugą nacių einzatzgrupei. Net jei vėliau įsijungė į rezistentų gretas, tai liko jo atmintyje. Kita istorija dar kontroversiškesnė – lietuvių saugumo policijos skyriuje Vilniuje dirbęs saugumietis savo bute Vilniaus gatvėje slėpė žydų šeimą. Tačiau lietuvių saugumo policijos skyrius prireikus turėjo prisidėti prie besislapstančių žydų paieškos, o čia pareigūnas slėpė kelias potencialias aukas. Už tai grėsė sušaudymas. Jis buvo sušaudytas NKVD apkaltinus kolaboravimu ir, matyt, dalyvavimu persekiojant ar net naikinant žydus (t.y. „tarybinius piliečius“, nes žydų tautybės kaltinimuose buvo stengiamasi neminėti). Išgelbėtų žydų laiškai ir prašymai 1944 metais jo neišgelbėjo. Tačiau šiais laikais ir į gelbėtojų sąrašus jis neįrašytas dėl minėtų priežasčių – niekas nesiima sverti skirtingų jo biografijos dalių.
Renginiai
Minint nusikalstamo
Molotovo - Ribentropo pakto
76 -ąsias metine, Lietuvos Sąjūdis
š. m. rugpjūčio 23 d. kviečia į šiuos
renginius:
17 val. šv. Mišios Bernardinų bažnyčioje
18 val. mitingas prie Mickevičiaus
paminklo
(Maironio g. prie Bernardinų bažnyčios)
Kalbės prof. V. Landsbergis,
A. Terleckas ir kt.
19 val. laužai Ukmergės plento 17-ame
kilometre, prie pirmojo
„Baltijos kelio“ kryžiaus.
2015 – 08- 23
Lietuvis Sąjūdis ir Lietuvos
Laisvės kovotojų sąjunga
NATO generolas pripažino: Rusija užvaldo Baltijos jūrą
delfi.lt 2015-08-21
Tai jis pareiškė interviu defensenews.com daugiausia kalbėdamas apie Ukrainos karinių pajėgų progresą.
„Rusai daug investuoja į Kaliningradą ir Krymą. Jie turi potencialo visiškai blokuoti prieigą prie Baltijos ir Juodosios jūrų, nes turi galimybę pasinaudoję priešlaivinėmis raketomis pasiekti apie 90 proc. Juodosios ir Baltijos jūrų ploto. Kaliningrade ir Kryme rusų dislokuojami kariniai pajėgumai įspūdingi: artilerija, priešlaivinės sistemos, kariuomenė, oro erdvės gynimo sistemos“, - sakė B. Hodgesas.
Pasak generolo leitenanto, rusai ir toliau didina konvencinio, aukštos klasės, elektroninio karo pajėgumus.
„Nors ir mes buvome linkę taip elgtis, bet pastarąjį dešimtmetį dėmesį sutelkėme į terorizmą, kovą su maištininkais ir radioelektroninę žvalgybą, o rusai tuo metu ir toliau ėjo ryšio trikdymų keliu. Jie gali numušti bepiločius orlaivius, gali apsunkinti komunikaciją – šių dalykų galėtume iš jų pasimokyti. Dabar bepiločių lėktuvų visur labai daug, taigi tenka šiek tiek keisti taktiką, kaip išvengti priešo didelio nuotolio raketų ir artilerijos sviedinių“, - aiškino JAV karinių pajėgų atstovas.