ES padidino finansinę paramą konflikto paveiktiems Ukrainos gyventojams

vz.lt 2014-09-11

Europos Komisija skyrė 22 mln. Eur lėšas nuo konflikto kenčiančių Ukrainos regionų gyventojams. 5 mln. Eur skiriami humanitarinei pagalbai ir 17 mln. Eur – paramai vystymuisi.

Humanitarinės pagalbos lėšos bus skirtos pasirūpinti pastoge, maisto ir vandens atsargomis, sveikatos priežiūros paslaugomis, psichosocialine pagalba ir pasirengti artėjančiai žiemai. Humanitarinei pagalbai skirti 5 mln. Eur papildys 2,5 mln. Eur, kuriuos Europos Komisija skyrė rugpjūtį, kad padėtų konflikto Rytų Ukrainoje aukoms, teigiama ES pranešime.

17 mln. Eur parama vystymuisi skiriama pagal 2011 m. programą Ukrainos regioninės plėtros politikai paremti. Šios programos tikslas – prisidėti prie Ukrainos socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos ir stiprinti gebėjimus formuoti ir įgyvendinti veiksmingą regioninės plėtros politiką.

Rusija parodė europiečiams, kas jų laukia nepaklusus

delfi.lt 2014-09-12

 

Prieš pat šaltojo sezono pradžią, kai dujos tampa labai reikalingos, Lenkija, Slovakija ir Austrija pajuto sumažėjusį dujų tiekimą iš Rusijos.

Kai kurios valstybės gavo oficialų Rusijos dujų milžino „Gazprom“ paaiškinimą, kad 45-15 proc. dujų tiekimas sumažintas todėl, kad Rusija ruošiasi žiemai ir kelias dienas pildo savo dujų saugyklas. Esą penktadienį dujų tiekimo apimtys Lenkijai jau turėtų būti atstatytos.

Tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas energetikos klausimams Vidmantas Jankauskas sako, kad analitikai turi ir kitą nuomonę – Rusija parodė savo nagus ir taip perspėja tas valstybes, kurios iš savo teritorijos Ukrainai tiekia rusiškas dujas.

„Gazprom“ buvo pagąsdinęs, kad jeigu jūs tieksite dujas reversu į Ukrainą, tai mes jus nubausime. Lenkija ir Slovakija Ukrainai jau dabar rusiškas dujas tiekia reversu“, - DELFI sakė V. Jankauskas.

Jo teigimu, šiuo metu pagrindinis klausimas, kaip žiemą bus tiekiamos dujos į Vidurio Europą, į kurią pagrindinis vamzdis eina per Ukrainą.

 

„Vakarų Ukrainoje yra didžiulės saugyklos, skirtos avariniams atvejams arba tam atvejui, jeigu Vidurio Europoje būtų labai šalta. Tačiau iškyla niuansas, kaip bus naudojamos tos saugyklos, jeigu Rusija žiemą netieks dujų Ukrainai, kaip jau buvo 2009 m. žiemą. Tais metais Ukraina ėmė dujas iš šios saugyklos“, - sakė pašnekovas.

Vakarų Ukrainoje esančiose saugyklose telpa 15-16 mlrd. kubinių metrų dujų, kurios leistų du-tris mėnesius patenkinti visą Ukrainos dujų poreikį. Taip pat nedidelę dujų dalį Ukraina išgauna pati.

Už rusiškas dujas skolinga ir su Rusija kariaujanti Ukraina jau ne sykį oficialiai pripažino besiruošianti šaltai žiemai be „Gazprom“ dujų ir net pildydama saugyklas vasarą Kijevo gyventojams netiekė karšto vandens.

Skaityti daugiau...

Dalia Grybauskaitė: auganti ekonomika leis daugiau lėšų skirti gynybai

Dalia Grybauskaitė15min.lt 2014-09-11

Auganti ekonomika ir kova su šešėliu leis Lietuvai vykdyti savo įsipareigojimus, didinant išlaidas gynybai ir mažinant socialinę atskirtį, sako šalies vadovė. Pasak Dalios Grybauskaitės, šiuos įsipareigojimus valstybė galės dengti iš augančios ekonomikos, valstybės įmonių dividendų, šešėlinės ekonomikos bei Europos Sąjungos paramos.

„Užtikrinsime savo pažadus, tai kas būtina, mažinant socialinę atskirtį, bet tuo pačiu suprasdami geopolitinius iššūkius ir grėsmes, privalome užtikrinti valstybės apginamumą, kad mūsų žmonės jaustųsi saugūs ir galėtų saugiai gyventi“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidentė

Ji teigė, kad šiuos įsipareigojimus valstybė galės dengti iš augančios ekonomikos, kuri kitąmet augs daugiau nei 3 proc., bei valstybės įmonių dividendų, kurių šiemet jos beveik nemokėjo.

„Noriu patvirtinti, kad net ir atsižvelgus į dabartines sankcijas, jų įtaką mūsų ekonomikai, yra paskutiniai duomenys tiek Lietuvos banko, tiek Finansų ministerijos, kad ekonomika augs dar daugiau kaip 3 proc. 2015 metais, o tai reiškia iš augimo – tai vienas šaltinis. Be jokios abejonės, mes dar turime ir valstybės įmones, kurios didele dalimi dividendų į biudžetą nemokėjo. Taigi, yra rezervas“, – tikino šalies vadovė.

Pasak D.Grybauskaitės, taip pat bus bandoma lėšų gauti iš šešėlinės ekonomikos bei panaudojant Europos Sąjungos paramos lėšomis.

Skaityti daugiau...

A.Kubiliui nerimą kelia įtartino kapitalo investicijos prie karinių oro pajėgų bazės Zokniuose

15min.lt 2014-09-11

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius kreipėsi į premjerą Algirdą Butkevičių ir krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką dėl grėsmę nacionaliniam saugumui keliančio Šiaulių miesto vadovų socialdemokratų pasirašyto investicinio projekto, kuriuo remiantis prie Zoknių karinių oro pajėgų NATO bazės neaiškaus kapitalo, spėjama, rusiško, įmonė ketina statyti „styginiais bėgiais“ riedančių traukinių laboratoriją.

BNS praneša, kad premjeras Algirdas Butkevičius pažadėjo situaciją aiškinsis: „Pilno atsakymo nėra, bet tokia informacija yra pasiekusi mane, ir tikrai bus išsiaiškinta, ir bus pateiktas jums atsakymas“.

Pasak opozicijos lyderio, aukščiausiu lygiu turime atsakingai pareikšti, kad bet kokių neaiškaus kapitalo įmonių objektai negali atsirasti strategiškai svarbioje Zoknių oro uosto aplinkoje. Paanalizavus minėtą projektą ir jo vykdymo vietą yra pagrindo manyti, kad bandoma įrengti prieš NATO ir Lietuvos saugumą nukreiptą rusų valdomą Rusijos specialiųjų tarnybų veikimo metodais pagrįstą priedangos organizaciją.

„Keista, kodėl socialdemokratų vadovai – premjeras, krašto apsaugos ministras – nereaguoja į šį faktą ir neatsako visuomenei į aktualius jų keliamus klausimus dėl minėtos investicijos. Atsižvelgiant į ypatingą Zoknių oro uosto strateginę reikšmę, ši iniciatyva būti nedelsiant stabdoma. Taip pat būtina ištirti, kas yra šio daug abejonių keliančio projekto iniciatoriai“, – sako A. Kubilius. 

Skaityti daugiau...

Kas stovi už agresorės nugaros?

lzinios.lt 2014-09-11

„Pa­sa­kyk, kas ta­vo drau­gai, ir aš pa­sa­ky­siu, kas tu toks esi“, - by­lo­ja liau­dies iš­min­tis. Drau­gų rei­kia net sta­li­ni­nės So­vie­tų Są­jun­gos ir fa­šis­ti­nės Vo­kie­ti­jos ke­liu žva­liai ei­nan­čiai Ru­si­jai. 

Pa­sta­rai­siais me­tais jos val­džia iš­di­džiai leis­da­vo su­pras­ti, pir­miau­sia - ru­sų tau­tai, su­bū­ru­si drau­gų blo­ką, ku­ris ga­li bū­ti efek­ty­vi at­sva­ra do­mi­nuo­jan­čioms de­mo­kra­ti­nių Va­ka­rų vals­ty­bių struk­tū­roms. Tu­ri­ma gal­vo­je, ži­no­ma, ru­sų ini­cia­ty­va su­kur­ta vals­ty­bių gru­pė BRICS, ku­rią, be pa­čios Ru­si­jos, su­da­ro Bra­zi­li­ja, In­di­ja, Ki­ni­ja ir Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­ka.

Dar 2011-ai­siais Ki­ni­jo­je vy­ku­sia­me BRICS pa­si­ta­ri­me Ru­si­jos prem­je­ras Dmi­tri­jus Med­ve­de­vas gy­rė­si, kad BRICS „da­bar at­sto­vau­ja tri­jų kon­ti­nen­tų stam­biau­sios vals­ty­bės“. „O mū­sų ša­lių su­si­vie­ni­ji­mo, ša­lių fo­ru­mo eko­no­mi­nis po­ten­cia­las, po­li­ti­nės ga­li­my­bės ir rai­dos pers­pek­ty­vos yra iš­skir­ti­nės ir at­ve­ria nau­jus bend­ra­dar­bia­vi­mo vi­so­se sri­ty­se ho­ri­zon­tus“, - anuo­met švie­saus ry­to­jaus vi­zi­jo­mis švais­tė­si jis. Prieš tre­jus me­tus, kai Va­ka­ruo­se ūkio kri­zė bu­vo pa­sie­ku­si dug­ną, su­si­rin­kę BRICS vals­ty­bių va­do­vai spren­dė pa­sau­liui gy­vy­biš­kai svar­bų klau­si­mą, ku­rio for­mu­luo­tė bu­vo dip­lo­ma­tiš­kai ap­ta­ki: pa­si­ta­ri­mas dėl „BRICS ban­kų fi­nan­si­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo me­cha­niz­mo“. Ki­taip ta­riant, su­si­vie­ni­ju­sios ša­lys bu­vo ryž­tin­gai nu­si­tei­ku­sios pa­keis­ti pa­grin­di­nę pa­sau­lio va­liu­tą - JAV do­le­rį ir ati­mti iš Va­ka­rų fi­nan­si­nį ins­tru­men­tą, ku­ris po An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ta­po de­mo­kra­ti­nio pa­sau­lio do­mi­na­vi­mo sim­bo­liu.

Ži­no­ma, sie­kiant už­val­dy­ti JAV do­le­rio jė­gą vien gra­žių dek­la­ra­ci­jų ne­už­ten­ka. Rei­kia ir ati­tin­ka­mos fi­nan­si­nės ga­lios. Dar šių me­tų pra­džio­je Ru­si­jos ži­niask­lai­da mir­gė­jo pub­li­ka­ci­jo­mis, ko­kius esą kal­nus nu­ver­tė BRICS. Bu­vo tei­gia­ma, kad nors XXI am­žiaus pra­džio­je ke­tu­rio­se gru­pės vals­ty­bė­se (Bra­zi­li­jo­je, Ru­si­jo­je, In­di­jo­je ir Ki­ni­jo­je) gy­ve­no 40 proc. pa­sau­lio gy­ven­to­jų, ša­lys su­ge­bė­jo su­kur­ti tik 8 proc. pa­sau­li­nio bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP). Di­džiuo­ta­si, kad 2013 me­tais šis ro­dik­lis pa­ki­lo iki 14 pro­cen­tų.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. V. Landsbergis: jie gali nebent savo mušeikoms pasigirti
  2. Maskva piešia visai kitokį pasaulį
  3. K. Masiulis. Rusija jau niekada nebebus supergalybė
  4. Po siūlymų dėl NATO bazių Baltijos šalyse – Rusijos pareiškimas