Rusijos kariuomenėje yra apie 766 tūkst. karių, kurie bet kada gali nusiplėšti marškinius ir stoti į kovą su Vakarų puvėkais. Dauguma jų yra šauktiniai, tačiau rusai turi ir profesionalų. Pavyzdžiui, kietuosius specnazo vyrukus, kurie apsirišę skarelėmis ir nusiplėšę uniformų rankoves spardė čečėnų ir gruzinų duris.
O mes negalime pasigirti vyrukais su skarelėmis ir kietais padais. Ir duris mes atidarinėjame tyliai, kad priešas neišgirstų.
Gėda sakyti, bet mūsų šalį gintų vos 3 milijonai profesionalių NATO karių, kurie gimė ir augo riebalais aptekusiose kapitalistinėse šalyse. Tarp jų būtų ir amerikiečių SEAL 6-oji komanda, kuri nukovė Osamą bin Ladeną ir išlaisvino kapitoną Richardą Phillipsą, todėl dabar yra net ne kariai, o populiarių filmų ir kompiuterinių žaidimų herojai.
Rusijos kariuomenė turi apie 15 tūkst. tankų. Tarp jų yra ir moderniųjų T-95. Sudėtinga tiksliai pasakyti, kiek naujo pavyzdžio tankų turi rusai, bet skelbiama, kad iki 2025 metų jų bus daug.
O kiek tankų turi Lietuva? Raudonuoju tai sakydamas, bet apie 23 tūkst., o dauguma – amerikiečių „M1 Abrams“ ir vokiečių „Leopard 2“. Šitie šarvuoti galiūnai kaip tikri kapitalistiniai šunsnukiai varžosi tarpusavyje, kuris yra geriausias pasaulyje.
Rusų inžinieriai vis dar krapšto galvas: kaip nutiko, kad dar prieš ketvirtį amžiaus Amerikos inžinieriai į savo tankus sumontavo tokius termovizorius ir taikymo įrangą, kokios rusai neturi iki šiol.
Norite, kad tęsčiau, ar jau įsitikinote Rusijos karine galia?
Ant savo priešų galvų rusai gali pasiųsti beveik 2 tūkst. kovos lėktuvų. Tarp jų yra modernių naikintuvų Su-35 ir MiG-35. Teigiama, kad 2010 metais rusai turėjo tris pastarojo tipo naikintuvus.
O kuo galime pasigirti mes? NATO turi tris kartus daugiau kovos lėktuvų – 6,3 tūkst. Turbūt net neverta aiškinti, kad mūsų naikintuvai, bombonešiai ir kiti orlaiviai yra moderniausi pasaulyje.
Prieš 1,6 tūkst. Rusijos kovos sraigtasparnių stotų apie 7 tūkst. mūsiškių. Dauguma – „Black Hawk“, „Apache“ ir „Eurocopter Tiger“, kurie taip prikimšti aukštųjų technologijų, kad doriems žurnalistams net draudžiama fotografuoti šitų sraigtasparnių vidų, nes tai yra karinė paslaptis. Pats su tuo susidūriau.
Prieš 33 Rusijos atominius povandeninius laivus stotų tris kartus didesnės NATO pajėgos. Prieš 16 rusų eskadrinių minininkų – 80 tokio tipo NATO laivų. Prieš 5 Rusijos karinio jūrų laivyno kreiserius – 22 NATO.
Vienas iš svarbiausių ir brangiausių šiuolaikinio karo ginklų yra lėktuvnešis. Šie strateginės reikšmės žaisliukai iš esmės gali pakeisti karo eigą ir su žeme sulyginti, tarkime, Libijos režimą.
Rusija turi vieną tokį gigantą, kuris išdidžiai vadinamas „Kuznecov“. Prieš tris dešimtmečius pagamintas lėktuvnešis neseniai netgi įrodė, kad gali plaukti – netikėtai pasirodė prie Didžiosios Britanijos krantų.
Kiek tokių laivų turi Lietuva? Viso labo 17 kartų daugiau.
Net 10 iš 17 NATO lėktuvnešių priklauso amerikiečiams. O tai reiškia, kad laivai yra prikimšti protu suvokiamų ir nesuvokiamų aukštųjų technologijų, turi atominius variklius, kurie leidžia jūrose praleisti amžinybę. Dar jie turi vadinamąsias katapultas, kurios lėktuvus nuo denio išspjauna kelis kartus greičiau nei rusų „Kuznecov“. Šito išradimo amerikiečiams pavydi visas pasaulis, taip pat ir „Mistral“ gamintojai prancūzai.
Nežinau, kas nutiktų, jei Baltijos jūroje susidurtų rusų „Kuznecov“ ir, tarkime, amerikiečių „USS George H.W. Bush“. Žinau tik tiek, kad nuo amerikiečių superlėktuvnešio denio jau gali pakilti ir koviniai bepiločiai lėktuvai, kurių Rusija išvis neturi.
Neturi, nes tai yra robotai-žudikai, o robotai yra bedvasiai.
Skaityti daugiau...
Rusijos finansų ministras: biudžetas jau smarkiai prasilenkia su realybe
vz.lt 2014-11-27
Rusijos vyriausybės atstovai pripažįsta – šiuo metu tvirtinamas kitų metų biudžeto projektas skubiai taisytinas, nes nebeatitinka dėl Vakarų taikomų sankcijų ir smarkiai krentančių naftos kainų prastėjančių šalies ekonominių perspektyvų. Užsimenama apie galimą biudžeto išlaidų kirpimą beveik dešimtadaliu.
Praradimai – ne mažiau kaip trilijonas
Rusų naujienų portalas „gazeta.ru“ pranešė, kad Antonas Siluanovas, Rusijos finansų ministras, užsimena apie būtinybę persvarstyti 2015 m. biudžetą – esą biudžetiniai praradimai dėl stojančios ekonomikos, importo susitraukimo ir naftos kainų kritimo gali siekti ne mažiau kaip 1 trln. RUB (apie 60 mlrd. Lt).
Ministro nuomone, vertėtų gerokai sumažinti naftos kainos, kuria vadovaujantis skaičiuojamos biudžeto pajamos, nuleidimą iki 80 USD, nes dabartiniame biudžeto projekte įrašyta pajamų prognozė remiasi prielaida, jog barelis naftos kitąmet vidutiniškai kainuos net 100 USD.
Rusijos aukštesnieji parlamento rūmai – Federacijos taryba – jau patvirtino 2015 m. valstybės biudžeto projektą. Planuojama, kad pajamos sieks 15,1 trln. RUB (906 mlrd. Lt), išlaidos – 15,5 trln. RUB (930 mlrd. Lt), biudžeto deficitas – 0,6% bendrojo vidaus produkto (BVP).
Prasta rinkos konjunktūra
ačiau svarstant biudžetą Federacijos taryboje p. Siluanovas tamsiomis spalvomis piešė ekonomines perspektyvas, be kita ko užsimindamas ir apie tai, kad teks koreguoti pajamų planus, karpyti išlaidas, galbūt didinti deficitą ar pasinaudoti sukauptomis atsargomis.
„Turint galvoje rinkos konjunktūrą, tai yra rublio silpnėjimo tendencijas ir esamą naftos kainų lygį, yra nemenka rizika, kad ekonomikos augimas bus gerokai lėtesnis nei prognozuota rengiant biudžetą. Tikėjomės, kad kitąmet ekonomika augs 1,2% BVP, bet tikriausiai jis bus gerokai mažesnis. Yra ir rizikų dėl importo, nes tai irgi sumažins mūsų pajamas“, – kalbėjo ministras.
Skaityti daugiau...
V. Juozapaitis. Hibridinio karo partizanai kultūroje
delfi.lt 2014-11-26
Nors paskutinio Raudonosios armijos kareivio kerzinis batas nustojo trypęs Lietuvą prieš du dešimtmečius, randai, likę pusę amžiaus prievartautoje mūsų sąmonėje, taip ir liko iki galo nesugiję.
Skiriasi ir tų patirtų skriaudų pobūdis bei gebėjimas suvokti padarytos žalos mastą visa tai patyrusiems ir ateities kartoms, kurių gali paprasčiausiai nebelikti, jeigu nerasime savyje drąsos ne tik imtis ginklo valstybei apginti, bet ir jos turiniui apsaugoti.
Kas yra tos mūsų valstybės turinys? Neabejoju, kad kiekvienas pateiks dešimtis galimų atsakymų variantų ir visi jie nebus klaidingi, nes valstybės turinį sudaro tai, ką materialaus ir dvasinio sukūrė žmogus. O tai yra ne kas kita, kaip kultūros sąvokos apibrėžimo esmė. Taigi norime ar ne, netgi būdami pasyvūs stebėtojai ar atkaklūs neigėjai, kiekvienas atskirai ir visi kartu esame kultūrinių procesų dalyviai, nuo kurių indėlio ir priklauso mūsų valstybės turinys, kitaip dar vadinamas kultūra.
Tačiau kultūra yra ir vertybių visuma, kurių pagalba yra pažįstamas ir keičiamas pasaulis. Todėl kiekvienas mūsų veiksmas ar ištartas žodis ne tik sudaro bei iliustruoja mūsų, kaip asmenybių turinį, bet ir neišvengiamai veikia šalia esančių bendrapiliečių sąmonę ir jų gebėjimą veikti bei kurti jų pačių ir juos supančios visuomenės labui.
Skaityti daugiau...
Merkel: konfliktui Ukrainoje įveikti reikia kantrybės
alfa.lt 2014-11-27
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, trečiadienį sakydama kalbą parlamente, apkaltino Rusiją tarptautinės teisės pažeidimu ir intervencija į Ukrainą, tvirtindama, kad konflikto įveikimas reikalauja kantrybės, rašo „Reuters“.
„Niekas nepateisina Rusijos tiesioginio ar netiesioginio dalyvavimo kovose Donecke ir Luhanske“, - Bundestago rūmuose kalbėjo A. Merkel.
„Rusijos veiksmai pakenkė taikiai tvarkai Europoje ir yra tarptautinės teisės pažeidimai, - pridūrė kanclerė. - Mūsų pastangos įveikti krizę reikalauja kantrybės“.
Vokietijos diplomatijos atstovė taip pat teigė, kad sankcijos Rusijai išliks, kol nebus pažangos sureguliuojant krizę Ukrainoje.
Skaityti daugiau...
