V. Putino strategija neapsiriboja vien Ukraina: bręsta suktas planas Šiaurės ir Baltijos šalims

delfi.lt 2014-11-18

Pasaulio vadovams viešai pasmerkus Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną per „Didžiojo dvidešimtuko“ (G20) viršūnių susitikimą Bisbane dėl tebesitęsiančios agresijos Ukrainoje, Šiaurės Europos ir Baltijos valstybių laukia rimti ir itin reikšmingi strateginiai pokyčiai.

Rusija ėmėsi veiksmų, skirtų blokuoti bet kokias regioninio saugumo bendradarbiavimo perspektyvas, galinčias įtraukti Baltijos ir Centrinės Europos valstybes į didesnio saugumo užtikrinimo formavimą.

Pirminis Maskvos tikslas – neutralizuoti Švedijos ir Suomijos debatus dėl prisijungimo prie NATO.

Rusijos vykdomi Šiaurės Europos ir Baltijos valstybių oro erdvės ir teritorinių vandenų pažeidimai, pavyzdžiui, Švedijos karinių pajėgų šių metų spalio mėn. persekiotas rusų povandeninis laivas-vaiduoklis, primena visavertį psichologinį karą, skirtą Švedijos, Suomijos ir kitų Baltijos jūros regiono valstybių politinio elito ir gyventojų įbauginimui, rašo „The American Interest“. 

2014 m. fiksuojamas precedento neturintis oro erdvės pažeidimų skaičius, pareikalavęs NATO Baltijos oro erdvės patruliavimo naikintuvų reakcijos. Svarbiausia, kad 2014 m. labai padaugėjo šiame regione rengiamų Rusijos karinių pratybų. Šie oro erdvės pažeidimai skirti Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos įbauginimui. 

V. Putinui siekiant atkurti savo galią Rusijos periferijoje, Švedija ir Suomija NATO gynybos planavimui tampa itin svarbios. Rusijos karinės jūrų pajėgos savo ruožtu siekia šiuos planus neutralizuoti. Švedija ir Suomija svarbios bet kokių Baltijos valstybes apimančių NATO operacijų planavimui.

Taigi visi šių valstybių dėl narystės NATO priimami sprendimai ar nedidelis šių šalių bendradarbiavimo su NATO padidinimas gali teigiamai paveikti bendrą NATO priklausančių Baltijos valstybių ir Centrinės Europos saugumą.

Kitaip tariant, jei Rusijai pavyktų atitolinti Švediją ir Suomiją nuo NATO, bet kokie NATO sutarties 5-ajame straipsnyje numatyti gynybos atvejai virstų tik teorinėmis prielaidomis.

Suktas Rusijos planas daryti spaudimą Skandinavijos valstybėms, kad šios laikytųsi atokiau nuo galios demonstravimo Baltijos jūros regione, puoselėjamas jau keletą metų ir buvo pradėtas vykdyti anksčiau, nei buvo priimtas sprendimas atplėšti Krymą nuo Ukrainos. 

Nors Švedijos ir Suomijos gynybos politika labai skirtinga, abi šios valstybės turi potencialo ateityje užtikrinti Baltijos jūros regiono stabilumą ir saugumą. Be to, šios šalys netiesiogiai daro įtaką 5-ajame straipsnyje įtvirtintoms garantijoms, kurios labai svarbios Baltijos ir Centrinės Europos valstybėms.

Siekdama suartėti su Švedija ir Suomija, NATO Velse įvykusiame viršūnių susitikime pasirašė su šiomis valstybėmis sutartis dėl kariuomenės dislokavimo. Nors šios sutartys – tai tik žodžiai, vis dėlto šie pasirašyti dokumentai didina tikimybę, kad šių šalių teritorijoje bus vykdomos NATO operacijos: Švedija ir Suomija įsipareigojo įsileisti NATO pajėgas į savo teritoriją ir pasižadėjo remti NATO, jei būtų imasi kovinių veiksmų Baltijos jūros regione.

Skaityti daugiau...

Ukrainos prezidentas: esame pasiruošę karui su Rusija

alfa.lt 2014-11-16

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka įsitikinęs, kad šalis, kuriai jis vadovauja, yra pasirengusi visavertiškam karui su Rusija. Tai jis pasakė vokiečių leidiniui „Bild“, cituoja naujienų agentūra UNIAN.

„Mes esame pasiruošę visapusiškam karo su Rusija scenarijui. Ukrainos armija dabar yra daug geresnės būklės nei prieš penkis mėnesius“, – sakė P. Porošenka.

Jis pridūrė, kad Ukraina jaučianti „paramą iš viso pasaulio”. „Mūsų kareiviai demonstruoja, kad jie gali apginti mūsų šalį. Mes nenorime nieko kito, tik taikos, tačiau šiuo metu, deja, turime ruoštis blogiausiam scenarijui”, – sakė Ukrainos prezidentas.

„Man atrodo, kad dabar labai svarbi Europos Sąjungos vienybė. Dabar jos neįmanoma sulaužyti”, – interviu sakė P. Porošenka.

Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad jo šalis „įvykdė visus įsipareigojimus, pradedant paliaubomis ir baigiant politiniu dialogu” su Donbaso separatistais.

„Ukraina elgiasi labai atsakingai, ji nesuteikia Rusijai jokių dingsčių provokacijoms, kaip tai buvo padaryta Gruzijoje 2008-aisiais”,  – tvirtino jis ir pabrėžė, kad dabar labai svarbu, jog „būtų liautasi žudyti žmones”.

P. Porošenka išreiškė pageidavimą, kad paliaubų zonoje dirbtų daugiau tarptautinių stebėtojų, pajėgių nustatyti, kas iš tiesų pažeidinėja Minsko susitarimus.

Skaityti daugiau...

Merkel: Rusija „nelaimės“ Ukrainoje

alfa.lt 2014-11-17

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį paragino Vakarų šalis neprarasti vilties ginče su Rusija dėl Ukrainos, nors ši kova gali užsitęsti, tačiau pažadėjo, kad Kremlius „nelaimės“.

Rusijos kovą įvykdyta Krymo aneksija „iškėlė klausimą dėl visos Europos taikios tvarkos ir tebėra tęsiama Rusijos, skleidžiančios savo įtaką Rytų Ukrainai destabilizuoti“, A. Merkel sakė po Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo Australijos mieste Brisbane.

Vakarų šalių lyderiai, tarp jų Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas ir JAV prezidentas Barackas Obama, kartojo esantys pasiryžę per derybas tramdyti Maskvą, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patyrė kritikos krušą.

Jau septynis mėnesius vykstančios kautynės Rytų Ukrainoje nusinešė daugiau negu 4,1 tūkst. žmonių gyvybių, rodo Jungtinių Tautų (JT) statistika. Vakarų šalys kaltina Rusiją kurstant tą krizę ir remiant separatistus sukilėlius, nors Maskva tuos kaltinimus neigia.

„Kas būtų pagalvojęs, kad, praėjus 25 metams po Berlyno sienos griūties, po Šaltojo karo pabaigos, po Europos padalijimo pabaigos ir pasibaigus pasaulio pasidalijimui į dvi dalis, kažkas tokio gali nutikti Europos širdyje?“ – A. Merkel klausė sakydama kalbą Sidnėjuje.

Skaityti daugiau...

Kanados premjeras S.Harperis: nepaliksime Ukrainos, net jei reikės ir 50 metų

Kanados premjeras Stephenas Harperis15min.lt 2014-11-17

Kanados ministras pirmininkas savaitgalį bene drąsiausiai iš visų pasaulio valstybių lyderių pasielgė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu – spausdamas ranką jam liepė nešdintis iš Ukrainos. „Yra be galo svarbu mums visiems ir toliau spausti V.Putiną bei jo režimą, ir tą daryti ilgai, aiškiai parodyti, kad nebus įprastinių santykių“, – sakė jis „The Canadian Press“.

S.Harperis pareiškė, kad šiais laikais negali būti tokios jėgos pasaulyje, kuri užimtų nepriklausomos valstybės teritoriją ir tuomet elgtųsi, lyg nieko nenutiko.

Nuo pat Rusijos agresijos Ukrainoje pradžios ypatingai griežtai rusų veiksmus vertinančios Kanados premjeras aiškino, kad svarbu nepamiršti Krymo klausimo – jeigu tarptautinė bendruomenė atleis V.Putinui, jo apetitas panašioms aneksijoms tik dar labiau išaugs.

„Mes siunčiame žinią iš Kanados: kad ir kiek prireiks – 5 mėnesių ar 50 metų – mes nepamiršime šio klausimo tol, kol Ukrainos teritorija nebus sugrąžinta ukrainiečiams“, – pareiškė S.Harperis. 

S.Harperis taip pat V.Putino reakciją į jo žodžius Brisbane įvertino kaip „įdomią“. Kai jis Kanados premjeras rusų prezidentui rėžė, kad „jūs turite nešdintis iš Ukrainos“, V.Putinas pareiškė, kad jų ten nėra.

Skaityti daugiau...

K. Girnius. Ar Baltijos šalys pavojuje?

F-18 Hornet fighter jet of the Royal Canadian Air Forcedelfi.lt 2014-11-17

Padėtis Ukrainoje darosi grėsmingesnė. Prieš savaitę į Ukrainą įžengė dar daugiau gerai ginkluotų Rusijos karių, įvesta sunkiosios ginkluotės ir tankų. Karių ir ginkluotės telkimas nėra vienkartis įvykis, bet šis atvejis ypatingas tuo, kad jis įvyko kelių svarbių tarptautinių susitikimų išvakarėse.

Anksčiau tokiomis progomis Vladimiras Putinas buvo linkęs atitraukti karius ir kitais būdais mėginti parodyti Rusijos gerą valią, vildamasis, jog Vakarai neįves naujų sankcijų arba švelnins jau esančias. Šį kartą jis sąmoningai demonstravo abejingumą Vakarų nuomonei, nepaisant to, kad jo paties ir premjero Dmitrijaus Medvedevo pasisakymai aiškiai rodo, kad Vakarų sankcijos turi poveikį ir kelia susirūpinimą Kremliui.

Nežinia, ar karių telkimas sietinas su siekiu nukariauti dar daugiau Ukrainos teritorijos. Rusijai ir separatistams būtų naudinga užimti Donecko oro uostą, dar svarbiau Juodosios jūros pakrantės ruožą, kad būtų galima veiksmingiau aprūpintų Krymą ir separatistų valdas Rytų Ukrainoje karine technika ir kitomis priemonėmis. Bet tada reikia klausti, kodėl nebuvo pulta rugpjūčio pabaigoje, kai Ukrainos kariniai daliniai buvo palaužti ir panikos pagauti. Be to, lyg šiol Putinas veikia atsargiai. Krymas buvo užimtas, paaiškėjus, kad nebus priešinamasi žaliesiems žmogiukams. Ilgai buvo stengiamasi nuslėpti Rusijos karių vaidmenį Ukrainoje. Jie veikė atvirai, tik kilus realiam pavojui, jog Ukrainos ginkluotosios pajėgos nugalės ir gražins Donecką ir Luhanską į valdžios rankas.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Prorusiški V.Ušacko nusišnekėjimai: propagandos poveikis ar naujų galimybių paieška?
  2. Ukrainos ambasadorius: Rusija planuoja didelio masto invaziją
  3. Kodėl vis „paslysta“ Lenkijos politikai
  4. Numušto Malaizijos lėktuvo Ukrainoje keleivio motina: „Naktimis girdžiu jį šaukiantį“