Pasaulio politikoje šiuo metu pats karščiausias klausimas yra Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, kuri vienu ypu sunaikino visą ilgai kurtą europinę stabilumo architektūrą, o pasaulyje ryškiai išplėtė karinių konfliktų zoną. Ta zona apėmė ir dalį Europos. Konfliktų plitimas – tik laiko klausimas. Jie plis Ukrainoje, tačiau ir kitose šalyse daugėja grėsmingų ženklų. Juk Rusijos imperijos ribos apima visas jos kaimynes. Todėl jau niekam nebeatrodo keisti ar dar visai nesenai tiesiog paranojiškais laikyti nuogąstavimai, kad Rusija imsis kaitinti ir Baltijos regiono sienas. Kasdien gauname žinių apie nedraugiškus Rusijos karinių laivų ir lėktuvų veiksmus Baltijos šalių pasienyje.
Svarbu
Registracija
Gyventi be Rusijos
|
Vytautas LANDSBERGIS |
lzinios.lt 2014-11-19 06:00 |
Prie iškasamų išteklių, kuriuos jų savininkė Rusija valgytų, užuot išmainiusi į maistą, Kremliaus vadai dar prideda savo teritoriją kaip ginklą – neleisim pravežti, ir velniop visą PPO!
SNO kaip taikos garantas jau pasiųsta velniop, tad viskas galima. Reikia būti pasirengusiems, ir Lietuva nebemiega. Tai atgimstąs realizmas, jokio gąsdinimo.
Vos prieš keletą metų kur nors Europos Parlamente tokia mintis - kad turime galvoti (ir skaičiuoti!) apie alternatyvų gyvenimą be Rusijos, nes tai vienintelis ženklas Kremliui nesvaigti, o susimąstyti, ar gera bus pačiam atsitverti ir pasiskandinti Kinijoje, - atrodė nereali, nereikalinga, keistuoliška. Dabar jau taip neatrodytų, tačiau ką galvoja didžiųjų demokratijų vadovai apie šio pobūdžio sveiko proto pertvarką, dar nežinome. Bet pažangos yra. Net Kremliaus šantažas Prancūzijai dėl „Mistralių“ - gauti ir panaudoti agresijai, pavyzdžiui, prieš Ukrainą – jau neklupdo paklusnaus Paryžiaus į moralinę ir kitokią balą.
2014 metų Laisvės premiją Seimas skyrė Lenkijos disidentui Adamui Michnikui
bernardinai.lt 2014-11-18
Seimas 2014 m. Laisvės premiją skyrė Adamui Michnikui – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, vieno iš populiariausių Lenkijos dienraščių „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui, ne kartą palankiai atsiliepusiam apie Lietuvą.
Už tai balsavo visi 80 balsavime dalyvavusių Seimo narių.
„1991 m. A. Michnikas kartu su kitais Lenkijos politikais demonstravo besąlygišką ir beatodairišką paramą Lietuvos laisvei, palaikydamas Lietuvos piliečių kovą prieš Sovietų Sąjungos agresiją. A. Michniko veikla visada buvo palanki Lietuvai. Jis ragino Lenkijos Vyriausybę kuo greičiau pripažinti Lietuvą ir padėti gauti Lietuvai diplomatinį pripažinimą tarptautinėje arenoje. A. Michnikas yra ne kartą vienareikšmiškai pasisakęs prieš lenkų ir lietuvių santykių kiršinimą, išnaudojant tautines mažumas“, – pristatydama projektą sakė Laisvės premijų komisijos pirmininkė Irena Degutienė.
V. Rubavičius. Nuo Putino Australijoje nusisuko net kinai
delfi.lt 2014-11-18
Didžiųjų pasaulio valstybių dvidešimtuko (G-20) lyderių susitikimas Australijoje patvirtino, kad Vakarų pasaulio ir Rusijos konfrontacija gilės ir įvairiapusiškės. Vakarų šalių vadovai ima vis aiškiau suvokti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuosekliai vykdo imperinės Rusijos prikėlimo strategiją, kuri jam atrodo esanti vienintelė tinkama.
Politologas apie Baltarusijos interesus: nuo energetikos projektų iki vizitų Lietuvoje
alfa.lt 2014-11-10
Baltarusija buvo, yra ir artimiausiu metu išliks Rusijos karinė sąjungininkė, nepaisant prezidento Aleksandro Lukašenkos pasisakymų Rusijos vykdomos agresijos Ukrainoje tema, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis.
Komentuodamas įtarimus dviem lietuviams dėl šnipinėjimo Baltarusijai, politologas sakė, kad Baltarusijos valdžios pareigūnams stebėti procesus Lietuvoje yra įdomu dėl daugelio priežasčių – pradedant ekonominėmis temomis, energetiniais projektais bei baigiant opozicijos vizitais bei jų veikla Lietuvos sostinėje.
„Nepaisant Baltarusijos vadovo A.Lukašenkos viražų ir vienas kitą paneigiančių pasisakymų Kremliaus ar vykdomos agresijos Ukrainoje temomis, Baltarusija buvo, yra ir artimiausiu metu išliks Rusijos karinė sąjungininkė. Tą rodo ne tik bendros karinės pratybos ar vieninga oro erdvė, bet ir Rusijos karinės reikšmės objektai pačioje Baltarusijos teritorijoje – Baranovičiuose, Lydoje, Vileikoje, Breste, planai Bobruiske ir t.t.“, - BNS pirmadienį sakė V.Jurkonis.
A.Lukašenka kritikavo Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, tačiau pritarė Rusijos karinės aviacijos bazės įsteigimui šalyje.
Pasak V.Jurkonio, tiek Rusijos, tiek Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovai ar opozicija ne kartą yra minėję Baltarusijos ir Rusijos saugumo tarnybų bendradarbiavimą, tad ir bendros pastangos vykdant veiklą kaimynystėje neturėtų stebinti.
Vokietija atsuko nugarą grėsmę taikai keliančiam Vladimiro Putino režimui
15min.lt 2014-11-18
Vokietija, atrodo, galutinai atsikratė iliuzijų dėl Kremliaus politikos Rytų Europoje. Ilga laiką Berlynas nuolaidžiai užmerkdavo akis prieš Vladimiro Putino keliamą grėsmę taikai visoje Europoje, tačiau Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kantrybės taurė persipildė. Pirmadienį A.Merkel nedviprasmiškai pasmerkė V.Putino veiksmus, o tai itin bloga žinia V.Putinui, kuris tikėjosi, kad Vokietijos ekonominiai interesai paims viršų ir Berlynas išgelbės Kremlių nuo visiškos izoliacijos, rašo naujienų svetainė time.com.
Ilgą laiką V.Putinas puoselėjo draugiškus jausmus Vokietijai. Rytų Vokietijos mieste Drezdene jis tarnavo būdamas Sovietų Sąjungos saugumo tarnybos KGB agentu, kur jis išmoko vokiečių kalbą ir, remiantis jo atsiminimais, kartu su draugais gerdavo vokišką alų.
Tapęs Rusijos prezidentu, V.Putinas pradėjo matyti Vokietiją kaip svarbią Rusijos užsienio politikos sąjungininkę, kuri vykdo Maskvai palankią ekonominę politiką.Rusijos vadovas ilgą laiką buvo įsitikinęs, kad Vokietijos pragmatiška pozicija paims viršų ir Berlynas užmerks akis prieš Kremliaus išsišokimus tarptautinėje arenoje. Vis dėlto, panašu, kad šios V.Putino iliuzijos pradėjo skaidytis.
Pirmadienį savo kalboje Vokietijos kanclerė A.Merkel perspėjo apie konfrontaciją su Maskva. Nusižengdama savo įprastiniam santūrios politikės stiliui, A.Merkel nedviprasmiškai pareiškė, kad Rusija laužo Europoje nusistovėjusią taiką.
„Po dviejų pasaulinių karų siaubo ir Šaltojo karo pabaigos, tai (Rusijos veiksmai) kelia iššūkį taikai Europoje“, – teigė A.Merkel, pridurdama, kad V.Putinas vadovaujasi pasenusiu mąstymu, jog Rytų Europa yra Rusijos įtakos zona.
„Esu įsitikinusi, kad tai (Maskvos požiūris) nepasiteisins. Galiausiai Vakarai nugalės Rusijos metamą iššūkį, net jeigu tai užtruks ilgai, reikalaus daug pastangų ir bus kliūčių“ , – savo požiūrį dėstė Vokietijos kanclerė.
Tokie A.Merkel žodžiai tapo dar vienu signalu V.Putinui, jog Vakarai daugiau nežada ignoruoti Rusijos keliamos grėsmės. Vokietijos kanclerės kritika Maskvai buvo ganėtinai subtili, lyginant su Kanados premjero Stepheno Harperio pareiškimu V.Putinui.