delfi.lt 2014-06-10„Jeigu siekiame gerų santykių su Lietuva, tai tik todėl, kad ten gyvena daug lenkų“, - rašė jis, tad jam atsakiau: „Pone Dieve, o kas būtų, jeigu tų lenkų čia nebūtų? Karas, ekonominė blokada? Įdomu, kokiu pagrindu Lenkija tvarko savo reikalus su Suomija ar Naująja Zelandija?
Minėti pareiškimai – tai Lenkijos užsienio politikos kompromitacija, taigi ir ambasadoriaus nedovanotinas politinis liapsusas“.
„Agresyvioje tonacijoje ambasadorius lieka ir toliau. Į klausimą: „Kaip Jūs vertinate lenkų mažumos Lietuvoje situaciją?“ – atsakoma kategoriškai, kad viskas čia esą blogai. Tiesiog paradoksas!
Prabėgo pora dešimtmečių ir J.Widackio, jau ne ambasadoriaus, požiūris į Lietuvą kardinaliai pasikeitė, nebijau sakyti - jis tapo supratingu Lietuvos draugu. Apie tai prieš porą metų išsamiai rašiau straipsnyje „J.Widackio mintys – kelias į santarvę“. Tos jo mintys straipsnyje “Nustokime teikti peno lietuviškoms baimėms” (“Przestańmy karmić litewskie fobie”, “Gazeta Wyborcza”, 2012 05 12) sutriuškino Lenkijos „įrodymus“ dėl „baisaus“ lenkų gyvenimo Lietuvoje, pvz., Lietuvos istorijos ir geografijos dėstymo lenkų mokyklose lietuviškai, J.Widackis primena, kad Lenkijos tautinių mažumų mokyklose analogiški dalykai dėstomi tik lenkiškai; lenkiškų pavardžių rašymo – J.Widackio tvirtinimu, pavardžių rašyba nesidomi mažiausiai 80 proc. Lietuvos lenkų; žemės grąžinimo, nes, anot J.Widackio, dėl to kalta iš tarpukario laikų, t.y. Lenkijos paveldėta netikusi žemėtvarka, o teritorinė Vilniaus ekspansija yra visiškai natūralus procesas.
15min.lt 2014-06-09
delfi.lt 2014-06-10