G. Landsbergis. Europa atsisako iliuzijų, o Rusija turi pasirinkti

Gabrielius Landsbergis

2015-06-10 delfi.lt

Šiandien Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre pristatau ES-Rusijos santykių ataskaitą. Ne vieną mėnesį trukęs derybų, susitikimų, pozicijų derinimo procesas pasiekė paskutinį etapą Europos Parlamente – diskusijas ir balsavimą dėl ataskaitos.

 
 

Noriu pastebėti, kad rengdamas šį dokumentą neturėjau galimybės išklausyti oficialiosios Rusijos atstovų – mano vadovaujama delegacija tiesiog buvo neįleista į Maskvą.

Mes galime apgailestauti, kad Rusija ir toliau veikia savo metodais – sudarinėjami neįleidžiamų į Rusijos teritoriją Europos Parlamento narių sąrašai. Visa tai ne tik rodo oficialiosios Rusijos nepasitikėjimą Europos Parlamentu, bet ir visa Europos Sąjunga ir galimu tarptautiniu bendradarbiavimu, skaidriu bei taikiu dialogu.

Ruošdamasis kalbai pagrindiniam ataskaitos svarstymui Europos Parlamente, ieškojau įkvėpimo Vinstono Čerčilio pasisakymuose. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas, numatydamas būsimus geopolitinius pasikeitimus ir artėjantį Šaltąjį Karą, dar 1946 m. kalbėjo: „Jei Vakarų demokratijos kartu laikysis bendrų principų – niekas į jas nesikėsins. Jei tik ims skaldytis ir svyruoti – mus visus gali ištikti katastrofa“.

Ir dabar yra valstybių ir žmonių, kurie tą patį pasakytų apie dabartinę situaciją Europoje. Krymo okupacija ir besitęsianti Rusijos agresija Ukrainoje meta iššūkį Europos pokarinei taikai ir nusistovėjusiai tvarkai. Ir negali būti baimių tą agresiją aiškiai įvardinti.

Europos žemynas pergyveno ne tik Šaltąjį karą, bet ir Berlyno sienos griuvimą, dainuojančią revoliuciją, kuri yra viena iš priežasčių, kodėl šiandien čia, Europos Parlamente, aš galiu atstovauti Lietuvą ir pristatyti dokumentą, kuris bus laikomas viso parlamento pozicija.

Skaityti daugiau...

A. Piontkovskis: Vakarai ėmėsi V. Putino režimo

Angela Merkel, Barackas Obama2015-06-10 delfi.lt

Rusijos politologas, publicistas, Rusijos mokslų akademijos Sistemų analizės instituto vyriausias mokslo darbuotojas Andrejus Piontkovskis mano, kad pastaruoju metu Vakarų šalys akivaizdžiai sugriežtino retoriką Rusijos valstybės atžvilgiu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė Vakarams taikaus sambūvio formulę, kuri įtvirtintų Krymo aneksiją ir legitimizuotų „separatistines“ respublikas Donbase, tačiau Europos Sąjunga ir JAV su tokiu variantu nesutinka ir stiprina spaudimą Rusijos vadovybei. Taip savo komentare leidiniui „Gordon“ tvirtina Rusijos politologas A. Piontkovskis.

 

„Vakarai per praėjusias dvi-tris savaites, konkrečiai po susitikimų su Kerry Sočyje ir Nuland Maskvoje, akivaizdžiai sugriežtino savo taktiką Putino atžvilgiu. Maskva pasiūlė tam tikrą sandorį – vadinamąjį naują taikų sambūvį. Tai buvo padaryta Kremliui labai artimo Maskvos politologo Lukjanovo lūpomis jo balandžio 19 dienos straipsnyje. Jame buvo labai įdomus prisipažinimas, kad karinė eskalacija pavojinga ir labai nenaudinga Rusijai. Todėl Rusija pasiūlė sandorį: „Mes toliau nelendame, neeskaluojame situacijos. O jūs atlygindami pripažįstate, kad „Krymas mūsų“, ir sutinkate su mūsų strategijomis įkišti „Lugandoniją“ į Ukrainos vidų, išsaugant ten Rusijos karinį ir politinį buvimą, kad ji būtų vėžiniu dariniu Ukrainos viduje ir užkirstų kelią jos judėjimui į Vakarus ir apskritai Europos pasirinkimui“, – įsitikinęs A. Piontkovskis.

Skaityti daugiau...

Mirė Kovo 11-osios Akto signataras Juozas Dringelis

 

 

JUOZAS DRINGELIS

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

(1935 06 25–2015 06 04)

Birželio 4 d. po sunkios ligos mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, VI ir VII Seimų narys, žurnalistas Juozas Dringelis.

J. Dringelis gimė 1935 m. birželio 25 d. Varėnos rajone, Pabaronės kaime. 1965 m. baigė Vilniaus valstybinį universitetą, žurnalistas.

  1957–1969 m. dirbo Eišiškių ir Varėnos rajonų laikraščių redakcijose žurnalistu; 1969–1990 m. – Varėnos rajono tarybos vykdomojo komiteto sekretoriumi.

  Nuo 1963 iki 1990 m. buvo SSKP (LKP) narys. 1988 m. aktyviai įsijungė į Sąjūdžio veiklą. Buvo Varėnos rajono Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio tarybos narys, jos Kultūros komisijos pirmininkas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Varėnos seimelio narys.

  1990 m. vasario 24 dieną išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatu Varėnos rinkimų apygardoje Nr. 140.

  1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Savivaldybių komisijos narys, buvo Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojas, Rytų Lietuvos problemų laikinosios komisijos narys, Valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti narys, Valstybinės regioninių problemų komisijos narys, Komisijos Šalčininkų rajono ir Ignalinos rajono Sniečkaus (dabar Visaginas) gyvenvietės, taip pat kai kurių kitų savivaldybių tarybų, jų organų ir pareigūnų antikonstitucinei veiklai ištirti narys.

„Nepriklausomybės Atkūrimo Akto tekstas man, kaip ir daugumai deputatų sąjūdininkų, buvo žinomas iš anksto, tačiau jo klausydamasis tą kovo 11-osios vakarą ir matydamas salės priekyje vietoje sovietinių simbolių kylančią mūsų trispalvę, negalėjau sulaikyti džiaugsmo ašarų. Regis, džiūgavome visi, tartum viena tautos valią pareiškusi šeima“, – apie Kovo 11-ąją rašė signataras J. Dringelis.

1992–1996 m. – VI Seimo narys, Valstybės reformų ir savivaldybių komiteto narys. 

1996–2000 m.  – VII Seimo narys, dirbo Valstybės reformų ir savivaldybių komitete, Etikos ir procedūrų komisijoje. Buvo Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjos narys, Lietuvos delegacijos Švietimo, kultūros ir tautinių mažumų komisijos pirmininkas.

 Buvo Lietuvos piliečių chartijos tarybos narys, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys.

Domėjosi Rytų Lietuvos kultūra, rinko ir skelbė kraštotyrinę medžiagą, išspausdino apie 30 kraštotyros darbų, išleido knygelę „Varėnos rajonas“.

2000 m. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

Baltijos jūroje baigtas tiesti „NordBalt“ kabelis

delfi.lt 2015-06-09

 

„Sklandžiai ir atkakliai siekiame savo pagrindinio tikslo – kad nuo 2016 m. sausio pirmos dienos turėtume tiesioginį priėjimą prie didžiausios Europos Šiaurės šalių elektros rinkos. Lietuva importuoja apie du trečdalius elektros energijos, tad galimybė pirkti daugiau elektros iš hidroresursų turtingos Skandinavijos sudarys prielaidas mažėti didmeninei elektros kainai. Ši jungtis taps galimybių rinktis, konkurencijos ir bendradarbiavimo elektros energetikos srityje sinonimu“, - sakė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Daivis Virbickas.

Paskutiniai du aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelio klojimo kilometrai šalia Švedijos krantų buvo technologiškai sudėtingi, mat Baltijos jūros dugnas toje vietoje yra akmenuotas. Dar balandį ten pradėta kasti tranšėja, į kurią paguldytas kabelis. Priekrantėje jis taip pat bus apsaugotas betoninėmis plokštėmis nuo žiemą užšąlančios jūros. Jūrinio kabelio galas Švedijos pakrantėje šiuo metu yra specialia mova sujungiamas su sausumos kabeliu, kurio 40 kilometrų po žeme driekiasi iki Nybru transformatorių pastotės.

Nuo gegužės darbą jūroje pradėjo ir kitas laivas „Grand Canyon II“, kurio užduotis yra apsaugoti kabelį įgilinant jį į jūros dugną aukšto slėgio vandens srove. Šie darbai truks dar visą vasarą. Tose vietose, kuriose kabelis neapsaugotas, budi laivai, įspėjantys kitus laivus apie nutiestą kabelį. Šiuo metu Baltijos jūroje patruliuoja septyni tokie laivai, du iš jų yra Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Kabelio klojimo darbai buvo atnaujinti šių metų balandžio mėnesį. Pernai buvo pa

Skaityti daugiau...

V. Landsbergis apie OMON vadų bylą: pagalvojau, kad tai – Rusijos teismo sprendimas

Vytautas Landsbergis

delfi.lt 2015-06-05

Išgirdus, jog teisėjų kolegija nusprendė išteisinti buvusius sovietų Specialiosios paskirties milicijos būrio (OMON) Vilniuje vadovus, kilo mintis, ar šį sprendimą tikrai priėmė Lietuvos teismas, o ne Tarybų Lietuvos teismas. Taip teigia buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis.

„Pirmiausia pagalvojau, kad tai yra Rusijos teismo sprendimas. Paskui paaiškėjo – laikoma, kad tai yra Lietuvos teismas. Dabar pradedu abejoti, ar tai nėra Tarybų Lietuvos teismas, užsilikęs Lietuvoje, kuris klauso nurodymų iš aukščiau ir toliau. Matau, kaip teisėjas komentuoja tą situaciją ir sprendimą. Man atrodo, kad jis – ne šio pasaulio žmogus. Neva nebuvo ginkluoto konflikto, okupacijos. Tai yra fundamentalūs mūsų valstybės dalykai“, – LRT Radijui sako profesorius.

V. Landsbergis atkreipia dėmesį, kad kituose teismuose buvo pateikta pateikti net Europos Žmogaus teisių teismo sprendimas, paremtas Lietuvos teisėsauga, daugybė tarptautinių dokumentų, kuriuose nustatyta, kad Lietuva buvo okupuota ir prieš ją sovietai naudojo agresiją.

„Žodis „agresija“ yra paminėtas prokuratūros dokumente, bet vėl tuoj atsiranda išvedžiojimai, kad tada kaltinimas turėjo būti pateikiamas agresyvios valstybės vadovui. Gaila, kad to kaltinimo iki šiol neiškėlė nei generalinė prokuratūra, nei kitos instancijos. Matau teisėjo aiškinimą, kad kaltinime nebuvo nurodyta ir teisme nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjama, jog Lietuva buvo okupuota, kad Lietuvoje vyko ginkluotas konfliktas. Tai yra Sausio 13-oji. Nėra ginkluoto konflikto?“ – klausia V. Landsbergis.

Jis taip kelia klausimą, kodėl, jei tuo metu Lietuvoje nevyko ginkluotas konfliktas, yra persekiojami nusikaltimus vykdę asmenys.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. D. Grybauskaitė teiks N. Meilučio kandidatūrą į generalinius prokurorus
  2. Nukels Žaliojo tilto skulptūras
  3. Pasaulio lietuvių bendruomenė prašo neskelbti referendumo dėl dvigubos pilietybės
  4. Pokalbis su Gabrieliumi Landsbergiu. Apie Lietuvos viziją ir asmeninius iššūkius