Prieškarinė konfrontacija su Lenkija dėl Vilniaus būtų buvus blogiausia, ko galima tikėtis, žalingiausia atgimstančiai Lietuvai. To norėjo tik Lietuvos nepriklausomybės priešai, o nenorėjo demokratinės europietiškos jėgos: Lietuvos Sąjūdis ir Lenkijos „Solidarumas“. Žinoma, naujų santykių formavimu rūpinosi ir platesni dviejų tautų šviesuomenės sluoksniai, kūrėsi atitinkamos geros valios organizacijos. Kai turėsime šia tema besidominčių istorikų, visa tai turės būti aprašyta. Dabar primenu tai, kame dalyvavau, kas yra nepaneigiami, nors kai kada užmirštami, faktai.
Pasikeitimas inteligentijos atstovų laiškais, Lietuvoje jie buvo paskelbti „Gimtajame krašte“ 1989 metų lapkričio 16 dieną. Netrukus, 1989-ųjų gruodžio 28-29 dienomis Lenkijos Seime jo „Piliečių klubo“ (frakcijos) kvietimu viešėjo Lietuvos parlamentarų delegacija, vyko svarbus diplomatinis darbas: debatai, derybos, bendri dokumentai. Vadovavau Lietuvos delegacijai, o Lenkijos Seimo delegacijai - prof. Bronislawas Geremekas, nors derybas vedė pats Senato pirmininkas Andrzejus Stelmachovskis. Derybos filmuotos (žr. dok. filmą „Lūžis prie Baltijos“, 2013 m.), paskelbtas jų komunikatas, kiti dokumentai. Kam įdomi V. Landsbergio pozicija ir vaidmuo – viskas kaip ant delno. (Mano klaida, kad nesu šio filmo nusiuntęs dabartiniam Senato pirmininkui Bogdanui Borusewicziui). Aišku, aptarinėjom ir Vilniaus bylą, ir net Lucjano Żeligowskio akciją užgrobiant devyniolikai metų Vilniaus kraštą, o svarbiausia – būsimus tautų ir valstybių santykius. Viskas buvo įmanoma, vyravo gera valia, ne kokių įtampų ieškojimas. Vilniaus ir kitų teritorijų klausimų nebus, sakė Andrzejus Stelmachowskis, o dėl nepriklausomybės pripažinimo dar turėsim būti šiek tiek atsargesni, mat yra Sovietų Sąjunga. Bet Kovo 11-osios virsmą Lenkijos Senatas ir Seimas sutiko nuoširdžiais sveikinimais. Premjeras Tadeuszas Mazowieckis siūlėsi tarpininkauti Lietuvos derybose su SSRS. Liepos mėnesį vykome su oficialia delegacija į Žalgirio minėjimą istorinio mūšio lauke. Ten įvyko ir valstybės vadovų atskiras susitikimas, turbūt pirmasis XX amžiuje, prezidento generolo Voicecho Jaruzelskio palapinėje. Papasakojau apie sovietų blokadą ir padėtį po blokados, per iškilmes sakiau kalbą, nešėme Lietuvos vainiką kritusiems už visų laisvę.
Skaityti daugiau...
Į Krymą neįleistas dar vienas totorių lyderis
lzinios.lt 2014-07-06
Rusija vienam Kijevą remiančių Krymo totorių bendruomenės lyderių uždraudė penkerius metus atvykti į gimtąjį regioną.
Refatas Cubarovas, totorių asamblėjos Medžliso pirmininkas, sekmadienį AFP sakė, kad jam buvo neleista atvykti į Rusijos kovo mėnesį aneksuotą Krymą ir kad jam buvo įteiktas oficialus dokumentas, kuriuo iki 2019-ųjų draudžiama atvykti į Rusijos teritoriją.
Anksčiau atvykti į Krymą nebuvo leista Ukrainos parlamentarui Mustafai Cemilevui – gerbiamam totorių mažumos lyderiui.
„Atrodo, kad visa valstybė paskelbė man karą, – AFP sakė R.Cubarovas po to, kai šeštadienį jam nebuvo leista kirsti sienos. – Tai mažas gabalėlis didelės neteisybės, kuri dabar vyksta Kryme“.
Maskva Ukrainos Krymo pusiasalį kovo mėnesį aneksavo po ginčijamo referendumo, kuriame, pasak Kremlių remiančios valdžios, beveik 97 proc. rinkėjų nusprendė atsiskirti nuo Ukrainos ir prisijungti prie Rusijos.
300 tūkst. Krymo totorių, kurie sudaro maždaug 12 proc. pusiasalio gyventojų, daugiausia boikotavo tą balsavimą ir po aneksijos susiduria su vis didesniais sunkumais.
Jungtinės Tautos praneša užfiksavusios „rimtų problemų“ dėl priekabiavimo ir bauginimo, su kuriais susiduria totorių bendruomenė Kryme, didėjant nuogąstavimams dėl religinio persekiojimo.
