Svarbu
Registracija
Gėris ir blogis neototų gadynėje
lzinios.lt 2014-06-21
Iš pradžių imkimės paskelbtosios temos - kas yra nūnai totalitarizmo paveldas arba galimas pakaitalas? Atsakymas būtų, ko gera, labai paprastas. Bendriausia prasme tai neototalitarizmas.
Vartokime šį žodį visur, visiems tęstiniams, atgaminamiems arba mutavusiems to fenomeno pavidalams. Jis žydėjo XX šimtmetyje, bet ne tik tuomet. Būtent nuo 1999-2000 metų, kai žvelgiame į Europos Tolimuosius rytus, mes galime kalbėti apie pabaisos atgimimą. Tai vyko pirmiausia pojelcininėje Rusijoje, pakeliui pasinaudojant Baltarusijos bandomuoju lauku.
Taigi neototalitarizmas. Jo platintojai ir naudotojai galėtų būti pavadinti neototais (filologine linija pagal amerikiečių „neokonus“ - naujuosius konservatorius).
Neototai dauginasi kaip virusai ir ne tiek vadinamuoju intereso pagrindu, kiek stačiai kildami iš sielos gelmių, kas reikštų psichologiją. Kadangi vaisius nuodingas, galime manyti, kad bus išaugęs tamsiojoje mūsų nelaimingosios, klaidžiojančios žmonių sielos pusėje.
Esamųjų ir pastebimų neototalitarizmo formų gausa, kaip ir daugybė jo šaknų ankstesniame „klasiškame“ totalitarizme, neužkirs kelio apšviesti jų bendrų pagrindų. Jungiąs nusakymas „fašizmas“ tinka apimti visą juodų, raudonų bei rudų fašizmų vaivorykštę, jiems pasirodant ir kartojantis bet kur Eurazijoje, Afrikoje arba Lotynų Amerikoje. Dabarties aktualybė, aišku, spiria galvoti konkrečiai apie Rusiją, apie Kremliaus neototus.
Lituanistai: įrašai asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviška abėcėle
lzinios.lt 2014-06-18
Kalbininkai tvirtina, kad pagal Lietuvos Konstituciją piliečių asmenvardžiai asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine kalba, taigi vartojant lietuvių kalbos abėcėlę, kurią sudaro 32 raidės. Taip teigiama Lietuvių kalbos instituto mokslininkų Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) išsiųstame rašte.
„Nelietuviškų raidžių vartojimas rašant vardus ir pavardes asmens dokumentuose būtų abėcėlės pakeitimas. Teisiškai tai reikštų ir konstitucinės nuostatos dėl lietuvių kalbos kaip valstybinės paneigimą“, – teigia lituanistai ir atkreipia dėmesį, kad asmenvardžiai yra kalbotyros, teisės ir (geo)politikos objektas.
Pasak Lietuvių kalbos instituto mokslininkų, jokių kalbinių priežasčių keisti lietuvių kalbos abėcėlę ar pripažinti kaip lygiavertes kitų valstybių valstybinių kalbų abėcėles nėra, ir priešingu atveju būtų pažeista lietuvių kalbos rašybos sistema: „Jeigu būtų sudaryta galimybė tą patį garsą užrašyti ne viena, o dviem ar net daugiau raidžių ir jų junginių, valstybinės kalbos apimamoje srityje pradėtų lygiagrečiai funkcionuoti kelios ar net keliolika rašybos ir tarimo sistemų. Visuomenei kiltų sunkumų vartoti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius sakytinėje ir rašytinėje kalboje: pvz., iš skambesio nustatyti, kada kaip rašyti – Vrublevski ar Wroblewski, Želažnik ar Želaznik, Pečko ar Pieczko, Žultkievič ar Žoltkiewicz.“
Ne apvalus, bet svarus jubiliejus
lzinios.lt 2014-06-19
Prieš 105 metus vienas žymiausių Lietuvos valstybės patriarchų – Jonas Vileišis – įsteigė laikraštį „Lietuvos žinios“. Jis suprato, kad be visuomenės švietimo, ugdymo, kultūros puoselėjimo bus neįmanoma sukurti nepriklausomos valstybės.
Tokios pačios pozicijos laikėsi ir šviesaus atminimo koncerno „Achemos grupė“ įkūrėjas dr. Bronislovas Lubys, po sovietų okupacijos „Lietuvos žinioms“ sugrąžinęs dienraščio statusą.
105 metai – lyg ir ne jubiliejus, bet tik nedaugelis Lietuvos bendrovių gali pasigirti tokia ilga veiklos istorija, o iš kolegų, dienraščių, esame patys vyriausi.
Kad sulaukėme tokio garbaus amžiaus, visų pirma reikia dėkoti skaitytojams, nes be jų redakcijos darbas neturėtų prasmės. Dėkoti reikia „Lietuvos žinių“ akcininkams, suvokiantiems, kad jaunai demokratijai būtina nuomonių įvairovė, švietimas ir ugdymas. Kaip vyriausiasis redaktorius ir generalinis direktorius nuoširdžiai dėkoju visiems „Lietuvos žinių“ darbuotojams, kurie šiuo sunkiu spaudai tarpsniu dirba neskaičiuodami savo laiko ir kuria pagarbos vertą produktą.
Proputiniška veikla nedera su tautiniais interesais
lzinios.lt 2014-06-19
Kiekviena save gerbianti šalis turi privalomus nepriklausomybės ir valstybingumo atpažinimo ženklus - simbolius, nuo kurių apsaugos lygio tiesiogiai priklauso tos valstybės tvarumas ir jos gyvybingumo perspektyva. Tokių simbolių, tradiciškai atskiriančių valstybes vienas nuo kitų, yra keletas, tačiau vienas esminių ir reikšmingiausių neginčijamai yra valstybinė kalba.
Lietuva nėra išimtis: 1992 metų spalio 25 dieną lietuvių tauta referendumu priėmė pagrindinį įstatymą - Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurios 14 straipsnyje aiškiai ir vienareikšmiškai pasakyta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Taškas.
Atrodytų, lyg ir neįmanoma rasti argumentų šiai nuostatai pakeisti ar kvestionuoti lietuvių kalbos, kaip valstybinės, statuso. Pasirodo, galima. Ir pačiu netikėčiausiu bei keisčiausiu, o retsykiais ir brutaliausiu būdu. Įrodinėjant, kad Lietuvoje neva yra pažeidžiamos tautinių mažumų teisės bei laisvės, neva čia ne lietuvių kilmės piliečiai neturi jokių tautinės saviraiškos galimybių. Dar būtų iš dalies suprantama, jei apie tai prabiltų albanų diasporos atstovai, pasigendantys mokyklų, kuriose būtų mokoma jų kalba. Ko gero, tadžikai, armėnai ir net estai taip pat kol kas negali pasinaudoti tokia valstybės paslauga. Tačiau Lietuvos valstybę žeminančią retoriką pasitelkia ne kas kitas, o viena didžiausių bendrijų šalyje - lenkų tautinė bendrija, kurios nariai, kaip jokioje kitoje pasaulio valstybėje, išskyrus motininę Lenkiją, turi galimybę Lietuvos valstybės finansuojamą išsilavinimą įgyti nuo vaikų darželio iki magistro laipsnio.
Rusų lėktuvai skrido link Lietuvos, britai pakėlė naikintuvus
Didžioji Britanija pranešė pakėlusi savo naikintuvus „Typhoon“, kad perimtų septynis Rusijos karo lėktuvus, skridusius netoli Baltijos šalių, kai įtampa tarp Vakarų ir Rusijos tebėra didelė dėl krizės Ukrainoje.
NATO praėjusį mėnesį patrigubino savo naikintuvų skaičių oro policijos patruliavimo misijoje virš Baltijos šalių ir tuo sustiprino Aljanso gynybą Europos rytuose, kur Didžioji Britanija prisidėjo savo keturiais „taifūnais“.
Britanijos gynybos ministerija trečiadienį nurodė, kad į orą lėktuvai „Typhoon“ buvo pakelti antradienį, kai NATO oro gynyba pastebėjo keturias atskiras orlaivių grupes tarptautinėje erdvėje prie Baltijos šalių.
Pasak ministerijos, nustatyta, kad tai buvo rusų bombonešis „Tupolev Tu-22“, keturi „Sukhoi Su-27“ naikintuvai, vienas „Beriev A-50“ išankstinio perspėjimo lėktuvas bei vienas transportinis „Antonov An-26“.
Minėtieji rusų lėktuvai vykdė treniruočių skrydžius.