Prieš­ka­ri­nė konf­ron­ta­ci­ja su Len­ki­ja dėl Vil­niaus bū­tų bu­vus blo­giau­sia, ko ga­li­ma ti­kė­tis, ža­lin­giau­sia at­gims­tan­čiai Lie­tu­vai. To no­rė­jo tik Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės prieš­ai, o ne­no­rė­jo de­mo­kra­ti­nės eu­ro­pie­tiš­kos jė­gos: Lie­tu­vos Są­jū­dis ir Len­ki­jos „So­li­da­ru­mas“. Ži­no­ma, nau­jų san­ty­kių for­ma­vi­mu rū­pi­no­si ir pla­tes­ni dvie­jų tau­tų švie­suo­me­nės sluoks­niai, kū­rė­si ati­tin­ka­mos ge­ros va­lios or­ga­ni­za­ci­jos. Kai tu­rė­si­me šia te­ma be­si­do­min­čių is­to­ri­kų, vi­sa tai tu­rės bū­ti ap­ra­šy­ta. Da­bar pri­me­nu tai, ka­me da­ly­va­vau, kas yra ne­pa­nei­gia­mi, nors kai ka­da už­mirš­ta­mi, fak­tai.

Pa­si­kei­ti­mas in­te­li­gen­ti­jos at­sto­vų laiš­kais, Lie­tu­vo­je jie bu­vo pa­skelb­ti „Gim­ta­ja­me kraš­te“ 1989 me­tų lap­kri­čio 16 die­ną. Ne­tru­kus, 1989-ųjų gruo­džio 28-29 die­no­mis Len­ki­jos Sei­me jo „Pi­lie­čių klu­bo“ (frak­ci­jos) kvie­ti­mu vie­šė­jo Lie­tu­vos par­la­men­ta­rų de­le­ga­ci­ja, vy­ko svar­bus dip­lo­ma­ti­nis dar­bas: de­ba­tai, de­ry­bos, bend­ri do­ku­men­tai. Va­do­va­vau Lie­tu­vos de­le­ga­ci­jai, o Len­ki­jos Sei­mo de­le­ga­ci­jai - prof. Bro­nis­la­was Ge­re­me­kas, nors de­ry­bas ve­dė pats Se­na­to pir­mi­nin­kas Andr­ze­jus Stel­ma­chovs­kis. De­ry­bos fil­muo­tos (žr. dok. fil­mą „Lū­žis prie Bal­ti­jos“, 2013 m.), pa­skelb­tas jų ko­mu­ni­ka­tas, ki­ti do­ku­men­tai. Kam įdo­mi V. Lands­ber­gio po­zi­ci­ja ir vaid­muo – vis­kas kaip ant del­no. (Ma­no klai­da, kad ne­su šio fil­mo nu­siun­tęs da­bar­ti­niam Se­na­to pir­mi­nin­kui Bog­da­nui Bo­ru­se­wic­ziui). Aiš­ku, ap­ta­ri­nė­jom ir Vil­niaus by­lą, ir net Luc­ja­no Że­li­gows­kio ak­ci­ją užg­ro­biant de­vy­nio­li­kai me­tų Vil­niaus kraš­tą, o svar­biau­sia – bū­si­mus tau­tų ir vals­ty­bių san­ty­kius. Vis­kas bu­vo įma­no­ma, vy­ra­vo ge­ra va­lia, ne ko­kių įtam­pų ieš­ko­ji­mas. Vil­niaus ir ki­tų te­ri­to­ri­jų klau­si­mų ne­bus, sa­kė Andr­ze­jus Stel­ma­chows­kis, o dėl ne­prik­lau­so­my­bės pri­pa­ži­ni­mo dar tu­rė­sim bū­ti šiek tiek at­sar­ges­ni, mat yra So­vie­tų Są­jun­ga. Bet Ko­vo 11-osios virs­mą Len­ki­jos Se­na­tas ir Sei­mas su­ti­ko nuo­šir­džiais svei­ki­ni­mais. Prem­je­ras Ta­deus­zas Ma­zo­wiec­kis siū­lė­si tar­pi­nin­kau­ti Lie­tu­vos de­ry­bo­se su SSRS. Lie­pos mė­ne­sį vy­ko­me su ofi­cia­lia de­le­ga­ci­ja į Žal­gi­rio mi­nė­ji­mą is­to­ri­nio mū­šio lau­ke. Ten įvy­ko ir vals­ty­bės va­do­vų at­ski­ras su­si­ti­ki­mas, tur­būt pir­ma­sis XX am­žiu­je, pre­zi­den­to ge­ne­ro­lo Voi­ce­cho Ja­ru­zels­kio pa­la­pi­nė­je. Pa­pa­sa­ko­jau apie so­vie­tų blo­ka­dą ir pa­dė­tį po blo­ka­dos, per iš­kil­mes sa­kiau kal­bą, ne­šė­me Lie­tu­vos vai­ni­ką kri­tu­siems už vi­sų lais­vę.

Skaityti daugiau...