• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
    • XV suvažiavimas
    • XIV suvažiavimas
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

D. Grybauskaitė Vokietijoje atsiims apdovanojimą

delfi.lt 2014-11-04

 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį vyks į Vokietiją, kur susitiks su šios šalies Prezidentu Joachimu Gaucku ir atsiims Viktorijos apdovanojimą.

Šį apdovanojimą teikia 1929 m. įsteigta Vokietijos žurnalistų ir leidėjų asociacija. D. Grybauskaitė apdovanojimą visų trijų Baltijos šalių vardu atsiims iš Vokietijos parlamento vadovo Norberto Lammerto.

„Auksinės Viktorijos apdovanojimas yra teikiamas Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Apdovanojimas pabrėžia Baltijos šalių europietiškumo puoselėjimą ir šių šalių siekį gauti laisvę. Taip pat pabrėžiami tie žingsniai, kuriuos Baltijos valstybės žengė ekonominės krizės įveikimui, bei Baltijos šalių pasiekimai įgyvendinant tas europietiškas reformas, kurias Lietuva darė pastaruosius 20 metų“, – teigė Prezidentės patarėjas ekonominiais ir socialiniais klausimais Giedrius Kadziauskas.

Anot G. Kadziausko, Prezidentė pabrėžia, kad šis apdovanojimas yra kiekvieno Lietuvos piliečio nuopelnas.

D. Grybauskaitė ketvirtadienį į Berlyną vyks kartu su Latvijos ir Estijos vadovais, o Vokietijos sostinėje su šios šalies Prezidentu J. Gauku aptars saugumo situaciją Ukrainoje ir Rusijos veiksmus, informacinio bei energetinio saugumo klausimus.

Skaityti daugiau...

Baltieji rūmai pasmerkė neteisėtus rinkimus Rytų Ukrainoje

15min.lt 2014-11-04

Baltieji rūmai pirmadienį pareiškė nepripažinsiantys rinkimų, kuriuos savaitgalį prorusiški separatistai surengė savo kontroliuojamose Ukrainos teritorijose, ir išreiškė susirūpinimą, kad Maskva stengiasi legitimizuoti balsavimo rezultatus.

„Jungtinės Valstijos smerkia neteisėtus vadinamuosius rinkimus, surengtus sekmadienį Rusijos palaikomų separatistų dalyje Donecko ir Luhansko“ sričių, sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Bernadette Meehan.

„Esame susirūpinę dėl šiandieninio Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimo, kuriuo siekiama legitimizuoti tuos netikrus „rinkimus“, – pridūrė B.Meehan, perspėdama, jog ekonominės sankcijos bus griežtinamos, jeigu Rusija toliau ignoruos savo įsipareigojimus pagal rugsėjį pasirašytą Minsko paliaubų sutartį.

 

Paaiškino, ko iš Europos nori V. Putinas

Jeffrey Gedminasdelfi.lt 2014-11-04

„Putinas nori suskaidyti Europą ir nori, kad Rytų Europa kaip įmanoma labiau priklausytų jo įtakos sferai. Ir jei Europa neprivers paklusti komercinių interesų aukštesniems strateginiams tikslams, jei nenorės galvoti apie būtiną konfrontaciją, atsidurs tokiame status quo, kai Putinas diktuoja darbotvarkę, o Vakarų Europa į ją reaguoja – Putinas žaidžia stipriomis kortomis, o Vakarų Europa – labai silpnomis.

Kai kuriuose vokiečių ratuose yra sentimentų Rusijai, yra manoma, kad vokiečiai geriau supranta Rusiją, nori su ja palaikyti galios (didelės galios su didele galia) santykius, lipdami per kitų demokratinių sąjungininkų galvas: dideli berniukai sprendžia visus kaimyninių šalių reikalus. Tokio santykio – lipdama per Rytų Europos galvas – Rusija ir tikisi iš Vokietijos bei JAV“, – specialiame interviu DELFI portalui sakė politologas Jeffrey Gedminas, Legatum instituto Londone vadovas, dėstytojas ir buvęs ilgametis Laisvosios Europos radijo vadovas.

 

J. Gedminas yra nuolatinis „Huffington Post“ autorius, jo tekstai užsienio politikos, žiniasklaidos, kultūros ir ekonomikos temomis taip pat nuolat spausdinami įvairiuose laikraščiuose ir žurnaluose. J. Gedminas yra parašęs knygą „Paslėptoji ranka: Gorbačiovas ir Rytų Vokietijos subyrėjimas“. (The Hidden Hand: Gorbachev and the Collapse of East Germany)

– Esate ne kartą išreiškęs savo neigiamą požiūrį į Putino „gangsteriškos“ Rusijos agresiją savo kaimynių atžvilgiu. Žvelgiant į Ukrainos atvejį – ko dar galime tikėtis iš Rusijos, kur ji sustos?

– Turiu spekuliatyvią, tačiau Putino elgesio pastarąjį dešimtmetį stebėsena pagrįstą nuomonę. Mes žinome, ką jis daro Ukrainoje, ką padarė Gruzijai, kaip kibertakomis užpuolė Estiją ir daugelį kitų dalykų, kuriuos šis žmogus ir jo režimas daro regione. Iškilo tarsi tokia „Putino doktrina“, sudaryta iš dviejų pagrindinių komponentų: pirmas – jei šiandien gyvenate šalyje, kuri nėra ES ar NATO narė, Rusija padarys viską, kad šią perspektyvą užblokuotų.

Putinas užsispyrė, kad Ukraina, Moldova, Juodkalnija, Makedonija priklausytų jo įtakos sferai. Jei šalys spėjo įstoti į ES ir NATO – Baltijos, Vyšegrado šalys, Vengrija, Rumunija, Bulgarija – Putinas padarys viską, kad jas susilpnintų, suskaidytų ir padarytų priklausomomis: ar tai būtų energetinė nepriklausomybė, ar separatistų rėmimas, ar ekstremistinių partijų rėmimas, ar špionažas, ar kiberatakos. Putinas nori suskaidyti Europą ir nori, kad Rytų Europa kaip įmanoma labiau priklausytų jo įtakos sferai.

– Kodėl Europa taip neryžtingai atsako Putinui? Kur tai nuves po, tarkime, dešimties metų?

– Manau, kad tai – pavojinga. Būtent tai ir veda prie padalintos Europos. Galbūt ne prie fizinės „geležinės uždangos“, bet prie tam tikros uždangos, skiriančios laisvą Europą nuo mažiau laisvos Europos. Vakarų Europos problema yra dvipusė: tai komerciniai interesai, ir jie turėtų būti gerbiami, tačiau jie turėtų paklusti didesnėms vertybėms ir strateginiams tikslams.

Kita problema – šiandieninės modernios Europos kultūra: ji yra siaubingai alergiška konfrontacijai. Ir jei Europa neprivers paklusti komercinių interesų aukštesniems strateginiams tikslams, jei nenorės galvoti apie būtiną konfrontaciją, atsidurs tokiame status quo, kai Putinas diktuoja darbotvarkę, o Vakarų Europa į ją reaguoja – Putinas žaidžia stipriomis kortomis, o Vakarų Europa – labai silpnomis.

Skaityti daugiau...

Politologas Vytis Jurkonis: Lietuva negali prarasti budrumo dėl Baltarusijos

15min.lt 2014-11-02

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vytis Jurkonis

Premjero Algirdo Butkevičiaus vizitas į Baltarusiją nėra kuo nors išskirtinis, tačiau Lietuva turi neprarasti budrumo ir negali Minsko laikyti geranorišku kaimynu, sako politologas Vytis Jurkonis.

Premjeras į Mogiliovą vyksta verslo kvietimu, tad žinant Lietuvos verslo interesus ir investicijas, pavyzdžiui, „Arvi“ projektus Lydoje ir Mogiliove, tai nestebina, pažymi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.

„Matyt, ir vėl pasigirs priekaištų dėl Lietuvos pragmatiškos politikos, bet po JAV aukšto rango pareigūnų vizitų, po (buvusios ES užsienio politikos vadovės) Catherine Ahston apsilankymo Minske, A.Butkevičiaus vizitas neatrodo kuo nors išskirtinis“, – BNS sakė V.Jurkonis.

„Žinoma, būtų įdomu, ar premjeras arba tebūnie kiti Lietuvos politikai vyktų į Baltarusiją, jei juos pakviestų žmogaus teisių gynėjų organizacijos ar politinių kalinių artimieji. Kokį atvirumą tuomet demonstruotų Baltarusijos valdžios atstovai?“, – svarstė politikos ekspertas.

V.Jurkonio teigimu, Baltarusijai bandant pasinaudoti Vakarų ir Rusijos prekybos apribojimais, Lietuva turi išlikti budri ir neužmerkti akių į Baltarusijos karinį bendradarbiavimą su Rusija.

„Nereikėtų savęs klaidinti, jog oficialusis Minskas yra atviras ar geranoriškas kaimynas – santykiai itin selektyvūs ekonominį bendradarbiavimą kartais pagardinant LDK leitmotyvais. O dėl sankcijų Rusijai atsiranda papildomos nišos verslui ir jis tuo netrunka pasinaudoti“, – sakė V.Jurkonis.

„Visgi prarasti budrumą ir užmerkti akis į tai, kas vyksta Baltarusijoje, negalime – tą liudija ir neseniai paskelbta žinia apie būsimus Rusijos lėktuvus Bobruiske. O tai tik dar vienas pavyzdys, kas yra tikrasis A.Lukašenkos sąjungininkas“, – teigė politologas.

Skaityti daugiau...

Įtakingas JAV kongreso narys: Rusijai teks susimokėti už V. Putino žingsnius

Adamas Schiffasdelfi.lt 2014-10-31

Ateityje galime tikėtis tolesnių Rusijos provokacijų Ukrainoje, daugiau ir intensyvesnių nekonvencinio karo atvejų, specialiųjų tarnybų operacijų ir didelio propagandos srauto per jos valdomas televizijas Ukrainoje ir Baltijos šalyse.

Tačiau Vakarai turi priversti Vladimirą Putiną sumokėti už savo beprotišką politiką, o Rusijos piliečiai turi suvokti, kad jų lyderio elgesys nepraeis be pasekmių, DELFI sakė įtakingas demokratų partijos kongreso narys Adamas Schiffas, Atstovų rūmuose kuruojantis užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimus.

A. Schiffas taip pat yra komitetų, kuruojančių techninės ir taktinės žvalgybos sritis, narys.

- Žvelgdamas atgal – kaip įvertintumėte dabartinį Ukrainos statusą? Kokie buvo Kremliaus tikslai Ukrainos atžvilgiu? Ar pavyko jų pasiekti?

- Maksvai buvo netikėta, kad Ukraina atstūmė jos pastatytą prezidentą ir tai, kaip jis, Maskvos remiamas, stengėsi stumi šalį nuo ES. Putino reakcija į tai buvo gerai apgalvota, pavojinga ir provokuojanti: jis įsiveržė į suverenią kaimyninę šalį, tiekė separatistams ginklus ir karius, ir galiausiai įvedė savo pajėgas – nebeliko abejojančių Rusijos kalte ir smurtu. Dėl to Ukrainoje žuvo tūkstančiai žmonių, Rusijos ginklais buvo numuštas keleivinis lėktuvas.

Taigi – Ukraina yra smarkiai destabilizuota, Krymas okupuotas pažeidžiant tarptautines teisės normas, o Rusija apnuodijo savo santykius su pasauliu. Tačiau nemanau, kad Putinui pavyko pasiekti savo tikslų, nes dėl tokios jo politikos Ukraina sparčiai gręžiasi nuo Rusijos į Vakarus.

- Ko dar galėtumėme tikėtis iš Rusijos?

- Manau, kad galime tikėtis tolesnių Rusijos provokacijų Ukrainoje, nes ši yra pakeliui į ES. Asociacijos sutarčiai artėjant prie įsigaliojimo, Rusija mėgins destabilizuoti šalį. Diskutuojant apie atplėštų regionų autonomijos laipsnį, galime tikėtis Rusiją palaikysiant separatistus ir kurstysiant smurto proveržius.

Taip pat galime tikėtis didelio Maskvos propagandos srauto per jos valdomas televizijas Ukrainoje ir Baltijos šalyse – tai priemonė, kurią Rusija naudoja destabilizuoti rusakalbiams kitose valstybėse. Rusija išsakė ketinimus ginti rusakalbių teises visame pasaulyje, taip sukurdama labai pavojingą konfrontacijos su Vakarais precendentą.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. ES perspėjo: separatistų rinkimų pripažinimas Rusijai kainuos griežtesnes sankcijas
  2. Anušauskas: Kremliaus ruporai gina pozicijas ant Žaliojo tilto
  3. Tomas Viluckas: Visų Šventųjų iškilmė – pagerbti krikščionybės liudytojus
  4. Vilnius ir Lietuva

Puslapis 1327 iš 1572

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 1322
  • 1323
  • 1324
  • 1325
  • 1326
  • 1327
  • 1328
  • 1329
  • 1330
  • 1331
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis