V. Landsbergis. Trečias dūmas

delfi.lt 2015-05-22

 

Lietuvos Seimas pritarė referendumui, - kol kas dar svarstyti, - kad juo, jei žmonės pritartų, būtų keičiama Lietuvos Respublikos Konstitucija. Ne kokia smulkmena, o esminis pilietybės dalykas.
Vytautas Landsbergis

Ar pilietybė saisto pilietį su jo valstybe ypatingu būdu, ar nesaisto. Nes jei tu gali būti kelių valstybių pilietis, tarp jų ir Lietuvos, tai ši pilietybė – viena tarp kitų, neypatinga. Tarp teiginio (gal ir jausmo) „aš – Lietuvos pilietis!“ ir sampratos „aš esu ir Lietuvos pilietis – ne tik Rusijos, Lenkijos, Airijos“, sutikim, yra gana didelis skirtumas, gal net esminis. Be abejo, priklausantis nuo žmogaus. Galėtum juk būti daugybinis įvairių šalių pilietis, kuriam Lietuvos pilietybė mieliausia, nors užsieniuose gyvenant – ji be naudos, kaip gintaro suvenyras.

Žinia, jei Kanados pilietis nutartų kandidatuoti į Lietuvos prezidentus, formali antroji mūsų šalies pilietybė būtų reikalinga. Kitais atvejais – kelionėms, verslui, veiklai – ji nebūtina. Na, dar olimpiniam sportui, vienam sezonui. Šiaip būnant Lietuvoje, antroji Lietuvos pilietybė nėra būtina. Tik norėk ir veik. Investuok, linksminkis. O rinkimams reikia.

Štai čia ir antrasis lazdos galas. Iniciatoriai bei naivūs rėmėjai turi suprasti, kad kalbama ne vien apie lietuvių teisę turėti daug pilietybių, bet lygiai taip pat – apie daugybės kitašalių kitataučių žmonių galimą geismą bei interesą turėti lietuvišką pasą. Vienoj kišenėj, tarkim, su rusišku. Vienas – dalyvauti rinkimuose; kitas – prašytis užsienio šalies pagalbos.

Per Gruzijos karą paaiškėjo, kad į Abchaziją užvežta maišai rusiškų pasų, tik dar be pavardžių. Nespėjo išdalinti. Gal ir Lietuvoje jau tokių pasų slapčiomis privežta, ir jau su pavardėmis? Padirbėk, VSD.

Skaityti daugiau...

D. Grybauskaitė: mums pavyko nuveikti išties nemažai

delfi.lt 2014-05-21

Rygoje penktadienį tęsis Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, kuriame aptariami Europos Sąjungos (ES) santykiai su šešiomis posovietinėmis kaimynėmis rytuose.

Susitikime dalyvaujanti Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienio vakarą teigė, kad artimiausiu metu labai svarbu padėti Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai toliau įgyvendinti laisvosios prekybos susitarimus, o ES turi išlikti atvira Rytų partnerių šalių piliečiams. Pasak prezidentės, Gruzijai ir Ukrainai įgyvendinus visus reikalavimus, šių šalių gyventojai į ES turi keliauti be vizų.

Rytų partnerystės programoje dalyvauja Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina. Rusija programą vertina kritiškai, siekdama išlaikyti savo įtaką buvusioms sovietinėms respublikoms.

„Prieš pusantrų metų vykęs Vilniaus viršūnių susitikimas tapo lūžio momentu Rytų partnerystės politikoje. Per šį laiką smarkiai pasikeitė geopolitinė situacija Europoje, išryškėjo Rytų partnerių skirtingi tikslai. Tačiau mums pavyko nuveikti išties nemažai – Moldovos žmonės į ES keliauja be vizų, naikinami prekybos apribojimai su Gruzija, Ukraina ir Moldova. Turime ir toliau padėti šioms šalims ir būti atviri jų žmonėms“, - Prezidentūros ketvirtadienio vakarą išplatintame pranešime teigia D.Grybauskaitė.

Jame pažymima, kad Rytų partnerystės politika didžiausią naudą teikia šių šalių žmonėms, o stabili Rytų kaimynystė taip pat reiškia saugesnę Europą.

Skaityti daugiau...

Juos galėjom išsaugoti...

Aurelijus Veryga
bernardinai.lt 2015-05-22

Iš tiesų retai nutinka, kad lankydamasis konferencijose ar skaitydamas knygas sužinai kažką, kas tarsi nuima raištį nuo akių ir leidžia pamatyti tai, ką anksčiau gal tik numanei esant. Tai patyriau besilankydamas Kanadoje, Edmontone vykusioje pirmojoje pasaulinėje vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų prevencijos konferencijoje. Tai, ką išgirdau, sukrėtė.

Dar didesnį įspūdį padarė konferencijoje iš autoriaus rankų įsigyta knyga „Pražūtingas ryšys“ (Jody Allen Crowe „The fatal link“, 2009), kurioje buvęs JAV rezervato mokyklos direktorius ir mokytojas aprašo savo patirtį su „nevaldomais“, kaip pas mus vadinama, vaikais. Tačiau šiurpiausia šioje knygoje  – paieška ryšio tarp JAV mokyklose šaudžiusių ir moksleivius ar mokytojus nužudžiusių vaikų elgesio ir alkoholio vartojimo istorijos jų šeimose.

Girtuokliaujanti nėščioji yra tikra nelaimė savo vaikui ir bendruomenei, į kurią vaikas atkeliauja. Nemaža dalis tokių vaikų dėl sunkių apsigimimų atsiduria sutrikusio vystymosi vaikų globos namuose. Pastebėti pažeistus vaikus nesudėtinga, – jie išsiskiria specifiniais veido bruožais, jiems nustatoma organų pažeidimų. Todėl dauguma visuomenės narių turbūt supranta, kad girtauti nėštumo metu negerai. Tačiau ar kada pagalvojote, ką gali padaryti nedidelis alkoholio kiekis dar mamos gimdoje augančiam vaikui?

Skaityti daugiau...

Laikas pabusti

Dainius KREIVYS

 lzinios.lt 2015-05-21 14:34
Eu­ro­pa vis te­be­ko­vo­ja su kri­zės pa­sek­mė­mis, iš ku­rių šian­dien tur­būt dra­ma­tiš­kiau­sia yra Grai­ki­jos sko­lų ir jų re­fi­nan­sa­vi­mo epo­pė­ja.  Tuo tar­pu Lie­tu­va bu­vo vie­na iš ne­dau­ge­lio Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių, ku­ri ga­lė­jo pa­si­gir­ti itin spar­čiu eko­no­mi­kos at­si­tie­si­mu bei so­li­džiu eko­no­mi­kos au­gi­mu.

Ko­dėl sto­ja ša­lies įmo­nių eks­por­tas?

Su­pap­ras­tin­tai ga­li­me teig­ti, kad vals­ty­bės eko­no­mi­ka tu­ri tam ti­krą ana­lo­gi­ją su lėk­tu­vu, ku­rį ke­lia du va­rik­liai – eks­por­tas ir vi­daus var­to­ji­mas. Lie­tu­vą iš eko­no­mi­nės ak­la­vie­tės iš­ve­dė ša­lies eks­por­tuo­to­jai, ku­rie ak­ty­viai pa­de­dant vals­ty­bei su­ge­bė­jo 2009-2012 me­tų lai­ko­tar­piu pa­siek­ti 25 proc. vi­du­ti­nę eks­por­to plė­trą.

Ten­ka ap­gai­les­tau­ti, ta­čiau šian­dien tiek apie spar­tų eko­no­mi­kos au­gi­mą, tiek apie ryš­kų eks­por­to au­gi­mą esa­me pri­vers­ti kal­bė­ti tik bū­tuo­ju lai­ku. O to es­mi­nė prie­žas­tis yra eks­por­to au­gi­mo su­lė­tė­ji­mas, gra­si­nan­tis virs­ti ne­tgi vi­siš­ka stag­na­ci­ja. 2014 m. eks­por­to apim­tys pir­mą kar­tą su­ma­žė­jo per vi­są lai­ko­tar­pį po kri­zės ar­ba, ki­taip ta­riant, eks­por­to prie­au­gis bu­vo ne­igia­mas. Ne­nuos­ta­bu, kad kar­tu su lyg rū­kas be­sisk­lai­dan­čiais eks­por­to pa­sie­ki­mais sklai­do­si ir so­li­dus ša­lies eko­no­mi­kos prie­au­gis.

Ko­dėl su­sto­jo eks­por­to au­gi­mas? To prie­žas­tys pir­miau­sia yra dėl be­veik vi­siš­ko ša­lies įmo­nių ga­my­bi­nių pa­jė­gu­mų iš­nau­do­ji­mo bei nuo­sek­liai di­dė­jan­čios mi­ni­ma­lios al­gos, ku­ri, sa­vo ruo­žtu, di­di­na ir vi­du­ti­nį už­dar­bį ša­ly­je. Be to, Eu­ro­pos eko­no­mi­kos kri­zė bei apie Ukrai­ną be­si­vys­tan­ti geo­po­li­ti­nė pa­dė­tis le­mia tai, kad Lie­tu­vos vers­las la­bai at­sar­giai in­ves­tuo­ja tiek į pa­pil­do­mų ga­my­bi­nių pa­jė­gu­mų kū­ri­mą, tiek į nau­jus ga­my­bi­nius vers­lus.

Skaityti daugiau...

Prof. V. Landsbergio kūrybos vakaras

4202015-05-21

Šv. Kotrynos bažnyčioje vyko profesoriaus V. Landsbergio kūrybos vakaras. Profesoriaus vidinė laisvė, reiškusis per “Fluxus” judėjimą, genialų M. K. Čiurlionio tyrinėjimą ir atlikimą, poeziją ir prozą padovanojo laisvę Lietuvai. Meno ir kultūros erdvėje literatūros kritikas V. Sventickas kalbino V. Landsbergį apie naujausią kūrybą, profesorius atliko M. K. Čiurlionio kūrinius. Vakaro pabaigoje V. Landsbergis įrodė, kad menininkas gali improvizuoti – jo dirigavimui pakluso ir choras “Aidija”.

Vakaro programoje taip pat skambėjo Šv. Kristoforo kamerinio orkestro atliekami kūriniai, išskirtinę programą padovanojo R. Gražinio vadovaujamas choras “Aidija”, V. Landsbergio prozą skaitė aktorius Rimantas Bagdzevičius. Renginio iniciatorius ir rengėjas – Irenijus Šmidtas.

Nuotraukos Mindaugo Mikulėno

Daugiau straipsnių...

  1. A. Sekmokas. Ar šiluma gyventojams yra verslas?
  2. V. Landsbergis – istorijos ženklų skaitytojams: atsikvošėkime
  3. Kas bus su „Mistral“: Rusijos laukia netikėtumas?
  4. Paviešino tai, ko nespėjo B. Nemcovas: Rusijai teks sumokėti