Dviguba pilietybė: ar žinome, ko norime?

veidas.lt 2014-11-25

Paaiškėjus, kad garsus krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas, ilgą laiką žaidęs NBA krepšinio lygoje, tapo JAV piliečiu ir dėl to praras Lietuvos pilietybę, atsinaujino diskusijos, ar neatėjo laikas liberaliau žiūrėti į tai, kad Lietuvos piliečiai galėtų turėti ir kitos valstybės pilietybę.

Rasa Vaitkevičienė

Norint leisti plačiam ratui

asmenų būti Lietuvos ir kartu kitos valstybės piliečiais, teks keisti Konstituciją. Apie dvigubos pilietybės reikalus, Konstitucijos keitimą „Veidas“ kalbasi su Mykolo Romerio universiteto profesoriumi, buvusiu Konstitucinio Teismo teisėju Vytautu Sinkevičiumi.

VEIDAS: Kodėl Lietuva taip stipriai riboja dvigubą pilietybę? Kitos valstybės į galimybę turėti dvigubą pilietybę žiūri daug atlaidžiau – gal metas ir mums pakeisti savo įstatymus taip, kad nesusidarytų tokia padėtis, į kokią pateko Žydrūnas Ilgauskas?

V.S: Pakeisti vien Pilietybės įstatymo nepakaks, nes dvigubos pilietybės ribojimai kyla iš Konstitucijos. Konstitucinis Teismas yra daug kartų konstatavęs, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai gali būti labai reti. Seimas kelis kartus bandė plėsti šiuos atvejus keisdamas tik Pilietybės įstatymą, tačiau Konstitucinis Teismas pakeitimus pripažindavo prieštaraujančiais Konstitucijai.

Tad be Konstitucijos pataisos neišsiversime, o ją galima padaryti tik referendumu. Kadangi referendumu pakeisti Konstituciją nėra paprasta, neretai bandoma gudrauti: esą galima pakeisti tik Pilietybės įstatymą, o Konstitucijos keisti nereikia. Nieko gero iš to nebus.

Skaityti daugiau...

Energetikos ministras Rokas Masiulis: dujos iš Klaipėdos SGD terminalo galėtų pasiekti Ukrainą

Energetikos ministras Rokas Masiulis15min.lt 2014-11-24

Lietuva yra pasirengusi dalytis patirtimi su Ukraina siekiant energetinės nepriklausomybės. O 2018 metais Ukrainą galėtų pasiekti dujos iš suskystų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje. Tai pabrėžė energetikos ministras Rokas Masiulis, kalbėjęs Lietuvos ir Ukrainos prezidentų tarybos posėdyje.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Ukrainos Prezidentas Petro Porošenka pirmadienį Kijeve pirmininkavo septintajam Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų Tarybos posėdžiui, kuriame aptartos konkrečios priemonės, kuriomis Lietuva galėtų padėti šiai šaliai įgyvendinti būtinas reformas ir užtikrinti savo ir viso regiono saugumą.

„Mes jau suteikėme Ukrainos pusei visus išverstus teisinius ir techninius dokumentus, susijusius su suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyba. Mes taip galime padėti pastatyti tokį terminalą. Mes pradedame tiesti dujotiekį į Lenkiją. Per šią šalį mes galėtume tiekti SGD į Ukrainą, kai bus sustiprintos jungtys“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas energetikos ministras R. Masiulis.

Skaityti daugiau...

Rusijos ir Kinijos karinis aljansas – pasmerktas žlugti?

15min.lt 2014-11-25

Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas neseniai paskelbė apie karinio bendradarbiavimo sutarties pasirašymą, kurį Rusijos gynybos ministerija pavadino kolektyvinės regioninės saugumo sistemos pradžia. Rusijos ir Kinijos laivynai jau vykdė bendras karines pratybas, o 2015 m. jas planuoja pakartoti ir Viduržemio jūroje. Ar dėl šių dviejų autoritarinių šalių žingsnių turėtų išsigąsti Europa? Nepaisant Pekino flirto su Kremliumi, tikėtina, kad šis bendradarbiavimas gali būti neveiksnus ir trumpalaikis, rašo naujienų svetainė independent.co.uk.

Rusiją ir Kiniją vienija ne tik autoritarinė politinė sistema, bet ir panašus požiūris į kaimynines valstybes. Jos abi dažnai stengiasi primesti savo politinę valią mažesnėms šalims, todėl dėl šios Maskvos ir Pekino sąjungos Vakarams turėtų būti šiek tiek neramu. 

Vis dėlto, nereikia atmesti galimybės, kad šis aljansas yra labiau skirtas jėgos demonstravimui prieš Vakarus, bet nebus veiksnus. Be to, nereikia pamiršti ir istorinių nesutarimų tarp šių šalių.

XIX a. Rusija iš visų didžiųjų to meto kolonijinių valstybių, labiausiai pasinaudojo Kinijos nusilpimu. Būtent šį laikotarpį Kinijos komunistai vadina „gėdos amžiumi“.

Honkongas buvo grąžintas Kinijai 1997 m., tačiau Vladivostokas (kiniškai Haishenwai) vis dar priklauso Rusijai.

Skaityti daugiau...

Stoltenbergas: NATO durys Ukrainai tebėra atviros

alfa.lt 2014-11-25

NATO durys tebėra atviros Ukrainai. Tai pirmadienį per NATO Parlamentinės Asamblėjos plenarinę sesiją Hagoje pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Ukraina nusprendė turėti nesijungimo prie blokų statusą, ir mes gerbiame šį sprendimą, - sakė jis. - Bet NATO durys tebėra atviros“.

Anot generalinio sekretoriaus, bet kurios šalies narystė Aljanse priklauso nuo to, ar ji pasirengusi „atitikti NATO narėms keliamus reikalavimus“.

Pranešime, kuris, kaip manoma, bus priimtas plenarinėje sesijoje, pažymima, jog per du pastaruosius dešimtmečius „NATO ir Ukraina užmezgė glaudžius bendradarbiavimo ryšius - šalis dalyvauja Aljanso operacijose ir toliau modernizuoja armiją, kad ji atitiktų organizacijos standartus“.

Skaityti daugiau...

KARAS PO KARO: ginkluotasis antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944–1953 m.

rasos juknevicienes kvietimas


Registracija į parodą vyks iki lapkričio 26 d. tel. 861201203.

Daugiau straipsnių...

  1. Civilizacijų karas Europoje
  2. Vilniaus mero rinkimų mįslė: ar kirs Prezidentė Sekmoko dalgiu per Janukonio tarpukojį?
  3. JAV generolas: amerikiečių kariai bus tiek, kiek norės Lietuva
  4. Europos gamintojų svajonėse – vieninga elektros rinka