• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
    • XV suvažiavimas
    • XIV suvažiavimas
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

Prie Seimo – piketas

alfa.lt 2014-07-10

 

Šiandien, liepos 10 d., 9.30 val. prie Lietuvos Respublikos Seimo prasidėjo piketas. Piketo organizatoriai: Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Sąjūdis, „Vilnijos“ draugija, Sausio 13-osios brolija, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga.

Piketu reikalaujama iš Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės išbraukti ir nepalaikyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) Tautinių mažumų, Lietuvos socialdemokratų partijos Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų.

Skaityti daugiau...

Kaip buvo formuojami Lietuvos ir Lenkijos santykiai

Vytautas LANDSBERGIS

2014-07-08 06:00

 

 

Rem­ki­mės fak­tais. Kai 1988 me­tų va­sa­rą gi­mė Lie­tu­vos Są­jū­dis, di­dy­sis jo tiks­las bu­vo ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mas. Tarp svar­bių už­duo­čių – esa­mi ir bū­si­mi san­ty­kiai su kai­my­ni­nė­mis tau­to­mis. 

Prieš­ka­ri­nė konf­ron­ta­ci­ja su Len­ki­ja dėl Vil­niaus bū­tų bu­vus blo­giau­sia, ko ga­li­ma ti­kė­tis, ža­lin­giau­sia at­gims­tan­čiai Lie­tu­vai. To no­rė­jo tik Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės prieš­ai, o ne­no­rė­jo de­mo­kra­ti­nės eu­ro­pie­tiš­kos jė­gos: Lie­tu­vos Są­jū­dis ir Len­ki­jos „So­li­da­ru­mas“. Ži­no­ma, nau­jų san­ty­kių for­ma­vi­mu rū­pi­no­si ir pla­tes­ni dvie­jų tau­tų švie­suo­me­nės sluoks­niai, kū­rė­si ati­tin­ka­mos ge­ros va­lios or­ga­ni­za­ci­jos. Kai tu­rė­si­me šia te­ma be­si­do­min­čių is­to­ri­kų, vi­sa tai tu­rės bū­ti ap­ra­šy­ta. Da­bar pri­me­nu tai, ka­me da­ly­va­vau, kas yra ne­pa­nei­gia­mi, nors kai ka­da už­mirš­ta­mi, fak­tai.

Pa­si­kei­ti­mas in­te­li­gen­ti­jos at­sto­vų laiš­kais, Lie­tu­vo­je jie bu­vo pa­skelb­ti „Gim­ta­ja­me kraš­te“ 1989 me­tų lap­kri­čio 16 die­ną. Ne­tru­kus, 1989-ųjų gruo­džio 28-29 die­no­mis Len­ki­jos Sei­me jo „Pi­lie­čių klu­bo“ (frak­ci­jos) kvie­ti­mu vie­šė­jo Lie­tu­vos par­la­men­ta­rų de­le­ga­ci­ja, vy­ko svar­bus dip­lo­ma­ti­nis dar­bas: de­ba­tai, de­ry­bos, bend­ri do­ku­men­tai. Va­do­va­vau Lie­tu­vos de­le­ga­ci­jai, o Len­ki­jos Sei­mo de­le­ga­ci­jai - prof. Bro­nis­la­was Ge­re­me­kas, nors de­ry­bas ve­dė pats Se­na­to pir­mi­nin­kas Andr­ze­jus Stel­ma­chovs­kis. De­ry­bos fil­muo­tos (žr. dok. fil­mą „Lū­žis prie Bal­ti­jos“, 2013 m.), pa­skelb­tas jų ko­mu­ni­ka­tas, ki­ti do­ku­men­tai. Kam įdo­mi V. Lands­ber­gio po­zi­ci­ja ir vaid­muo – vis­kas kaip ant del­no. (Ma­no klai­da, kad ne­su šio fil­mo nu­siun­tęs da­bar­ti­niam Se­na­to pir­mi­nin­kui Bog­da­nui Bo­ru­se­wic­ziui). Aiš­ku, ap­ta­ri­nė­jom ir Vil­niaus by­lą, ir net Luc­ja­no Że­li­gows­kio ak­ci­ją užg­ro­biant de­vy­nio­li­kai me­tų Vil­niaus kraš­tą, o svar­biau­sia – bū­si­mus tau­tų ir vals­ty­bių san­ty­kius. Vis­kas bu­vo įma­no­ma, vy­ra­vo ge­ra va­lia, ne ko­kių įtam­pų ieš­ko­ji­mas. Vil­niaus ir ki­tų te­ri­to­ri­jų klau­si­mų ne­bus, sa­kė Andr­ze­jus Stel­ma­chows­kis, o dėl ne­prik­lau­so­my­bės pri­pa­ži­ni­mo dar tu­rė­sim bū­ti šiek tiek at­sar­ges­ni, mat yra So­vie­tų Są­jun­ga. Bet Ko­vo 11-osios virs­mą Len­ki­jos Se­na­tas ir Sei­mas su­ti­ko nuo­šir­džiais svei­ki­ni­mais. Prem­je­ras Ta­deus­zas Ma­zo­wiec­kis siū­lė­si tar­pi­nin­kau­ti Lie­tu­vos de­ry­bo­se su SSRS. Lie­pos mė­ne­sį vy­ko­me su ofi­cia­lia de­le­ga­ci­ja į Žal­gi­rio mi­nė­ji­mą is­to­ri­nio mū­šio lau­ke. Ten įvy­ko ir vals­ty­bės va­do­vų at­ski­ras su­si­ti­ki­mas, tur­būt pir­ma­sis XX am­žiu­je, pre­zi­den­to ge­ne­ro­lo Voi­ce­cho Ja­ru­zels­kio pa­la­pi­nė­je. Pa­pa­sa­ko­jau apie so­vie­tų blo­ka­dą ir pa­dė­tį po blo­ka­dos, per iš­kil­mes sa­kiau kal­bą, ne­šė­me Lie­tu­vos vai­ni­ką kri­tu­siems už vi­sų lais­vę.

Skaityti daugiau...

Į Krymą neįleistas dar vienas totorių lyderis

lzinios.lt 2014-07-06

Ru­si­ja vie­nam Ki­je­vą re­mian­čių Kry­mo to­to­rių bend­ruo­me­nės ly­de­rių užd­rau­dė pen­ke­rius me­tus at­vyk­ti į gim­tą­jį re­gio­ną.

Re­fa­tas Cu­ba­ro­vas, to­to­rių asamb­lė­jos Medž­li­so pir­mi­nin­kas, sek­ma­die­nį AFP sa­kė, kad jam bu­vo ne­leis­ta at­vyk­ti į Ru­si­jos ko­vo mė­ne­sį anek­suo­tą Kry­mą ir kad jam bu­vo įteik­tas ofi­cia­lus do­ku­men­tas, ku­riuo iki 2019-ųjų drau­džia­ma at­vyk­ti į Ru­si­jos te­ri­to­ri­ją.

Anks­čiau at­vyk­ti į Kry­mą ne­bu­vo leis­ta Ukrai­nos par­la­men­ta­rui Mus­ta­fai Ce­mi­le­vui – ger­bia­mam to­to­rių ma­žu­mos ly­de­riui.

„A­tro­do, kad vi­sa vals­ty­bė pa­skel­bė man ka­rą, – AFP sa­kė R.Cu­ba­ro­vas po to, kai šeš­ta­die­nį jam ne­bu­vo leis­ta kirs­ti sie­nos. – Tai ma­žas ga­ba­lė­lis di­de­lės ne­tei­sy­bės, ku­ri da­bar vyks­ta Kry­me“.

Mask­va Ukrai­nos Kry­mo pu­sia­sa­lį ko­vo mė­ne­sį anek­sa­vo po gin­či­ja­mo re­fe­ren­du­mo, ku­ria­me, pa­sak Krem­lių re­mian­čios val­džios, be­veik 97 proc. rin­kė­jų nu­spren­dė at­sis­kir­ti nuo Ukrai­nos ir pri­si­jung­ti prie Ru­si­jos.

300 tūkst. Kry­mo to­to­rių, ku­rie su­da­ro maž­daug 12 proc. pu­sia­sa­lio gy­ven­to­jų, dau­giau­sia boi­ko­ta­vo tą bal­sa­vi­mą ir po anek­si­jos su­si­du­ria su vis di­des­niais su­nku­mais.

Jung­ti­nės Tau­tos pra­ne­ša už­fik­sa­vu­sios „rim­tų prob­le­mų“ dėl prie­ka­bia­vi­mo ir bau­gi­ni­mo, su ku­riais su­si­du­ria to­to­rių bend­ruo­me­nė Kry­me, di­dė­jant nuo­gąs­ta­vi­mams dėl re­li­gi­nio per­se­kio­ji­mo.

 

Antradienį – piketas!

 sajudis.lt 2014-07-07

An­tra­die­nį, liepos 8 die­ną, nuo 8.30 iki 12  val. Lie­tu­vos Są­jū­dis, Lie­tu­vos lais­vės ko­vo­to­jų są­jun­ga,  „Vil­ni­jos“ drau­gi­ja ir Sausio 13 brolija organizuoja prie Lietuvos Respublikos Sei­mo piketą, kuriame bus reikalaujama iš Lietuvos Respublikos Seimo darbotvarkės išbraukti LLRA Tautinių mažumų (TM), Socialdemokratų partijos Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų pateikimą.

 

Kviečiame dalyvauti.

Organizatoriai

Dainų šventės choras suvienijo lietuvius

lzinios.lt 2014-07-06

Ju­bi­lie­ji­nę Dai­nų šven­tę sek­ma­die­nį vai­ni­ka­vo fi­na­li­nis ­ren­gi­nys – Dai­nų die­na. Dai­nas, su ku­rio­mis užau­go­me, vie­nu me­tu at­li­ko per 12 tūkst. cho­ris­tų iš 350 ko­lek­ty­vų. 

Pri­si­mi­nė­me ne tik Dai­nų šven­tės iš­ta­kas – prieš 90 me­tų nu­skam­bė­ju­sią pir­mą­ją Dai­nų die­ną, bet ir Bal­ti­jos ke­lio, su­jun­gu­sio vi­sus su dai­na, 25 me­tų ju­bi­lie­jų. Ren­gi­nio kul­mi­na­ci­ja - 21 val. kar­tu su vi­so pa­sau­lio lie­tu­viais gie­do­ta „Tau­tiš­ka gies­mė“.

Šie­met pir­mą kar­tą šven­tės or­ga­ni­za­to­rių ini­cia­ty­va lie­pos 6-ąją mi­nė­ta ir Tau­ti­nio kos­tiu­mo die­na, to­dėl kar­tu su šven­tės da­ly­viais tau­ti­niu kos­tiu­mu ar bent jau jo de­ta­le kvies­ti pa­si­puoš­ti ir šven­tės žiū­ro­vai. Šį ak­cen­tą su­stip­ri­no ant pa­ky­los, kei­čian­tis cho­rams, de­mons­truo­ti tau­ti­niai kos­tiu­mai, iš­ryš­ki­nę Lie­tu­vos re­gio­nų puo­šy­bos gro­žį ir sa­vi­tu­mą.

Dai­nų šven­tės da­ly­vių ei­ty­nės pra­si­dė­jo 15 val. Ka­ted­ros aikš­tė­je. Dau­giau kaip 15 tūkst. cho­ris­tų, šo­kė­jų, ak­to­rių, mu­zi­kan­tų ir ki­tų da­ly­vių pa­trau­kė į Vin­gio par­ką. Kar­tu su Dai­nų šven­tės da­ly­viais žy­gia­vo ir or­kes­trai bei šo­kė­jai, ku­rie at­li­ko įvai­rias šo­kio im­pro­vi­za­ci­jas.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Su švente!
  2. Žemės referendume balsavo tik šeštadalis rinkėjų
  3. R. Sadauskas-Kvietkevičius. Neskubėkime referendumo palaikytojų nurašyti į valstybės priešus
  4. Europa perspėjo V. Putiną

Puslapis 1354 iš 1572

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 1349
  • 1350
  • 1351
  • 1352
  • 1353
  • 1354
  • 1355
  • 1356
  • 1357
  • 1358
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis