• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
    • XV suvažiavimas
    • XIV suvažiavimas
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

„Tautų kalėjimo“ įkaitai

lzinios.lt 2014-10-03

Vie­nas iš „ti­tu­lų“, Ru­si­jos im­pe­ri­jai su­teik­tų jos gy­va­vi­mo lai­kais, - „tau­tų ka­lė­ji­mas“. Dar la­biau šis api­bū­di­ni­mas ti­ko So­vie­tų Są­jun­gai. 

Žlu­gus sovdepijai, tas ka­lė­ji­mas vis­gi li­ko stūk­so­ti Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos pa­vi­da­lu. Tai ne­se­niai pa­tvir­ti­no in­ci­den­tas, ku­rį, de­ja, ma­žai kas pa­ste­bė­jo. Šį kar­tą gal­vo­je tu­riu ne maiš­tin­gą Kau­ka­zą, o tas tau­tas, apie ku­rias jau se­nų se­niau­siai nu­sto­ta kal­bė­ti kaip apie tau­tiš­kai są­mo­nin­gus žmo­nes – šiau­ri­nių Ru­si­jos re­gio­nų gy­ven­to­jus.

Ne, jie ne­sie­kia at­sis­kir­ti nuo Ru­si­jos. Ta­čiau dar ne­pa­mir­šo, kas jie to­kie, ir tai mė­gi­na pri­min­ti tiek Mask­vai, tiek ir vi­sam pa­sau­liui. Tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė ne­lin­ku­si ati­džiai jų klau­sy­tis, bet pa­sa­ky­ti vis dėl­to lei­džia. Tik štai Mask­vą aki­vaiz­džiai er­zi­na net pats šiau­ri­nių re­gio­nų tau­tų eg­zis­ta­vi­mo fak­tas. Ati­tin­ka­mas ir Ru­si­jos val­džios el­ge­sys su šiais žmo­nė­mis.

Pra­ėju­sio mė­ne­sio pa­bai­go­je Niu­jor­ke vy­ko tarp­tau­ti­nė kon­fe­ren­ci­ja, skir­ta pa­sau­lio se­nų­jų vie­ti­nių tau­tų klau­si­mams, į ją mė­gi­no vyk­ti ir kai ku­rių Ru­si­jos tau­tų at­sto­vai. Mask­vai ta min­tis ne­pa­ti­ko, ir be il­gų kal­bų nu­spręs­ta jų ke­lio­nę „at­šauk­ti“ itin pa­pras­tais ir Ru­si­jai la­bai bū­din­gais me­to­dais. Sa­mių par­la­men­to Ko­los pu­sia­sa­ly­je va­do­vė Va­len­ti­na Sov­ki­na į oro uos­tą bro­vė­si lyg per fron­to li­ni­ją. Jos au­to­mo­bi­lį nuo­lat stab­dė ke­lių ins­pek­to­riai, kas­kart vis rei­ka­lau­da­mi dėl ne­aiš­kių prie­žas­čių pa­teik­ti bū­tent už­sie­nio pa­są. Vie­no pa­ti­kri­ni­mo me­tu ją už­puo­lė kau­kė­ti žmo­nės, ir pa­są par­la­men­to va­do­vei pa­vy­ko iš­sau­go­ti pa­de­dant ją gy­nu­siam vai­ruo­to­jui.

Par­amos ma­žo­sioms Šiau­rės tau­toms cen­tro va­do­vui Ro­dio­nui Su­lian­dzi­gui se­kė­si dar pra­sčiau. Oro uos­te pa­ėmę jo pa­są par­ei­gū­nai gra­ži­no do­ku­men­tą jau be vie­no pus­la­pio. Ta pro­ga vi­suo­me­ni­nin­kui ne tik ne­leis­ta iš­vyk­ti, bet ir iš­kel­ta ad­mi­nis­tra­ci­nė by­la dėl mė­gi­ni­mo ne­tei­sė­tai kirs­ti vals­ty­bės sie­ną. Ki­tą die­ną į kon­fe­ren­ci­ją mė­gi­nu­siai vyk­ti Par­amos ma­žo­sioms Šiau­rės tau­toms cen­tro dar­buo­to­jai Anai Nai­kan­či­nai par­ei­gū­nai „į­tei­kė“ su­kar­py­tą pa­są.

Skaityti daugiau...

Iš Rusijos bėga inteligentai: kas jie?

Iš Rusijos bėga inteligentai: kas jie?delfi.lt 2014-10-02

Itin griežtas Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdymas sukėlė viduriniosios klasės specialistų emigracijos bangą, prie jų prisidėjo ir keli žurnalistai, rašo BBC.

Tai jau ne pirmas kartas šalies istorijoje, kai Rusiją palieka talentai. Caro laikais iš šalies bėgo kairieji revoliucionieriai, o po 1917 m. spalio revoliucijos iš Rusijos išvyko pulkas garsių rašytojų ir menininkų. Inteligentija taip pat spruko dešimtajame dešimtmetyje po Sovietų Sąjungos žlugimo. Paskutinioji emigracijos banga kilo po griežtų priemonių pritaikytų liberalų opozicijai ir nepriklausomai žiniasklaidai. Tai pradėjo ryškėti po V. Putino tapimo prezidentu 2012-ųjų kovą.

Daugiau nei 186 tūkst. žmonių paliko Rusija 2013 metais. Tai – penkiskart daugiau nei 2012 m. ir 2011m. Paskutiniais Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, beveik 40 tūkst. rusų 2013 m. paprašė prieglobsčio kitose šalyse, 76 proc. daugiau nei 2012-aisiais.

Tarp bėgančių iš šalies – buvęs pasaulio šachmatų čempionas ir opozicijos aktyvistas Garis Kasparovas, ekonomistas Sergejus Gurijevas, populiaraus Rusijos socialinio tinklo „Vkontakte“ įkūrėjas Pavelas Durovas. Dar vienas iš emigravusių – Leonidas Beršidskis, dirbęs keliuose įtakinguose verslo leidiniuose, tokiuose kaip „Vedomosti“.

Skaityti daugiau...

L. Kasčiūnas. Ką laimėjo ir ką pralaimėjo Kremlius Ukrainoje

L. Kasčiūnas. Ką laimėjo ir ką pralaimėjo Kremlius Ukrainojedelfi.lt 2014-10-02

 

Rusijos intervencijai Ukrainoje perėjus į žemesnio intensyvumo stadiją bei pasiekus pirmuosius susitarimus dėl paliaubų Ukrainoje, ir užsienio, ir Lietuvos spaudoje jau prasidėjo diskusijos apie tai kas laimėjo, o kas pralaimėjo šiame konflikte.

Štai savaitraštis „Veidas“ paskelbė A. Bačiulio komentarą, kuriame tvirtinama, jog tai, kas šiandien vyksta Ukrainoje, galima apibūdinti maždaug taip: „svarbiausias Europos ir Amerikos žaidimo Ukrainoje tikslas buvo sudaryti galimybę Vladimirui Putinui atsitraukti, išsaugant veidą ir pagrindą aiškinti saviškiams apie „Rusijos pergalę“, nerizikuojant smogti jam per stipriai – taip skatinant Rusijos Federacijos byrėjimo procesą.“

Sudaryta galimybė V. Putinui atsitraukti? Ukrainos euroatlantinės integracijos kaina? Juk visi bent kiek besidomintys NATO šalių pozicijomis puikiai suvokia, kad kol Ukrainos sienos nėra kontroliuojamos, o situacija Donbase ir toliau panašėja į dar vieną įšaldytą konfliktą, vokiečiai ir prancūzai visada turės argumentą, kad Aljansas negali importuoti Ukrainos saugumo problemų. Juk jei Ukraina taptų NATO nare, anot prancūzų ar vokiečių, Kijevas neva iš karto kreiptųsi Aljanso pagalbos kovoje prieš Rusijos tiesioginę ar netiesioginę intervenciją. Tad šiandien esame priversti kalbėti apie tai, ko Rusija siekė visą dešimtmetį – įgyti neformalią veto teisę dėl tolesnės NATO plėtros į Rytų Europą. Todėl Europa ne sukuria Rusijai galimybę atsitraukti, o yra priversta priimti Kremliaus primesto žaidimo taisykles.

Tame pačiame komentare teigiama, jog „Ukrainos integravimosi į Europą procesas prasidėjo ir jo nepajėgė sustabdyti nei Rusijos agresija, nei nesugebėjimas iki galo išlaisvinti Donbaso“. Norėtųsi tuo tikėti, tačiau niekas iš ES šalių lyderių ir turbūt netgi patys autoritetingiausi Europos politikos apžvalgininkai ir netgi pats A. Bačiulis, negali atsakyti į paprastą klausimą – o kokia yra galutinė jau prasidėjusios Ukrainos kelionės į ES stotelė? Narystė Bendrijoje? Jeigu taip, kodėl apie tai niekas nekalba? Kodėl niekas iki šiol neišdėstė sąlygų, kurias įgyvendinęs Kijevas galėtų tikėtis kandidato į ES statuso? Kur yra tas ES plėtros į Ukrainą reglamentas? Deja, bet narystės perspektyva šiai dienai Ukrainai nėra numatyta. Nuo snaiperio kulkų su ES vėliavomis rankose kritę ir už europietiškos Ukrainos idėją kovoję Maidano žmonės „kruvino bilieto“ į ES iki šiol nėra gavę. Kodėl?

Skaityti daugiau...

ES sugriežtins sankcijas Rusijai, jei jos armija užgrobs Donecko oro uostą

15min.lt 2014-10-02

Europos Sąjunga (ES) pasiruošusi įvesti papildomas sankcijas Rusijai jeigu prorusiški smogikai įsitvirtins ties Mariupoliu ir užims Donecko oro uostą, skelbia naujienų agentūra „Unian“.

Apie tai rašo interneto portalas eurointegration.com.ua, remdamasis „Bloomberg“ agentūros šaltiniais, artimais Vokietijos vyriausybei. „Bloomberg“ pašnekovas teigė, kad teroristams įsitvirtinus minėtose teritorijose galimos nenuspėjamos pasekmės.

Rugsėjo 30 d. ES šalys nusprendė neatšaukti įvestų sankcijų Maskvai. Sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad nepaisant teigiamų poslinkių po pasirašyto paliaubų susitarimo Minske, kai kurie taikos sutarties punktai dar neišpildyti.

Skaityti daugiau...

Tikimasi, kad „Jūros vilkas“ kitą savaitę išplauks į jūrą

lzinios.lt 2014-09-27

„Y­ra vil­ties, kad Ru­si­jos su­lai­ky­tas žve­jy­bos lai­vas „Jū­ros vil­kas“ jau ki­tą sa­vai­tę ga­li iš­plauk­ti į jū­rą“, - sa­ko lai­vą val­dan­čios bend­ro­vės „Arc­tic Fis­hing“ va­do­vas Gied­rius Gruz­dys.

Nors Ru­si­jos su­lai­ky­tas Lie­tu­vos žve­jy­bi­nis lai­vas areš­tuo­tas, ti­ki­ma­si, kad areš­tas bus pa­nai­kin­tas. „Mū­sų ži­nio­mis, pir­ma­die­nį tu­rė­tų įvyk­ti teis­mo po­sė­dis, ku­ria­me bus spren­džia­ma, ar lai­vo areš­tas bus pa­nai­kin­tas, ar ne. Ad­vo­ka­tai pa­pra­šė pa­leis­ti lai­vą už užs­ta­tą, tad ti­ki­mės pa­lan­kaus spren­di­mo“, – sa­kė G. Gruz­dys.

Pa­sak G. Gruz­džio, spren­di­mą dėl užs­ta­to ir jo dy­džio ki­tą sa­vai­tę pri­ims teis­mas. Ru­si­jos ins­ti­tu­ci­jos lai­vo ka­pi­to­ną Alek­sand­rą Gruš­ko, ku­rio va­do­vau­ja­mą lai­vą Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos pa­sie­nie­čiai su­lai­kė ir jė­ga nu­tem­pė į Mur­mans­ko uos­tą, šią sa­vai­tę pa­trau­kė ad­mi­nis­tra­ci­nėn at­sa­ko­my­bėn. Pa­sak „Arc­tic Fis­hing“ va­do­vo, tai jau yra pos­tū­mis tei­gia­ma link­me, nes pra­džio­je ru­sai gra­si­no bau­džia­muo­ju per­se­kio­ji­mu.

A. Gruš­ko, ku­ris kar­tu su ki­tais Lie­tu­vos ir Ru­si­jos pi­lie­čiais šiuo me­tu yra lai­ko­mas Mur­mans­ko uos­to prie­igo­se sto­vin­čia­me lai­ve, tei­gia, jog ti­ki­si pa­lan­kaus spren­di­mo dėl areš­to.

„Kol kas mums pa­de­da Lie­tu­vos kon­su­las, kom­pa­ni­jos ad­vo­ka­tai, tu­ri­me ga­li­my­bę bend­rau­ti su ar­ti­mai­siais. Kol kas sig­na­lai iš Ru­si­jos pa­lan­kūs, ta­čiau to­les­nę ei­gą prog­no­zuo­ti su­nku. Nuo su­lai­ky­mo pra­džios, kuo­met į lai­vą įsi­ver­žė Ru­si­jos spe­cia­lio­sios pa­jė­gos, iki šio sa­vait­ga­lio są­ly­gos kiek pa­ge­rė­jo – tu­ri­me ga­li­my­bę nau­do­tis kom­piu­te­riu, te­le­fo­nu, nors ir esa­me at­skir­ti nuo ki­tos įgu­los da­lies – mū­sų įgu­los, ku­ri tu­ri Ru­si­jos pi­lie­ty­bę“, – sa­kė lai­vo ka­pi­to­nas.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. A. Spraunius. Lietuvių pakantumas kolaboravimui muša rekordus
  2. Buvęs Rusijos premjeras: jei Vakarai sušvelnintų sankcijas, Putinas tai laikytų silpnumo ženklu
  3. A.Bačiulis. Amerika ir Europa bijo sugriauti Rusijos nenugalimumo mitą
  4. D. Grybauskaitė: kodėl mes taip stengiamės nesupykdyti V. Putino?

Puslapis 1337 iš 1572

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 1332
  • 1333
  • 1334
  • 1335
  • 1336
  • 1337
  • 1338
  • 1339
  • 1340
  • 1341
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis