• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
    • XV suvažiavimas
    • XIV suvažiavimas
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

Didis kankinys, didis patriotas

lzinios.lt 2014-07-18

„Mi­rė gar­su­sis Lie­tu­vos ko­vo­to­jas mon­sin­jo­ras Al­fon­sas Sva­rins­kas, vi­są gy­ve­ni­mą ati­da­vęs ko­vai už Die­vą ir Lie­tu­vą, net 22 me­tus pra­lei­dęs la­ge­riuo­se ir ka­lė­ji­muo­se. Am­ži­no­jo ati­lsio pra­šy­ki­me Jam dan­gu­je, te­gul il­si­si ra­my­bė­je po vi­sų ko­vų, var­gų ir skaus­mų“, - va­kar skau­džią ži­nią pa­skel­bė Lie­tu­vos Vys­ku­pų Kon­fe­ren­ci­jos pir­mi­nin­kas, Kau­no ar­ki­vys­ku­pas me­tro­po­li­tas Si­gi­tas Tam­ke­vi­čius.

Mon­sin­jo­ras A. Sva­rins­kas iš­ėjo ne­su­lau­kęs 90-ojo gim­ta­die­nio: jį bū­tų pa­mi­nė­jęs sau­sio 21 die­ną. Prieš ke­lias sa­vai­tes dva­si­nin­kas dar da­ly­va­vo Pa­ne­vė­žy­je vy­ku­sia­me pa­ties pri­si­mi­ni­mų kny­gos „Ne­pa­tai­so­ma­sis“ (prem­je­ra įvy­ko ba­lan­džio 29 die­ną Vil­niu­je) pri­sta­ty­mo ren­gi­ny­je. Į an­trą mo­kyk­los aukš­tą, ku­ria­me vy­ko ren­gi­nys, A. Sva­rins­kas sa­vo jė­go­mis ne­beuž­li­po.

Pa­sta­rą­ją sa­vai­tę mon­sin­jo­ras gu­lė­jo San­ta­riš­kių li­go­ni­nė­je, ken­tė dėl plau­čių li­gų. Am­ži­no­jo poil­sio jis at­guls par­ti­za­nų ka­pi­nė­se ne­to­li Uk­mer­gės – vie­tą po ska­ro­ta eg­le bu­vo jau se­niai nu­si­žiū­rė­jęs ir pri­myg­ti­nai ne kar­tą pra­šęs bū­tent ten pa­lai­do­ti.

Stip­rė­jo aud­rų blaškomas

„Prieš ke­lias die­nas ap­lan­kiau mon­sin­jo­rą San­ta­riš­kių li­go­ni­nė­je. Ma­čiau la­bai su­nkią jo būk­lę, bet jis ke­lis kar­tus pa­kar­to­ti­nai pa­sa­kė to­kią min­tį: „Man per vi­są gy­ve­ni­mą rū­pė­jo trys da­ly­kai – Die­vas, Tė­vy­nė ir Baž­ny­čia.“ Ma­nau, ši­tai vis­ką pa­sa­ko apie žmo­gų, apie dva­si­nin­ką. Tai bu­vo idea­lis­tas iki kau­lų sme­ge­nų nuo pat jau­nys­tės, da­ly­va­vo par­ti­za­ni­nė­je ko­vo­je, iš­tvė­rė Si­bi­ro gu­la­gus, bu­vo at­si­da­vęs ku­ni­gys­tei. Toks bu­vo per vi­są gy­ve­ni­mą: jam rū­pė­jo Lie­tu­vos ir Baž­ny­čios rei­ka­lai“, - bend­ra­žy­gį pri­si­mi­nė ar­ki­vys­ku­pas S. Tam­ke­vi­čius.

Ku­ni­gas Vac­lo­vas Aliu­lis pa­sa­ko­jo, kad mon­sin­jo­ras, kaip ir ar­ki­vys­ku­pas S. Tam­ke­vi­čius, ku­ni­gas Juo­zas Zdebs­kis, bu­vo užuo­vė­ja ki­tiems ku­ni­gams. „Net ne užuo­vė­ja jie bu­vo – žai­bo­lai­džiai. So­vie­ti­nės val­džios pyk­tį pri­trauk­da­vo prie sa­vęs: gau­dy­da­mi ir pul­di­nė­da­mi ši­tuos nar­suo­lius, tie tru­pu­tį už­mirš­da­vo, kad ir ki­ti Baž­ny­čiai dir­ba. A. Sva­rins­kui bu­vo bū­din­ga įgim­ta nar­sa, o pa­skui jis grū­di­no­si per dau­ge­lį areš­tų ir bau­di­mų. Juk tik silp­nus me­de­lius vė­tra nu­lau­žia, o ga­lios tu­rin­tys me­džiai kaip tik su­stip­rė­ja vė­jų blaš­ko­mi“, - sa­kė V. Aliu­lis.

Ku­ni­go tei­gi­mu, mon­sin­jo­ras bu­vo liau­diš­kas, su­pran­ta­mas ir prie­ina­mas, dėl to prie jo lin­ko žmo­nės. „Gal prieš 40, gal prieš 50 me­tų jis tar­na­vo vi­ka­ru Mi­ros­la­ve, kur gy­ve­no vie­na ma­no se­su­tė, pa­skui Ig­liau­ko­je. Pra­švie­sė­da­vo par­api­ja, pa­ju­dė­da­vo ir baž­ny­čios lan­ky­mas, ir žmo­nių ka­ta­li­kiš­kas, lie­tu­viš­kas su­sip­ra­ti­mas, kur jis bū­da­vo“, - pri­si­mi­nė V. Aliu­lis.

Pa­da­rė stebuklą

Vi­duk­lė­je, ku­rios Šv. Kry­žiaus par­api­jos kle­bo­nu A. Sva­rins­kas tar­na­vo nuo 1976-ųjų sep­ty­ne­rius me­tus, kur bu­vo tre­čią kar­tą areš­tuo­tas, iš kur 1988-ai­siais iš­trem­tas į Vo­kie­ti­ją be tei­sės ka­da nors grįž­ti į tė­vy­nę, žmo­nės sa­vo mon­sin­jo­rą pri­si­me­na ge­ru žo­džiu.

Al­gis Sop­ra­nas, ku­rio na­muo­se A. Sva­rins­kas reng­da­vo di­si­den­tų su­si­ti­ki­mus, kur, mon­sin­jo­rą su­lai­kius, ne vie­nus me­tus vyk­da­vo tos skau­džios die­nos pa­mi­nė­ji­mai, tie­siai pa­sa­kė: „Kaip­gi mums ne­svar­bus mon­sin­jo­ras bus? Ir vai­kai prie jo Pir­mo­sios Ko­mu­ni­jos pri­ves­ti, ir bau­dos mo­kė­tos.“

„Ir šian­dien perš­ne­kė­jo­me: jo bu­vi­mas Vi­duk­lė­je pa­si­ju­to nuo pir­mo­sios die­nos. Re­tas toks ku­ni­gas: per­si­kė­lęs, jis ki­tą die­ną jau pra­dė­jo baž­ny­čios re­mon­tą. To­kių ku­ni­gų kaip jis – tik vie­ne­tai“, - sa­kė par­api­jie­tis.

Vai­ruo­to­ju dir­bęs ir nak­ti­mis sta­ty­bi­nes me­džia­gas re­mon­tuo­ja­mai baž­ny­čiai ve­žio­da­vęs A. Sop­ra­nas ne­slė­pė, kad vie­ni vi­duk­liš­kiai A. Sva­rins­ką la­bai my­lė­jo, ki­ti – itin ne­mė­go. To prie­žas­tis – ak­ty­vi mon­sin­jo­ro ko­va prieš al­ko­ho­lio var­to­ji­mą. „Per 7 me­tus jis Vi­duk­lė­je pa­da­rė ste­buk­lą: iš­gy­ven­di­no tą pa­pro­tį ger­ti per lai­do­tu­ves, me­ti­nes ir keturnedėlį. Tie, ku­rie ne­gau­da­vo arielkos, bū­da­vo ne­pa­ten­kin­ti“, - aiš­ki­no mon­sin­jo­ro tal­ki­nin­kas.

Pa­klaus­tas, ar tais lai­kais ne­bu­vo bai­su po sa­vo sto­gu pri­im­ti ne tik val­džios per­se­kio­ja­mą kle­bo­ną, bet ir ki­tus di­si­den­tus, A. Sop­ra­nas ne­slė­pė, bū­da­vo, „kai ap­sip­ran­ti, at­ro­do, lyg ir nie­ko". "Bet kai mon­sin­jo­ras grį­žo iš la­ge­rio pa­sku­ti­nį kar­tą, šiur­pu­liu­kai per kū­ną nu­bė­go. O kai jis bu­vo iš­trem­tas į Vo­kie­ti­ją, at­sis­vei­ki­ni­mo die­ną žmo­nės iš vi­sos Lie­tu­vos va­žia­vo taip, kaip į Že­mai­čių Kal­va­ri­ją ar Ši­lu­vą. Pir­mą kar­tą vė­lia­vos tris­pal­vės pa­si­ro­dė. Mie­li akiai to­kie vaiz­de­liai bu­vo“, - kal­bė­jo A. Sop­ra­nas.

Ti­kė­ji­mas ir Tėvynė

Di­si­den­tas An­ta­nas Ter­lec­kas mon­sin­jo­rą va­di­no di­de­liu Lie­tu­vos pa­trio­tu ir di­de­liu kan­ki­niu. „Jis bu­vo tris kar­tus areš­tuo­tas, iš vi­so iš­ka­lė­jo 22 me­tus. Ta­čiau ei­da­vo ir ei­da­vo, kur tik pa­kvies­da­vo. Tie­siai į akis sa­ky­da­vo, ką gal­vo­ja. Ne­ka­da ne­sis­kųs­da­vo dėl sa­vo prob­le­mų – tik dėl Lie­tu­vos. La­bai iš­gy­ven­da­vo, kad ap­lin­kui daug ne­tei­sy­bės. Ki­to to­kio žmo­gaus Lie­tu­vo­je nė­ra“, - įsi­ti­ki­nęs A. Sva­rins­ko bend­ra­žy­gis.

A. Ter­lec­kas pri­si­mi­nė, kaip su­si­ti­ko su mon­sin­jo­ru Si­bi­ro la­ge­ry­je. „Ten aš gau­da­vau siun­ti­nius nuo jo šei­mi­nin­kės. Ga­na daž­nai gau­da­vau. Va­di­na­si, jis jai laiš­kus ra­šy­da­vo, kad man siųs­tų siun­ti­nius. Ką gi dau­giau ga­li­ma pa­sa­ky­ti?“ - pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si lais­vės ko­vo­to­jas.

Di­si­den­tas, pub­li­cis­tas Pe­tras Plum­pa įsi­ti­ki­nęs, kad A. Sva­rins­ko ke­lią nu­švie­tė po­pie­žiaus Pi­jaus XII dva­sia. „A. Sva­rins­kas tos li­ni­jos lai­kė­si per vi­sus il­gus me­tus ne­kai­ta­lio­da­mas, ne­svy­ruo­da­mas. Kai ku­rie sa­ko, kad jis ne­jau­tė po­sū­kių, bet iš tie­sų pri­nci­pin­gu­mas lai­kė jį vi­są lai­ką vie­no­dai tvir­tai, aiš­kiai. Dau­ge­liui tai im­po­na­vo, ypač lai­kais, kai dau­ge­lis žmo­nių bu­vo lin­kę ei­ti į įvai­rius, ypač į mo­ra­li­nius, komp­ro­mi­sus. A. Sva­rins­kas nie­ka­da į mo­ra­li­nius komp­ro­mi­sus nė­jo. Nė­jo ir į po­li­ti­nius. Tai bu­vo vie­nin­ga, iš­ti­sa as­me­ny­bė, ga­lin­ti dau­ge­liui bū­ti pa­vyz­džiu, ypač lai­kais, kai dėl mo­ra­li­nio rea­li­ty­viz­mo pa­krin­ka vi­suo­me­nės gy­ve­ni­mas, iš­nyks­ta mo­ra­li­niai ir po­li­ti­niai orien­ty­rai“, - įsi­ti­ki­nęs mon­sin­jo­ro bend­ra­žy­gis.

Pa­sak P. Plum­pos, stip­ry­bės A. Sva­rins­kas sė­mė­si iš ti­kė­ji­mo. „Ti­kė­ji­mas jo bu­vo la­bai tvir­tas, la­bai aiš­kus, be­komp­ro­mi­sis ir ne­dis­ku­si­nis. Ir dar jam prieš akis sto­vė­jo la­bai svar­bus fo­nas – pa­trio­tiz­mas, ma­ty­mas, kad Tė­vy­nės mei­lė su­sie­ta su ti­kė­ji­mu. Iš­duo­ti Tė­vy­nę bu­vo tas pats, kas iš­duo­ti ti­kė­ji­mą, ar­ba at­virkš­čiai. Ka­dan­gi šie du da­ly­kai jam bu­vo su­si­ję, iš­ori­nis pa­trio­tiz­mo jaus­mas la­bai stip­ri­no jo ti­kė­ji­mą ir ver­tė iš­lai­ky­ti pa­sto­vią, tvir­tą, pri­nci­pin­gą po­zi­ci­ją“, - tvir­ti­no jis.

Mon­sin­jo­ras Al­fon­sas Sva­rins­kas bus pa­šar­vo­tas šeš­ta­die­nį Vil­niu­je, Šv. Ig­no­to baž­ny­čio­je. Lai­do­tu­vės vyks pir­ma­die­nį. At­sis­vei­kin­ti su mon­sin­jo­ru A. Sva­rins­ku bus ga­li­ma Šv. Ig­no­to baž­ny­čios krip­to­je: šeš­ta­die­nį nuo 11 val. iki 22 val., sek­ma­die­nį – nuo 9 val. iki 12 val. 13 val. kars­tas bus per­ne­ša­mas į pa­čią Šv. Ig­no­to baž­ny­čią. Sek­ma­die­nį nuo 13 val. iki 22 val. - vėl lan­ky­mo va­lan­dos, o pir­ma­die­nį - nuo 8 val. iki 12 va­lan­dos. Lai­do­tu­vių šv. Mi­šios vyks pir­ma­die­nį 12 val. Šv. Ig­no­to baž­ny­čio­je. Po jų – ve­lio­nio iš­ly­dė­ji­mas į Par­ti­za­nų ka­pi­nes ne­to­li Uk­mer­gės.

Al­fon­sas Svarinskas

Gi­mė 1925 m. sau­sio 21 d. Kad­rė­nuo­se (Del­tu­vos vals­čius, Uk­mer­gės aps­kri­tis).

1936–1942 m. mo­kė­si Uk­mer­gės A. Sme­to­nos gim­na­zi­jo­je.

1942–1946 m. stu­di­ja­vo Kau­no tarp­die­ce­zi­nė­je ku­ni­gų se­mi­na­ri­jo­je.

1946 m. pra­dė­tas per­se­kio­ti so­vie­ti­nio sau­gu­mo, to­dėl pa­li­ko se­mi­na­ri­ją ir iš­ėjo pas par­ti­za­nus.

1946 m. gruo­džio 21 d. areš­tuo­tas už an­ti­so­vie­ti­nę veik­lą.

1947–1956 m. ka­lė­jo Abe­zės (Ko­mi­ja, Ru­si­ja) la­ge­ry­je.

1954 m. spa­lio 3 d. la­ge­ry­je kar­tu ka­lė­jęs vys­ku­pas Pra­nciš­kus Ra­ma­naus­kas slap­ta įšven­ti­no ku­ni­gu.

1956–1957 m. tar­na­vo al­ta­ris­tu Ku­lau­tu­vos (Kau­no r.) par­api­jo­je, vi­ka­ru Be­ty­ga­los (Ra­sei­nių r.) par­api­jo­je.

1958 m. ba­lan­džio mėn. areš­tuo­tas.

1958–1964 m. ka­lė­jo Mor­do­vi­jos la­ge­riuo­se, ypa­tin­go­jo re­ži­mo ka­lė­ji­me.

1965–1971 m. Mi­ros­la­vo Švč. Tre­jy­bės par­api­jos ir Ku­dir­kos Nau­mies­čio Šv. Kry­žiaus At­ra­di­mo par­api­jos vi­ka­ras.

1971–1976 m. Ig­liau­kos Šv. Ka­zi­mie­ro par­api­jos kle­bo­nas.

Nuo 1972 m. bend­ra­dar­bia­vo pog­rin­di­nia­me lei­di­ny­je „Lie­tu­vos ka­ta­li­kų baž­ny­čios kro­ni­ka“.

1976–1983 m. Vi­duk­lės Šv. Kry­žiaus par­api­jos kle­bo­nas.

1983 m. sau­sio 26 d. Vi­duk­lė­je areš­tuo­tas.

1983–1988 m. ka­lė­jo Čiu­sa­vo­vo ra­jo­no (Per­mės sri­tis, Ru­si­ja) griež­to­jo re­ži­mo la­ge­riuo­se.

1988 m. Mask­vo­je lan­kę­sis JAV pre­zi­den­tas Ro­nal­das Rea­ga­nas pra­šė SSRS va­do­vo Mi­chai­lo Gor­ba­čio­vo iš­lais­vin­ti A. Sva­rins­ką.

1988 m. lie­pos 11 d. A. Sva­rins­kas grį­žo į Vi­duk­lę.

1988 m. rugp­jū­čio 23 d. iš­trem­tas į Vo­kie­ti­ją be tei­sės grįž­ti į Lie­tu­vą.

1990–1991 m. kar­di­no­lo Vin­cen­to Slad­ke­vi­čiaus kanc­le­ris.

1991–1992 m. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos- At­ku­ria­mo­jo Sei­mo de­pu­ta­tas.

1991–1995 m. Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės vy­riau­sia­sis ka­pe­lio­nas.

1997–1998 m. Kau­no Šv. My­ko­lo Ar­kan­ge­lo (Įgu­los) baž­ny­čios rek­to­rius bei Kau­no Pri­si­kė­li­mo baž­ny­čios ku­ni­gas tal­ki­nin­kas.

1998–2000 m. Ka­vars­ko Šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo baž­ny­čios kle­bo­nas.

Nuo 2000 m. ko­vo 30 d. Uk­mer­gės Šv. apaš­ta­lų Pe­tro ir Po­vi­lo par­api­jos re­zi­den­tas.

Lietuvą mylėjęs ne žodžiais, o darbais

lzinios.lt 2014-07-11

Iš Niu­jor­ko at­skrie­jo liūd­na ži­nia. Ket­vir­ta­die­nio nak­tį ana­pi­lin iš­ėjo vie­nas žy­miau­sių iš­ei­vi­jos vers­li­nin­kų, ak­ty­vus kul­tū­ros, moks­lo ir spor­to me­ce­na­tas, fi­lan­tro­pas Juo­zas Ka­zic­kas. Jam bu­vo 96-eri.

Vers­li­nin­kas, su­si­kro­vęs mil­ži­niš­kus tur­tus už At­lan­to ir dos­niai juos nau­do­jęs Lie­tu­vos vals­ty­bės la­bui. Pra­gma­ti­kas ir idea­lis­tas, vi­suo­met ti­kė­jęs ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos idė­ja ir kon­kre­čiais dar­bais pri­si­dė­jęs prie jos įgy­ven­di­ni­mo. Nuo­šir­dus, sve­tin­gas, pa­pras­tas žmo­gus. Taip J. Ka­zic­ką api­bū­di­no vi­si jį pa­ži­no­ję žmo­nės, va­kar kal­bin­ti “Lie­tu­vos ži­nių”.

“I­šė­jo ne­ei­li­nis žmo­gus”, - su­ta­rė vi­si.

Rū­pi­no­si ki­tais

Il­ga­me­tis J. Ka­zic­ko biu­čiu­lis ka­den­ci­ją bai­gęs pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus pa­brė­žė iš­ti­ki­mą ve­lio­nio mei­lę Lie­tu­vai. „Žmo­gus at­li­ko sa­vo mi­si­ją kaip lie­tu­vis. Lie­tu­va bu­vo vi­sas jo gy­ve­ni­mas, jis ja gy­ve­no”, - va­kar sa­kė V. Adam­kus. Jis pa­sa­ko­jo su J. Ka­zic­ku te­le­fo­nu kal­bė­jęs prieš po­rą sa­vai­čių. „Kal­bė­jo­mės apie Lie­tu­vą, jos prob­le­mas, žmo­nių ge­ro­vę. Tai jam rū­pė­jo net ir bū­nant la­bai nu­sil­pu­siam”, - pre­zi­den­tas ne­slė­pė nu­jau­tęs ar­tė­jan­čią ne­lai­mę.

Skaityti daugiau...

Tęsiasi viceministrų atsistatydinimai

Tęsiasi viceministrų atsistatydinimaidelfi.lt 2014-07-11

Penktadienį užsienio reikalų viceministrai Neris Germanas, Rolandas Kriščiūnas, Andrius Krivas ir Vytautas Leškevičius ministrui Linui Linkevičiui įteikė prašymus atleisti iš einamų pareigų.

Ministras prašymus patenkino. Liepos 11-oji yra paskutinė viceministrų darbo diena. Apie tai Užsienio reikalų ministerija informavo pranešimu spaudai.

Tai yra tąsa valdančiųjų politinio apsisprendimo iki Vyriausybei grąžinant perrinktai Prezidentei Daliai Grybauskaitei įgaliojimus atstatydinti visus viceministrus.

Skaityti daugiau...

Armija artėja prie sukilėlių Donecke

lzinios.lt 2014-07-11

Ukrai­na ne­pa­kei­tė sa­vo ag­re­sy­vios po­zi­ci­jos iš Ru­si­jos at­siųs­tų te­ro­ris­ti­nių gru­pių at­žvil­giu, o gink­luo­ti su­ki­lė­liai su­si­tel­kė be­veik mi­li­jo­ną gy­ven­to­jų tu­rin­čia­me Do­nec­ke ir ren­gė­si nau­joms kau­ty­nėms.

Ma­no­ma, jog Do­nec­ke ga­li bū­ti apie 1000 gink­luo­tų se­pa­ra­tis­tų. Va­ka­rų ša­lys spau­džia Ki­je­vą su­da­ry­ti su jais pa­liau­bas, bet pre­zi­den­tas Pe­tro Po­ro­šen­ka aiš­kiai pa­sa­kė, kad jo­kių de­ry­bų su gink­luo­tais žmo­nė­mis da­bar jau ne­bus. Jis sie­kia iš­va­ly­ti sam­di­nių užim­tas te­ri­to­ri­jas Ry­tų Ukrai­no­je ir su­kur­ti ten vi­sai ki­to­kias są­ly­gas prieš pra­de­dant tai­kos de­ry­bas.

Pra­ncū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­cois Hol­lan­de'as ir Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel te­le­fo­nu ra­gi­no P. Po­ro­šen­ką ženg­ti po­li­ti­nio spren­di­mo link. Jie pri­mi­nė, jog pre­zi­den­tas, steng­da­ma­sis at­kur­ti cen­tri­nės val­džios kon­tro­lę Ry­tų Ukrai­no­je, ža­dė­jo elg­tis san­tū­riai, kad ap­sau­go­tų ci­vi­lius.

To­kie ra­gi­ni­mai pa­lan­kūs Ru­si­jai, bet, re­gis, ne­la­bai vei­kia P. Po­ro­šen­ką. Jis tę­sia ka­ri­nę ope­ra­ci­ją, juo­lab kad Ukrai­nos ar­mi­ja po Slov­jans­ko iš­lais­vi­ni­mo tu­ri mo­ra­li­nę pers­va­rą. Tie­sa, Ukrai­nos ka­riams ne­pa­vy­ko užs­peis­ti ko­vo­to­jų, bet jie spru­ko pa­li­kę krū­vas gink­luo­tės. P. Po­ro­šen­ka par­eiš­kė, kad su­ki­lė­liai te­be­gau­na gink­lų iš Ru­si­jos. Kol kas Ukrai­nai ne­pa­vyks­ta už­da­ry­ti sie­nos ir su­stab­dy­ti šių srau­tų. Nė­ra ko ti­kė­tis, kad tai pa­da­rys Ru­si­ja, nors pa­sta­ruo­ju me­tu ji ge­ro­kai su­švel­ni­no to­ną Ukrai­nos at­žvil­giu. Dau­gu­mos apž­val­gi­nin­kų ma­ny­mu, Ukrai­nos an­ti­te­ro­ris­ti­nės ope­ra­ci­jos sėk­mė ir gink­luo­tų ko­vo­to­jų li­ki­mas vi­siš­kai pri­klau­sys nuo Mask­vos. Ne­gau­da­mi par­amos iš Ru­si­jos, su­ki­lė­liai ne­tu­rės ga­li­my­bių iš­si­lai­ky­ti. O Vla­di­mi­rui Pu­ti­nui bus su­nku na­mie pa­siaiš­kin­ti, ko­dėl pa­li­ko tau­tie­čius li­ki­mo va­liai.

Au­to­ma­tus kei­čia dešra

Lu­hans­ke, vie­no­je iš dvie­jų se­pa­ra­tis­tų te­be­kon­tro­liuo­ja­mų sri­čių sos­ti­nių, vis dar ai­di ar­ti­le­ri­jos šū­viai. Ten per par­ą žu­vo 3 žmo­nės, o Ukrai­nos pa­jė­goms te­ko at­rem­ti su­ki­lė­lių at­aką Lu­hans­ko oro uos­te. Tarp Ukrai­nos ka­rių taip pat yra au­kų. Iš vi­so per šį konf­lik­tą žu­vo dau­giau kaip 200 gink­luo­tų­jų pa­jė­gų ka­rių, taip pat šim­tai ci­vi­lių ir ko­vo­to­jų.

Skaityti daugiau...

Tokių kandidatų į ministrus dar nebuvo

delfi.lt 2014-07-10

Iš pareigų pasitraukus Darbo partijos deleguotam žemės ūkio ministrui Vigilijui Juknai „darbiečiai“ iš karto į jo vietą pasiūlė net 6 kandidatus, tačiau ne visi jie pasižymi švaria reputacija.

Darbo partija į žemės ūkio ministrus pasiūlė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkę Virginiją Baltraitienę, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Artūrą Paulauską, Seimo vicepirmininką Vydą Gedvilą, Švenčionių rajono merą Vytautą Vigelį, parlamentarą Ričardą Sargūną ir Alytaus rajono administracijos direktorių Aurimą Truncę.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Prie Seimo – piketas
  2. Kaip buvo formuojami Lietuvos ir Lenkijos santykiai
  3. Antradienį – piketas!
  4. Į Krymą neįleistas dar vienas totorių lyderis

Puslapis 1353 iš 1572

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 1348
  • 1349
  • 1350
  • 1351
  • 1352
  • 1353
  • 1354
  • 1355
  • 1356
  • 1357
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis