E. Lucasas: Rusija puola visais frontais

delfi.lt 2014-11-23

„Kas kartą mums suklydus, „Russia Today“ ir „Sputnik“ iš to išpūs muilo burbulą, nes jie nori pasakyti, kad Vakarai nėra geresni už Rytus. Tad geriausias būdas gintis nuo putinizmo – jo apraiškų ieškoti savo visuomenėse ir stengtis jas pašalinti“, – interviu „Pasaulio panoramai“ tvirtina „The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas.

Pasak britų žurnalisto, tos valstybės, kurios turi daugiausiai vidinių problemų, yra labiausiai neatsparios hibridiniam karui, kuris atkeliauja iš Rytų.

„Pasaulio panoramai“ E. Lucasas taip pat sakė, kad Baltijos šalys turėtų prisijungti prie NORDEFCO, Šiaurės gynybos bendradarbiavimo, kuris dabar vienija tik Skandinavijos šalis. „Gal tai būtų netgi vertingiau nei NATO“, – mano „The Economist“ apžvalgininkas.

- Savo paskaitoje, kai Jums buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas, sakėte, kad Europa turi moralinį pranašumą prieš V. Putino Rusiją? Ką turite omenyje?

- Europoje turime tokias vertybes, kaip padorumas, legalumas, teisingumas, gerumas, tolerancija, ir tai yra priešinga tam, kaip veikia V. Putinas. Jo veiksmai grįsti baime, melu ir fanatizmu. Jo valstybė – tai grobuonis, kuris yra piliečio ir visuomenės priešas. Tai labai aiškiai rodo visuomenės apklausos Rusijoje, žmonės netiki, kad valstybė juos galėtų apginti kasdieniame gyvenime.

Ten stulbinamas korupcijos ir privataus verslo nusavinimo lygis. Žmonės įkalinami visiškai neteisėtai, tereikia prisiminti Sergejaus Magnickio – kalėjime mirusio teisininko – atvejį. Europoje tai būtų neįsivaizduojama. Tad labai svarbu suprasti, kad tai – ne ginčas tarp iš esmės panašių sistemų, turinčių pagrįstus argumentus. Tai – kova tarp gėrio ir blogio.

- Bet ar manote, kad Europa išlaiko šį moralinį pranašumą, kai matome, kokia skirtinga netgi tos pačios Rytų Europos reakcija į Rusijos agresiją?

- Tikrai nemanau, kad mes idealūs. Rusija gali pasinaudoti visomis mūsų silpnybėmis. Kas kartą mums suklydus, „Russia Today“ ir „Sputnik“ iš to išpūs muilo burbulą, nes jie nori pasakyti, kad Vakarai nėra geresni už Rytus. Tad geriausias būdas gintis nuo putinizmo – jo apraiškų ieškoti savo visuomenėse ir stengtis jas pašalinti. Reikia išsivalyti ir prižiūrėti savo namus. Vienoms šalims tai sekasi geriau nei kitoms, ir tos valstybės, kurios turi daugiausiai vidinių problemų, yra labiausiai neatsparios šiam hibridiniam karui, kuris atkeliauja iš Rytų.

Skaityti daugiau...

KARTU MES STIPRŪS!

 trizub ukraina

 

š.m. lapkričio 21 d., penktadienį, 19 val. maloniai kviečiame Jus į simbolinį Maidano metinių minėjimą, kuris vyks Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo Vilniuje.

Lygiai prieš metus ukrainiečių žurnalistas Mustafa Nayyem pakvietė neabejingus Kijevo piliečius išeiti į pagrindinę aikštę ir išreikšti nepritarimą sprendimui atidėti Asociacijos susitarimo tarp Ukrainos ir ES pasirašymą.

Taip prasidėjo „Maidano judėjimas“ ir „Orumo revoliucija“.

Nepriklausomybės aikštėje prie LR Seimo susirinkę aktyvūs Lietuvos ir Ukrainos piliečiai iš žvakučių suformuos solidarumo simbolį - Ukrainos herbą Trizub.

Kviečiame ateiti ir su savimi atsinešti žvakutę!

 

2014 metų Laisvės premiją Seimas skyrė Lenkijos disidentui Adamui Michnikui

Adamas Michnikasbernardinai.lt 2014-11-18

Seimas 2014 m. Laisvės premiją skyrė Adamui Michnikui – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, vieno iš populiariausių Lenkijos dienraščių „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui, ne kartą palankiai atsiliepusiam apie Lietuvą.

Už tai balsavo visi 80 balsavime dalyvavusių Seimo narių.

„1991 m. A. Michnikas kartu su kitais Lenkijos politikais demonstravo besąlygišką ir beatodairišką paramą Lietuvos laisvei, palaikydamas Lietuvos piliečių kovą prieš Sovietų Sąjungos agresiją. A. Michniko veikla visada buvo palanki Lietuvai. Jis ragino Lenkijos Vyriausybę kuo greičiau pripažinti Lietuvą ir padėti gauti Lietuvai diplomatinį pripažinimą tarptautinėje arenoje. A. Michnikas yra ne kartą vienareikšmiškai pasisakęs prieš lenkų ir lietuvių santykių kiršinimą, išnaudojant tautines mažumas“, – pristatydama projektą sakė Laisvės premijų komisijos pirmininkė Irena Degutienė.

Skaityti daugiau...

Gyventi be Rusijos

Vytautas LANDSBERGIS                          

 lzinios.lt 2014-11-19 06:00

 

Jau pa­skelb­ti net skai­čia­vi­mai („Lie­tu­vos ži­nios“, 2014 11 14), kaip tek­tų gy­ven­ti be Ru­si­jos, jei šios va­dai nu­tar­tų triuš­kin­ti kai­my­nus dar ne bom­ba, ku­ria ir­gi pa­mo­suo­ja, bet ener­ge­ti­niu ir eko­no­mi­niu ho­lo­do­mo­ru.

Prie iš­ka­sa­mų iš­tek­lių, ku­riuos jų sa­vi­nin­kė Ru­si­ja val­gy­tų, užuot iš­mai­niu­si į mais­tą, Krem­liaus va­dai dar pri­de­da sa­vo te­ri­to­ri­ją kaip gink­lą – ne­lei­sim pra­vež­ti, ir vel­niop vi­są PPO!

SNO kaip tai­kos ga­ran­tas jau pa­siųs­ta vel­niop, tad vis­kas ga­li­ma. Rei­kia bū­ti pa­si­ren­gu­siems, ir Lie­tu­va ne­be­mie­ga. Tai at­gims­tąs rea­liz­mas, jo­kio gąs­di­ni­mo.

Vos prieš ke­le­tą me­tų kur nors Eu­ro­pos Par­la­men­te to­kia min­tis - kad tu­ri­me gal­vo­ti (ir skai­čiuo­ti!) apie al­ter­na­ty­vų gy­ve­ni­mą be Ru­si­jos, nes tai vie­nin­te­lis ženk­las Krem­liui ne­svaig­ti, o su­si­mąs­ty­ti, ar ge­ra bus pa­čiam at­sit­ver­ti ir pa­sis­kan­din­ti Ki­ni­jo­je, - at­ro­dė ne­rea­li, ne­rei­ka­lin­ga, keis­tuo­liš­ka. Da­bar jau taip ne­atro­dy­tų, ta­čiau ką gal­vo­ja di­džių­jų de­mo­kra­ti­jų va­do­vai apie šio po­bū­džio svei­ko pro­to pert­var­ką, dar ne­ži­no­me. Bet pa­žan­gos yra. Net Krem­liaus šan­ta­žas Pra­ncū­zi­jai dėl „Mis­tra­lių“ - gau­ti ir pa­nau­do­ti ag­re­si­jai, pa­vyz­džiui, prieš Ukrai­ną – jau ne­klup­do pa­klus­naus Par­yžiaus į mo­ra­li­nę ir ki­to­kią ba­lą.

Skaityti daugiau...

Politologas apie Baltarusijos interesus: nuo energetikos projektų iki vizitų Lietuvoje

alfa.lt 2014-11-10

Baltarusija buvo, yra ir artimiausiu metu išliks Rusijos karinė sąjungininkė, nepaisant prezidento Aleksandro Lukašenkos pasisakymų Rusijos vykdomos agresijos Ukrainoje tema, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Vytis Jurkonis.

Komentuodamas įtarimus dviem lietuviams dėl šnipinėjimo Baltarusijai, politologas sakė, kad Baltarusijos valdžios pareigūnams stebėti procesus Lietuvoje yra įdomu dėl daugelio priežasčių – pradedant ekonominėmis temomis, energetiniais projektais bei baigiant opozicijos vizitais bei jų veikla Lietuvos sostinėje.

„Nepaisant Baltarusijos vadovo A.Lukašenkos viražų ir vienas kitą paneigiančių pasisakymų Kremliaus ar vykdomos agresijos Ukrainoje temomis, Baltarusija buvo, yra ir artimiausiu metu išliks Rusijos karinė sąjungininkė. Tą rodo ne tik bendros karinės pratybos ar vieninga oro erdvė, bet ir Rusijos karinės reikšmės objektai pačioje Baltarusijos teritorijoje – Baranovičiuose, Lydoje, Vileikoje, Breste, planai Bobruiske ir t.t.“, - BNS pirmadienį sakė V.Jurkonis.

A.Lukašenka kritikavo Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, tačiau pritarė Rusijos karinės aviacijos bazės įsteigimui šalyje.

Pasak V.Jurkonio, tiek Rusijos, tiek Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovai ar opozicija ne kartą yra minėję Baltarusijos ir Rusijos saugumo tarnybų bendradarbiavimą, tad ir bendros pastangos vykdant veiklą kaimynystėje neturėtų stebinti.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. V. Rubavičius. Nuo Putino Australijoje nusisuko net kinai
  2. Vokietija atsuko nugarą grėsmę taikai keliančiam Vladimiro Putino režimui
  3. V. Putino strategija neapsiriboja vien Ukraina: bręsta suktas planas Šiaurės ir Baltijos šalims
  4. Ukrainos prezidentas: esame pasiruošę karui su Rusija