• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
    • XV suvažiavimas
    • XIV suvažiavimas
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

E. Lucasas. Užmirškite apie teisingumą: V. Putino žaidimo taisyklės – kitokios

Edward Lucasdelfi.lt 2015-02-18

 

Kai galios santykiai yra nelygūs, užmirškite apie teisingumą: „Stiprieji daro, ką gali, o silpnieji kenčia, ką turi kentėti“.

Tai gali skambėti kaip trumpa putinizmo esmė, bet ši citata yra 2500 metų senumo – iš Tukidido „Peloponeso karo istorijos“. Paralelės su šiandiena yra šiurpios. Atėnai troško sutrukdyti miestui-valstybei Milui susijungti su jų varžove Sparta.

Milo gyventojai pareiškė norį patys spręsti savo likimą. Grėsmingai paaiškindami, kad galia reiškia teisybę, Atėnai apsupo Milą, badu marinamus gyventojus privertė pasiduoti, išžudė vyrus, o moteris ir vaikus paėmė vergovėn.  

Vladimiro Putino Rusija panašų principą taiko Ukrainai. Europoje buvo nusistovėjusi saugumo tvarka, pagal kurią mažesnės ir silpnesnės šalys turėjo galimybę spręsti savo pačių likimą. Pastarųjų kelių dešimtmečių įvykiai buvo daugmaž pagirtini.

Vokietija susivienijo, Baltijos valstybės atgavo nepriklausomybę, Čekoslovakija išsiskyrė. Vakarai per vėlai įsikišo, kad išgelbėtų Bosniją ir sustabdytų žudynes Kosove.Serbijai tai nepatiko, tačiau niekas nevertė politikų Belgrade jungtis prie NATO ar Europos Sąjungos. Pasaulis, prasidėjęs nuo 1975 metų Helsinkio susitarimų, ir išsikristalizavęs su 1990 metų Paryžiaus chartija, buvo vertas pasididžiavimo.

Skaityti daugiau...

Vokietijos atsakas Rusijai: keičia saugumo strategiją

vz.lt 2015-02-18

Lyderės vaidmenį Rusijos ir Ukrainos konflikto sprendime prisiėmusi Vokietija susirūpino naujomis grėsmėmis iš Rytų. Tad planuojamoje naujoje ilgalaikėje gynybos strategijoje bus kreipiamas dėmesys ne tik į naujus kovos būdus, bet ir į aktyvesnį šalies dalyvavimą Europos gynyboje. Rusijos mėginimai pasiekti savo tikslus naudojantis „galios politika ir karine jėga“ verčia Vokietiją keisti savo saugumo strategiją, antradienį vykusioje konferencijoje kalbėjo Ursula von der Leyen, šalies gynybos ministrė, rašo „Reuters“.

„Rusijos veiksmai Ukrainoje fundamentaliai keičia Europos saugumo architektūrą“, – sakė ji.

Dabar galiojanti Vokietijos saugumo strategija parengta 2006 m. Kitais metais bus pristatyta nauja „baltoji knyga“, kurioje bus apibrėžtos ilgalaikės saugumo politikos gairės.

Numatoma, kad naujoje strategijoje didesnis dėmesys bus skiriamas ne tik tarptautinėms taikos palaikymo misijoms, bet ir saugumo užtikrinimu Europoje – Vokietija jau prisideda prie NATO pajėgumų Rytų Europoje stiprinimo. Keisti prioritetus paskatino Rusijos veiksmai Ukrainoje, aneksuojant Krymą ir pradedant hibridinnį karą Rytuose.

Skaityti daugiau...

Iš JAV – griežti žodžiai Rusijai

Iš JAV – griežti žodžiai Rusijaidelfi.lt 2015-02-18

 JAV viceprezidentas Joe Bidenas antradienį pasmerkė prorusiškus separatistus ir Rusijos pajėgas dėl prieš tris dienas įsigaliojusių paliaubų pažeidimų Ukrainos rytuose ir perspėjo, kad Rusijai gresia griežtesnės pasekmės už jos veiksmus.

J.Bidenas „griežtai smerkia paliaubų pažeidimą, už kurį atsakingos separatistų pajėgos, veikiančios išvien su Rusijos pajėgomis Debalcevės mieste ir jo apylinkėse“, sakoma Baltųjų rūmų pareiškime, paskelbtame po viceprezidento pokalbio su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka.

Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai praėjusią savaitę po įtempto derybų maratono Baltarusijos sostinėje pasirašė susitarimą, turėjusį nutraukti susirėmimus tarp Kijevo vyriausybės pajėgų ir prorusiškų sukilėlių.

Tačiau separatistai antradienį šturmavo strategiškai svarbų Debalcevės miestą – svarbią geležinkelio jungtį tarp jų kontroliuojamų Donecko ir Luhansko miestų – pažeisdami paliaubų susitarimą.

„Jeigu Rusija toliau pažeidinės Minsko susitarimus, įskaitant naujausią susitarimą, pasirašytą vasario 12 dieną, kaina Rusijai didės“, – sakoma Baltųjų rūmų paskelbtame pareiškime.

Skaityti daugiau...

Nuolaidžiaujant pralaimėti gali ne tik Ukraina

lzinios.lt 2015-02-18

Ka­ras Ukrai­no­je. Nuo­lai­džia­vi­mas, nuo­lai­džia­vi­mas, nuo­lai­džia­vi­mas Krem­liui ir pro­ru­siš­kiems ko­vo­to­jams Don­ba­se. Mins­ko su­si­ta­ri­mai per­ra­ši­nė­ja­mi, prieš­as juos lau­žo, rei­ka­lau­ja dau­giau, gau­na, vėl rei­ka­lau­ja... Ką tai pri­me­na?

Pra­lai­mė­ji­mą. Ga­liau­siai juo baig­sis įvy­kiai Ukrai­no­je, jei no­ri­ma mo­ky­tis iš sa­vo klai­dų, o ne iš is­to­ri­jos. Tar­ki­me, Lie­tu­vos prieš­ka­rio. So­vie­tų Są­jun­ga at­vi­rai di­di­no spau­di­mą ir mū­sų pa­sie­ny­je tel­kė ka­ri­nes pa­jė­gas. 1940 me­tų bir­že­lį įtei­kė ul­ti­ma­tu­mą, ku­riuo bu­vo lau­žo­mos iki to lai­ko su­da­ry­tos su­tar­tys. Ta­čiau net ir sa­vo ul­ti­ma­tu­me ap­ra­šy­tų są­ly­gų ne­si­lai­kė, ne­lau­kė, kiek ža­dė­jo, bet į Lie­tu­vą įve­dė ar­mi­ją ir mū­sų kraš­tą oku­pa­vo.

Su­si­da­ro įspū­dis, kad Krem­lius net ne­si­var­gi­na pa­si­telk­ti vaiz­duo­tės ir su­ma­ny­ti ori­gi­na­les­nį sce­na­ri­jų. Siu­že­tai pa­na­šūs - ar XX, ar XXI am­žius. Nors da­bar pa­sau­lis ne tik ste­bi, bet de­da pa­stan­gų ir ieš­ko bū­tų nu­ge­sin­ti Ru­si­jos ag­re­si­ją. Vis dėl­to per daug ti­ki­ma Krem­liu­mi ir nuo­lai­džiau­ja­ma, to­dėl si­tua­ci­ja Ukrai­no­je vis pra­stė­ja.

Skaityti daugiau...

Vilniaus arkivyskupo pamokslas Lietuvos valstybės atkūrimo dieną

voruta.lt 2015-02-16

 

Šiandien, kai susirinkome švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos ir melstis už Tėvynės laisvę, pirmasis skaitinys atkreipia mūsų dėmesį į tarpusavio santykių svarbą, į pirmųjų brolių – Kaino ir Abelio – nesugebėjimą taikiai sugyventi.

Girdėjome, kaip Dievas perspėja Kainą, kad nuodėmė tyko prie jo durų kaip žvėris, kurį būtina sutramdyti, kad neatsitiktų kas bloga. Gebėjimas sugyventi yra bendruomeninių santykių, kurie per amžius nesikeičia, šerdis.

Popiežius Pranciškus yra sakęs: „Godumas, netolerancija, valdžios troškimas – šie motyvai kursto apsisprendimą kariauti, juos pateisina tam tikra ideologija; tačiau iš pradžių atsiranda iškreiptas troškimas, impulsas. Ideologija yra pateikiama kaip pateisinimas, o kai ideologijos nėra, tuomet aidi Kaino atsakymas: „Argi man rūpi mano brolis?“ Pasak popiežiaus, tie, kurie kursto karą, niekam nežiūri į akis: nei senoliams, nei vaikams, nei mamoms ar tėčiams… Tarsi sakytų: „Argi man tai rūpi?“

Prisimindamas visų karų aukas, popiežius Pranciškus klausia, kodėl daugelio žmonių gyvenimas buvo nutrauktas, ir atsako: „Nes žmonija pasakė: „Argi man tai rūpi? [...] Išmintingųjų užduotis yra pripažinti klaidas, jausti skausmą, atgailauti, prašyti atleidimo ir verkti.“

Mes jaučiame iš išorės kylančius pavojus laisvei – neramina tarptautiniai konfliktai, karai, ir dėl to turime budėti. Tačiau didžiausią pavojų mūsų laisvei kelia ne išorinė grėsmė, o vidinės laisvės praradimas. Be laisvo žmogaus nėra laisvos, nepriklausomos valstybės! Atkreipkime dėmesį į Lietuvos himno žodžius, nes jie nurodo, ko reikia, kad užtikrintume brangia kaina įgytą laisvę: „Tegul tavo vaikai eina vien takais dorybės.“ Lietuvai reikia brandžių ir dorų piliečių. Skirkime laiko ir išteklių dorybėms ugdyti, nes doras pilietis užtikrina visuomenės laisvę.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. V. Landsbergis: pasaulis yra naujo išmėginimo akivaizdoje
  2. ES pagaliau pripažino: Rytų Ukrainoje veikia Rusijos kariuomenė
  3. V. Matulevičius. Hanibalas prie vartų. Ar bus uždrausta Darbo partija?
  4. Lietuvoje viešės aukštas NATO generolas

Puslapis 1317 iš 1581

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 1312
  • 1313
  • 1314
  • 1315
  • 1316
  • 1317
  • 1318
  • 1319
  • 1320
  • 1321
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis