• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
    • XV suvažiavimas
    • XIV suvažiavimas
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

A. Lapinskas. Buvę Lenkijos ambasadoriai – už Lietuvą?

Anatolijus Lapinskasdelfi.lt 2014-06-10

 

Tolimais 1993 metais savaitraštyje „Gimtasis kraštas“, straipsnyje „Slegia ne istorija, bet ambasadorius“, atsiliepdamas į tuometinio Lenkijos ambasadoriaus Lietuvoje Jano Widackio (juo buvo 1992-1996) interviu Lietuvos spaudai, pavadintą „Slegia istorija“, citavau J.Widackį.

„Jeigu siekiame gerų santykių su Lietuva, tai tik todėl, kad ten gyvena daug lenkų“, - rašė jis, tad jam atsakiau: „Pone Dieve, o kas būtų, jeigu tų lenkų čia nebūtų? Karas, ekonominė blokada? Įdomu, kokiu pagrindu Lenkija tvarko savo reikalus su Suomija ar Naująja Zelandija?

Minėti pareiškimai – tai Lenkijos užsienio politikos kompromitacija, taigi ir ambasadoriaus nedovanotinas politinis liapsusas“.

„Agresyvioje tonacijoje ambasadorius lieka ir toliau. Į klausimą: „Kaip Jūs vertinate lenkų mažumos Lietuvoje situaciją?“ – atsakoma kategoriškai, kad viskas čia esą blogai. Tiesiog paradoksas!

Baltarusijoje ir Ukrainoje, kur padėtis, pačių lenkų tvirtinimu, gerokai blogesnė, bet kai reikia kaltinti, visi perkūnai trenkia tik Lietuvon – ilgiausi pavojų Lietuvos lenkams sąrašai, skundai Europos organizacijoms ir t.t.“

Prabėgo pora dešimtmečių ir J.Widackio, jau ne ambasadoriaus, požiūris į Lietuvą kardinaliai pasikeitė, nebijau sakyti - jis tapo supratingu Lietuvos draugu. Apie tai prieš porą metų išsamiai rašiau straipsnyje „J.Widackio mintys – kelias į santarvę“. Tos jo mintys straipsnyje “Nustokime teikti peno lietuviškoms baimėms” (“Przestańmy karmić litewskie fobie”, “Gazeta Wyborcza”, 2012 05 12) sutriuškino Lenkijos „įrodymus“ dėl „baisaus“ lenkų gyvenimo Lietuvoje, pvz., Lietuvos istorijos ir geografijos dėstymo lenkų mokyklose lietuviškai, J.Widackis primena, kad Lenkijos tautinių mažumų mokyklose analogiški dalykai dėstomi tik lenkiškai; lenkiškų pavardžių rašymo – J.Widackio tvirtinimu, pavardžių rašyba nesidomi mažiausiai 80 proc. Lietuvos lenkų; žemės grąžinimo, nes, anot J.Widackio, dėl to kalta iš tarpukario laikų, t.y. Lenkijos paveldėta netikusi žemėtvarka, o teritorinė Vilniaus ekspansija yra visiškai natūralus procesas.

Skaityti daugiau...

Gedulo ir vilties dienai skirti renginiai

Gedulo ir vilties diena

bernardinai.lt 2014-06-03

Birželio 13-14 dienomis bus gausu renginių, skirtų paminėti sovietinės okupacijos ir represijų aukas.

Birželio 13 d., penktadienis

12 val. Taišeto lagerių politinių kalinių suvažiavimas ir Taišeto lagerių politinės kalinės Natalijos Gudonytės knygos „Naikintos bet nenugalėtos kartos kelias. Grafikoje“ pristatymas Parlamento galerijoje (Seimo I rūmai, Gedimino pr. 53, Vilnius). Koncertuoja Vilniaus m. politinių kalinių ir tremtinių choras „Laisvė“ (muzikos vadovas Gintaras Skapas, vadovė Elvyra Liudytė Valaitienė). Įėjimas pagal pateiktą dalyvių sąrašą.

12.30 val. Pirmosios sovietų okupacijos aukos pasieniečio Aleksandro Barausko atminimo pagerbimo ceremonija jo žūties vietoje Ūtos kaime (Varėnos rajonas)

16.00 val. Dail. Henriko Cipario Gedulo ir vilties dienai skirtos tapybos darbų parodos „Raudoni laikai“ atidarymas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro Genocido aukų muziejuje.

Birželio 14 d., šeštadienis

10.00 val. Iškilmingas minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido atmintinoms dienoms Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje* – su kvietimais

Birželio 14-oji - Gedulo ir Vilties diena. Tenutyla kasdienybės šurmulys. Išgirsk. Tautiečiai kviečiami įsiklausyti į savo širdies plakimą ir dalyvauti pilietinėje akcijoje nekaltoms okupacijos aukoms atminti: likus minutei iki vidurdienio tylos minute pagerbti jų kančią.

12.00 val. Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje

Skaityti daugiau...

Gabrielius Landsbergis: Ko nori iš politikų „Facebook“ karta?

15min.lt 2014-06-09

Jau prieš dvi savaites baigėsi rinkimai į Europos Parlamentą, o aistros pralaimėjusių socialdemokratų stovykloje dar nerimsta. Nepaisant visų prognozių, paskutinės savaitės informacinių puolimų, kurie, kaip sakė vienas apžvalgininkas, buvo visiškai nesusiję su rinkimais (tiesiog paprastas „sutapimas“?), juos laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Esame ta partija, kuria Lietuvoje šiandien pasitikima labiausiai. Ir turiu pasakyti, kad tikrai džiaugiuosi priklausydamas jai. Kampanijos metu turėjau daug susitikimų su žmonėmis visoje Lietuvoje, užsimezgė glaudus ryšys, jaučiau didžiulį pasitikėjimą.

Socialdemokratų pralaimėjimas – ne dėl klipų, bet dėl politikos nebuvimo

Apie tai, kodėl socialdemokratai pralaimėjo, savo nuomonę pareiškė jau beveik visi. Vis dėlto tiksliausiai situaciją apibūdino tie, kurie pasakė, kad ši partija vis labiau tolsta nuo laikmečio dvasios.

Nors vakarietiškos socialdemokratų partijos yra modernios, Lietuvoje, deja, ji ir toliau tebėra komunistinės praeities įkaitė. Kasmet vis sunkiau begebanti paaiškinti rinkėjui, kodėl reikia balsuoti už medžioklės, statybų tresto ir kolūkio draugus, ir ką bendro jie turi su solidarumu ar pagarba žmogaus teisėms, ar bent kiek nuoseklesnėms ideologinėmis nuostatomis.

Bandyti tai užmaskuoti gražesniais filmukais ar tuščia patriotizmo imitacija tikrai nepavyks.

Kol ši partija veiks kaip Bradausko, Vėsaitės bei Malinausko UAB'as, o dabartinė vadovybė politiką ir valstybės valdymą suvoks analogiškai kaip Kelmės savivaldybės administravimą, tol reikšmingesnio pasitikėjimo miestuose ji neturės.

Skaityti daugiau...

Varžybos dėl EK vadovo posto: D. Grybauskaitė apsisprendė

Varžybos dėl EK vadovo posto: D. Grybauskaitė apsisprendėdelfi.lt 2014-06-10

Antrai kadencijai perrinkta prezidentė Dalia Grybauskaitė nesutiktų tapti Europos Komisijos (EK) vadove, sako jos patarėjas Mindaugas Lingė.

„Prezidentė yra pasakiusi, kad bus ten, kur galės būti reikalingiausia ir kur norės, kad būtų, Lietuvos žmonės. Ir prezidentė dar vasario mėnesį apsisprendė ir pranešė Lietuvos žmonėms savo apsisprendimą siekti dirbti Lietuvoje, pasirinko pareigą Lietuvai ir jos žmonėms“, - Žinių radijui antradienį sakė M.Lingė.

D.Grybauskaitė užsienio žiniasklaidoje praėjusią savaitę minėta tarp kandidatų į EK pirmininko pareigas.

Suaktyvėjus svarstymams, kas pakeis dešimt metų EK vadovaujantį portugalą Jose Manuelį Barroso, D.Grybauskaitė britų laikraščio „The Independent“ interneto svetainėje įvardyta kaip viena iš dviejų realiausių kandidačių. Ji minėta kartu su Danijos premjere Helle Thorning-Schmidt.

Skaityti daugiau...

Sąjūdis: laikas išsiaiškinti, ar kitų valstybių kontroliuojami asmenys gali būti valdžioje

lzinios.lt 2014-06-10

Lie­tu­vos Są­jū­dis ra­gi­na Lie­tu­vos ir Len­ki­jos len­kus pa­ste­bė­ti pro­ru­siš­kas Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos (LLRA) pir­mi­nin­ko Val­de­ma­ro To­ma­ševs­kio nuo­sta­tas. Ar as­me­nys, ofi­cia­liai įsi­pa­rei­go­ję ki­tai vals­ty­bei ir jos kon­tro­liuo­ja­mi, Lie­tu­vo­je tu­rė­tų užim­ti aukš­tas val­džios po­zi­ci­jas, tu­rė­tų pa­si­sa­ky­ti Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas (KT), tei­gia są­jū­die­čiai.

Penk­ta­die­nį pri­im­ta­me par­eiš­ki­me or­ga­ni­za­ci­jos ta­ry­ba taip pat ra­gi­na lie­tu­vius ir Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čias tau­ti­nes bend­ri­jas pra­dė­ti dia­lo­gą dėl bend­ros pi­lie­ti­nės lai­ky­se­nos.

Daugiau straipsnių...

  1. DĖL SANTYKIŲ SU LENKIJOS IR LIETUVOS LENKAIS
  2. Aistros dėl “Mistralio” užstoja rimtesnius dalykus
  3. Kančių citadelėje prabyla sienos
  4. A. Kubilius kritikuoja pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų

Puslapis 1357 iš 1572

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 1352
  • 1353
  • 1354
  • 1355
  • 1356
  • 1357
  • 1358
  • 1359
  • 1360
  • 1361
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis