Svarbu
Registracija
Dėl Lukiškių aikštės kryžiuojamos ietys
lzinios.lt 2015-03-27
Artėjantį Nepriklausomybės šimtmetį Lietuva gali pasitikti taip ir nesutvarkiusi reprezentaciniams renginiams numatytos centrinės – Lukiškių – aikštės. Nors šios vietos rekonstrukcijos planai skelbiami jau kelis dešimtmečius, aikštė ir toliau nelabai keičiasi nuo tada, kai virš jos kilo Lenino paminklas.
„Jokios informacijos iš atsakingų institucijų, kad būtų pradėta rengtis įgyvendinti projektus, neturiu“, - „Lietuvos žinioms“ tvirtino Nacionalinės premijos laureatas Rolandas Palekas. Jo vadovaujamos „ARCH studijos“ projektas „Ramybė“ – architektūrinis Lukiškių aikštės sutvarkymo sprendimas – dar 2011 metais buvo paskelbtas Aplinkos ministerijos organizuoto konkurso nugalėtoju. Po dvejų metų kitos valstybės institucijos – Kultūros ministerijos – rengto Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo konkurso, skirto meninės idėjos projektui atrinkti, laimėtoju buvo pripažintas skulptorius profesorius Vidmantas Gylikis, pristatęs skulptūrą „Tautos dvasia“.
Nuo tada valstybės institucijos nepadarė nieko, kad atrinkti projektai būtų pradėti įgyvendinti ir Lukiškių aikštė sutvarkyta iki numatytos datos – 2018 metais planuojamo iškilmingai paminėti Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio. „Nors konkursai įvyko, šiandien galutinio sprendimo dėl Lukiškių aikštės rekonstrukcijos nėra. Viena didžiausių problemų yra tai, kad visuomenė turi labai skirtingas aikštės sutvarkymo vizijas. Viena visuomenės dalis pageidauja jaukios laisvalaikio erdvės miesto centre, kita ten norėtų matyti amžinosios ugnies aukurą, Laisvės kovotojų atminimo įamžinimą. Kultūros ir Aplinkos ministerijų konkursais bandyta ieškoti bendro šių pozicijų vardiklio, ir tam tikra prasme pavyko tai padaryti – laimėtojai išrinkti, tačiau dėl to, kad visuomenės grupės turi radikaliai skirtingą aikštės viziją, konkurso rezultatais liko nepatenkintos abi", - taip į LŽ klausimą apie Lukiškių aikštės rekonstrukcijos perspektyvas atsakė Vyriausybės kanceliarijos Spaudos ir komunikacijos skyriaus vedėjas Antanas Martusevičius.
Agresiją patyrusios Gruzijos pamokos Lietuvai
lzinios.lt 2015-03-25
Įvykiai Ukrainoje paskatino Lietuvos vadovus rimtai susirūpinti krašto gynybos reikalais. Vis dėlto ukrainiečių kova su agresoriumi, sąlygos, kuriomis jie šiuo metu gina savo nepriklausomybę, vargu ar galėtų būti tinkama patirtis mūsų šaliai. Juk Lietuva ir pagal teritorijos dydį, ir pagal gyventojų skaičių, ir pagal gynybos pajėgumą gerokai skiriasi nuo Ukrainos.
Visai kas kita - Gruzija, kuri dar 2008-ųjų rugpjūtį susidūrė su Rusijos karo mašina. Šio karo patirtis rodo, kad net maža valstybė gali duoti garbingą atkirtį kur kas galingesniam agresoriui. Lietuvoje diskutuojama, ar tokios priemonės kaip šaukimas į kariuomenę ir lengvosios ginkluotės pirkimas gali būti efektyvios užpuolus šalį. Anot plk. Z. Tomauri, šios priemonės padėtų, jei kritiniu atveju jomis būtų tinkamai pasinaudota.
Nuogąstavimai - ne tušti
- Mūsų šalyje baiminamasi, kad po Ukrainos būtent Lietuva gali tapti kitu Rusijos taikiniu. Ar tokie nuogąstavimai pagrįsti?
Z. Tomauri: - Pagrindo nerimauti yra, nes Rusija - nenuspėjama. Vis dėlto manau, kad jei Europa laikysis išvien, Rusija nedrįs žengti žingsnio, kurio pasekmėms ji nepasirengusi. Kita vertus, gana tikėtina sulaukti provokacijų iš Rusijos. Todėl Lietuva turi tam ruoštis, stiprinti savo gynybą ir planuoti veiksmus, kurių imtųsi susiklosčius tokiam scenarijui.
Europa negali kapituliuoti prieš V. Putiną
Vytautas LANDSBERGIS |
lzinios.lt 2015-03-26 06:00 |

Atmesdama Ukrainos tapatybę, Europos Sąjunga pasiduoda šiandieninei Rusijos politikai ir turi prisiimti didelę atsakomybę. Žiūrint vakarietiškai, agresija Ukrainoje nukreipta prieš „kažką“, prieš nežinomuosius. Toks Europos Sąjungos mąstymas palankus Rusijos agresijai.
Panašiai buvo ir tada, kai Baltijos valstybės norėjo atsikovoti nepriklausomybę. Tuo metu Vakarų spaudoje pasirodydavo straipsnių, esą Baltijos šalių iš viso nebuvę, jos tebuvusios Rusijos provincijos. Toks teigimas - visiškai melagingas, kaip ir nuolatiniai tvirtinimai, kad Baltijos valstybės buvo teisėta Sovietų Sąjungos dalis. Iš tikrųjų, kai Stalinas laikinai okupavo tris respublikas, jos atkūrė nepriklausomybę kaip buvusios Tautų Sąjungos narės.
1919-1922 metais Ukraina taip pat buvo nepriklausoma respublika, pripažinta daugelio kaimynių valstybių. Tačiau ji buvo užpulta Raudonosios armijos ir priverstinai inkorporuota į Sovietų Sąjungą. Ukrainos suverenitetas vėliau patvirtintas ir 1994 metų Budapešto memorandumu. Rusija, Didžioji Britanija ir JAV garantavo sutarties laikymąsi, tačiau ištesėjo tik Ukraina.
Siūlymui dėl šauktinių – D. Grybauskaitės kritika
delfi.lt 2015-03-26
Prezidentė Dalia Grybauskaitė kategoriškai atmeta siūlymus, kad pustuščius batalionus būtų galima papildyti ir iš kalėjimų.
Pasak šalies vadovės, kai kurios diskusijos Seime yra „keistos ir kraštutinės“, užmirštant, kad kariuomenė - valstybės atspindys.
„Kai kurios diskusijos Seime yra keistos ir kraštutinės, tikrai ne visoms galima pritarti, kai kurie pasiūlymai net norėtų, kad mes šauktinių kariuomenę formuotume vos ne iš kalinių, čia galbūt truputį šaržuoju, bet tokių pasiūlymų neverta diskutuoti, mūsų kariuomenė yra valstybės atspindys, turime daug gražaus jaunimo kuris savanoriškai ateis“, - ketvirtadienį Lietuvos radijui sakė D. Grybauskaitė.
Praėjusią savaitę Seimas priėmė įstatymo pataisą ir grąžino privalomąją karo tarnybą. Jau šį rudenį planuoja į kariuomenę pakviesti 3-3,5 tūkst. šauktinių.
Rusijos interneto troliai pluša po 12 valandų per parą
Buvęs Rusijos „trolių fabriko“ bendradarbis papasakojo apie apmokamų komentatorių darbą. Propagandą ir dezinformaciją jie skleidžia ne tik savo šalies interneto portaluose bei forumuose, mokantieji užsienio kalbų už didesnį atlygį teršia kitų valstybių virtualią erdvę.
Interneto troliu vadinamas asmuo, kuris prisijungia prie žiniasklaidos priemonės, socialinio tinklo ar susiformavusios bendruomenės, sakykime, naujienų grupės arba forumo, ir skelbia kurstančias, grubias arba įžeidžiančias žinutes, siekdamas išprovokuoti ir sukiršinti kitus bendraujančiuosius, paskleisti klaidingą žinią, dezinformuoti, komentarą naudojant kaip propagandos įrankį. Rusijoje didelę dalį politinių žinučių ir komentarų internete rašo vadinamieji Kremliaus troliai, dirbantys pagal etatą ir už tai gaunantys atlygį. Jie ganosi žiniasklaidos portaluose, forumuose, socialiniuose tinkluose. Vienas "trolių fabrikų", kontora, pavadinta "Interneto tyrimai", visą parą dirba Sankt Peterburge. Neseniai keletą mėnesių ten darbavosi tinklaraštininkas Maratas Burkhardas. Baigęs "trolinimo karjerą", įspūdžiais ir tokios veiklos būdais pasidalijo su "Laisvės radijo" portalu. Maratas teigė, kad šio darbo ėmėsi iš avantiūrizmo, nes mano, kad kitur nieko panašaus nebūtų patyręs.
Darbas pamainomis
Patekti į įstaigą, vadinamą "Interneto tyrimais", nebuvo paprasta. Reikėjo rašyti tekstus, pagal kuriuos sprendė, priims ar ne į tokią "literatūros sritį", kaip komentarų rašymas. Temos buvo nuo vegetarizmo iki Rusijos humanitarinės vilkstinės į Donbasą Ukrainoje. Liberalių, vakarietiškų pažiūrų tinklaraštininkui teko pasistengti, kad neatsiskleistų, nes kitaip būtų pravarytas. Jo teigimu, įstaigoje vykdoma griežta ideologinė kontrolė. Vis dėlto pavyko, ir Maratas pradėjo dirbti moderniame trijų aukštų pastate, kuriame yra įvairių skyrių ir daug kabinetų. Tiesa, jis pasakojo, kad niekas prie kolegų darbo vietų nešmirinėja, kiekvienas žino, ką turi nuveikti. Vieni rašo komentarus, kiti kuria ir montuoja paveikslėlius, nuotraukas, vaizdo įrašus. Skyriuje, kuriame dirbo vaikinas, buvo 20 darbuotojų. "Tai tikras fabrikas, kuriame yra gamybinės normos, kai jas įvykdai, uždirbti 45 tūkst. rublių atlyginimą, - pasakojo tinklaraštininkas. - O norma yra 135 komentarai per pamainą, trunkančią 12 valandų dieną arba naktį. " Maratas dirbdavo dienos metu. Būdavo dvi darbo dienos, dvi - poilsio ir vėl - darbo.