Neaiškūs kareivos – bomžai, tartum „be gyvenamosios vietos“, o aprūpinti moderniausia ginkluote, iškėlė klausimus, į kuriuos turi atsakyti ir tarptautinė demokratinė bendruomenė, ir atskira šalis, kuriai grasoma, jeigu tik jos nesilanksto jokiam terorui.
Kariavimo taktiką ir instruktorius V. Putinui parūpino, deja, parsidavę vokiečių verslininkai. Kažkuri neslapta kompanija, vyriausybei kažin ar nežinant. Gal jiems papylė smilčių į akis, kad rusai prieš Vokietiją to nenaudos, o gal nereikėjo nė tiek. Biznis, pelnas. Visuotinė, net tarptautinė korupcija – juolab skvarbus ginklas, pakertąs bendros gynybos dvasią. Dezinformacijos cunamius tebevadinam informacija.
Bet pažvelkim į tiesioginį karą (Rusija su ginklais prieš Ukrainą), kurio taipgi dar neatsisakyta. Kaip atrodom, jei tektų gintis? Lietuvos kariuomenė dar neaprūpinta reikiama įranga ir ginklais, pavyzdžiui, prieš „Mistralį“ arba provokuojančius sienos pažeidėjus. Juolab ji apskritai nesukomplektuota. Nežinia, ar bent instruktuota, kad pirmą kaukėtą įsibrovėlį neaiškia uniforma, taip pat svetimą ginkluotą kareivį „be atpažinimo ženklų“, lendantį, kur nereikia, dera nušauti nedelsiant (estų receptas), ir kad jo sėbrai tai žinotų. Juokų laikai baigėsi.
Skaityti daugiau...
Latvijos kalbos politika rusakalbiams nenuolaidžiauja
2015-01-23 lzinios.lt
Šiandien iš 2 mln. Latvijos gyventojų maždaug ketvirtadalis yra rusakalbiai. Latvių kalba yra vienintelė oficiali valstybinė kalba ir dėl to čia gyvenantys rusai skundžiasi esą diskriminuojami. Bet Latvija galiojančius įstatymus teisina dešimtmečiais Maskvos vykdyta neteisybe ir atsisako juos keisti.
Asmenys, norintys tapti šios šalies piliečiais, privalo laikyti latvių kalbos ir valstybės istorijos egzaminus. Daugelis rusakalbių nesutinka to daryti, tad apie 300 tūkst. jų neturi Latvijos pilietybės. Šie žmonės negali balsuoti rinkimuose ar dirbti valstybės institucijose.
Latvijos politikos aktyvistas Einaras Graudinas sako, kad daugelis rusakalbių viešumoje dabar gėdijasi kalbėtis savo gimtąja kalba. Jaunuoliai, kurie mokosi rusų mokyklose, anot jo, bijo gatvėje kalbėti rusiškai, nes tai išprovokuoja konfliktų su latviais. Prieš metus Centriniame Rygos turguje “Deutsche Welle” žurnalisto kalbinta rusakalbė sakė, kad čia ji mėgsta kalbėti latviškai, nes tuomet niekas nemėgina jos mokyti ar taisyti.
Latvijos politikas ir žurnalistas Ilmaras Latkovskis yra sakęs, kad šalyje gyvena ir labai gerai į visuomenę integruotų rusų, ir tokių, kuriems vis dar būdingas posovietinis mąstymas. Anot Latvijos instituto, lankytojai iš Rusijos pastebi, kad Baltijos šalyje gyvenantys rusai yra perėmę daugelį latvių būdo bruožų. Tad dėl elgesio skirtumų nuvykę į Rusiją jie laikomi užsieniečiais.
Skaityti daugiau...