Po to, kai parlamentinė grupė „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ prieš savaitę organizavo pasitarimą, kuriame gimė idėja peržiūrėti ir iš naujo įvertinti okupaciją šlovinančių paminklų „vertę“ ir jų įrašymą į kultūros vertybių registrą, Kremliaus išlaikomas interneto portalas „Baltijos naujienos“ pradėjo puolimą.
Parlamentinės grupės pirmininkas Arvydas Anušauskas teigia, kad pastaruoju metu minima, jog du paminklai sovietiniams kariams, žuvusiems vaduojant Lietuvą, „tapo vandalizmo objektais“. Seimo narys mano, kad kalbama apie Trakų rajone stovintį paminklą NKVD kareiviams, kurie buvo nukauti Lietuvos partizanų ir jokio fronto net iš toli nematė.
„Tai sena praktika – terorą vykdžiusius NKVD kareivius sulyginti su Antrojo pasaulinio karo dalyviais. Taip pateikus informaciją niekas nebeatskiria, kur kovotojai su fašizmu, o kur – Stalino cerberiai ir tautų naikintojai“, – teigia Seimo narys.
Pasak A. Anušausko, Kremliaus finansuojamas interneto portalas taip pat pradėjo puolimą prieš pasitarime dalyvavusius asmenis. Vienu iš taikinių tapo Sovietinės okupacijos tyrimo asociacija, kurios vadovas N. Černiauskas, įrašomas į „kovotojų su paminklais“ sąrašą už pasisakymą prieš Žaliojo tilto skulptūras. Tuo pačiu metu Seimą pasiekė Mikhailo Saradževo pasirašytas elektroninis laiškas, kuriame jis puola minėtos parlamentinės grupės pirmininką Arvydą Anušauską bei su juo susitikusius Sofijos Kovalevskajos mokyklos moksleivius, bjaurisi Lietuvos teritoriniu vientisumu.
Skaityti daugiau...
Vilnius ir Lietuva
voruta.lt 2014-10-31
Kalba Vytauto Landsbergio fondo surengtame Meninės raiškos programų konkurse.
B. Dvariono muzikos mokykla, 2014-04-27
Laba diena, gerbiami susirinkusieji, visi šios kultūros šventės dalyviai! Labai malonu jus pasveikinti ir pasakyti keletą žodžių.
Mes jau esame surengę keletą konkursinių, festivalinių renginių įvairaus amžiaus publikai, bet ta pačia tema – apie tai, kas mus sieja. Kas žmones vienija gyvenančius kurioje nors žemėje, jeigu jie nebūna prievarta išblaškyti arba patys neišsisklaido ieškodami laimės pasaulyje. Bet kai gyvena toje žemėje kartu, kokiom kalbom bekalbėtų, kokius pagrindus puoselėtų, juos jungia jų žemė, mūsų visų tėvynė Lietuva. Mūsų konkursai arba festivaliai, šventės paskatina susimąstyti apie tai, kas mus vienija.
Tėvynė graži, miela ir maloni, joje mes augam, ir prisimeni, kur nors nuvažiavęs. Priprantam matyti jos laukus, gėles. Visa tai mums artima, ir nebūtina nė daug mąstyti. Tėvynė graži iš papratimo, ir mes joje gerai jaučiamės. Matom įprastą aplinką, matom žvaigždes, girdime miškų ošimą, ir mums nė neateina į galvą, kad reikia turėti kokią nors liniją: čia – mūsų pusė dangaus, čia – jūsų pusė dangaus; čia – mūsų žvaigždės, o ten – kitų žvaigždės. Gal jas reikia vadinti kitais vardais? Arba laukai ir miškai, iš kurių vėjas atneša žydėjimo ir derliaus aromatą. Tai mums pažįstama, ir mes negalvojame, kad ten koks nors svetimas kvapas. Nėra jokio svetimo kvapo – tai Lietuvos kvapas. Jo pasiilgstame visi, kurie čia užaugome, kur beatsidurtume. Ar tai Adomas Mickevičius, ar Maironis, ar Česlovas Milošas – jie jaučia šią žemę, jie – jos vaikai, kur bebūtų. Bet greta to, kad mums artimas tėvynės grožis, šios šalies, šios žemės vertybė kaip ir iš papratimo, iš prigimimo, gali rastis dar ir supratimo, kuo ši žemė ypatinga, vertinga, patraukli, kuo galime pasididžiuoti, kad mes iš Lietuvos.
Skaityti daugiau...