Su­de­da­mo­ji ideo­lo­gi­jos da­lis bū­tų ir ne­nau­jas da­ly­kų ma­ty­mas, vei­kiau at­si­kar­to­jan­tis žmo­ni­jos is­to­ri­jo­je, kai jei ne­pa­tai­kai į ko­ją su pa­sau­lio bend­ruo­me­ne, čia jau bend­ruo­me­nės prob­le­ma, ne ta­vo.

Aš juk ei­nu sau į ko­ją, tad jie vi­si - ne­nau­dė­liai bur­žo­fa­šis­tai - ne į ko­ją! Tuo blo­giau jiems. Duo­sim pri­rū­kyt!

Štai čia ir glo­ba­li nau­jo­vė, kad „jie“ tu­rės bū­ti pa­tvar­ky­ti. Tech­ni­kos pa­žan­ga tei­kia prie­mo­nių.

Prie­kvai­liz­mo pa­žan­ga - jei bent vie­no­je at­ski­rai pa­im­to­je ša­ly­je ji da­ro­si liau­dies prie­kvai­liz­mu - yra svar­biau­sia prie­mo­nė. Kam? Iš­gąs­din­ti, pa­že­min­ti, pa­verg­ti li­ku­sį bai­lių pa­sau­lį.

Mar­ša­las Š. Gu an­tai par­eiš­kė, kad įvy­kis dan­gu­je, kai Ma­lai­zi­jos ke­lei­vi­nis lėk­tu­vas ypač di­de­lia­me aukš­ty­je bu­vo su­var­py­tas ir su­dras­ky­tas į ga­ba­lus „Buk“ sis­te­mos smū­giu nuo že­mės nu­žu­dant be­maž 300 nie­kuo dė­tų žmo­nių, yra Ukrai­nos kal­tė. Ukrai­na - žu­di­kė to­dėl, kad aną Apo­ka­lip­sės die­ną gy­vais ir mi­ru­siais kū­nais li­jo ne ki­tur, o Ukrai­nos te­ri­to­ri­jo­je. Taip, te­ri­to­ri­jos da­lį kon­tro­lia­vo ne Ki­je­vas, bet Ru­si­jos sam­di­niai, jos ka­ri­nin­kai ins­truk­to­riai ir „Buk“ prie­žiū­ros spe­cia­lis­tai, ta­čiau tei­siš­kai ten - Ukrai­na, to­dėl ji ir kal­ta!

Pa­sau­lio bend­ruo­me­nę sėk­min­gai trans­for­muo­jant į prie­kvai­lius, to­kia pat idė­ja bū­tų Alek­sand­ro Lit­vi­nen­kos nu­nuo­di­ji­mą Lon­do­no ar­ba­ti­nė­je pri­skir­ti Di­džia­jai Bri­ta­ni­jai.

Skaityti daugiau...