Svarbu
Registracija
Šlapia dešra ant prezidento rinkėjų stalo
lzinios.lt 2014-05-22
Likus vos kelioms dienoms iki prezidento rinkimų kulminacijos, ėmė ryškėti įdomi tendencija – violetinės kišeninės opozicijos atstovai labai susirūpino konservatorių-krikščionių demokratų pozicija remiant dabartinę prezidentę.
Iki tobulumo išlaižytas tezes apie landsbergininkus (suprask - „padalijusius ir tebedalijančius Lietuvą“) ir brazauskininkus (suprask – „visada dirbusius Lietuvai“) vėl mėginama išvynioti iš blizgančio violetinio popierėlio. Tiesa, į tą popierėlį per daug nesislapstant vyniojama ta pati ideologinė „šlapia dešra“: landsbergininkai skaldo, imituoja rinkimus... Net nepaliekamas ramybėje pačių socialdemokratų apkramtytas generolas Jonas Kronkaitis. Veidmainystės teatro redaktorius baigia išlieti krokodilo ašaras, kad kitados generolas J. Kronkaitis nė vieno blogo žodžio nepasakė apie savo Tėvynės sąjungą, ir dar kartą apverkia Rolando Pakso ir Algirdo Butkevičiaus rinkimų tandemą. Prikeliamas ir ne naujas, bet violetinės saulės apšviestas atradimas – pasirodo, atsiskyrimu nuo Sovietų Sąjungos Lietuvos komunistai pradėjo „realią“ blogio imperijos griūtį, kuri dar apgynė Sąjūdį nuo KGB represijų. Tokią ideologinę „šlapią dešrą“ mėginama patiekti rinkėjui ant prezidento rinkimų stalo. Matyt, reveransai ekskomunizmui, siejami su pučiamais Dalios Grybauskaitės biografijos burbulais, yra paskutinis šiaudas per antrąjį rinkimų turą. Nors ir bandoma manipuliuoti žodžiais "patriotizmas" ar "idealizmas", patiems manipuliatoriams jų turinys sunkiai suvokiamas.
Kęstutis Masiulis: Kodėl komentatoriai „užsisėdę“ ant D.Grybauskaitės?
15min.lt 2014-05-21
Jeigu apžvelgtume spaudą ir paskaitytume, ką apie prezidentę kalba įvairūs komentatoriai, apžvalgininkai, politologai ir analitikai, tai daugelis apie ją turi neigiamą nuomonę. Net kai kalba neutraliai, iš atskirų užuominų ar raktinių žodžių galima numanyti, kad žmogus turi neigiamą nusistatymą. Kodėl taip yra?
Prezidentės akyje pamatys net krislą
Nors Prezidento rinkimus lemia tautos balsai, labai didelę ir dažnai lemiamą įtaką turi elito pasirinkimas. Viešus komentatorius taip pat galima priskirti prie elito, nes jų nuomonė turi didelę reikšmę daugybei žmonių.
Todėl neperdėčiau teigdamas, kad didžioji dauguma elito yra nusistatę prieš dabartinę pPrezidentę. Toks jų užsispyrimas ir nepaliaujama kritika lėmė, kad prezidentė pirmame rinkimų ture nepasiekė pergalės ir neteko žymios dalies rinkėjų, lyginant su rezultatais prieš 5 metus.
Kiekvienas prezidentės žodis ar veiksmas sulaukia daugybės komentarų ir išimtinai vien tik neigiamų. Nors tokių dingsčių Dalia Grybauskaitė nesuteikia daug. Ji kalba mažai ir daro gerai apgalvotus veiksmus.
Tuo tarpu kiti aukštieji politikai, kaip premjeras Algirdas Butkevičius ar Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, daro žymiai daugiau klaidų, daug labiau ir dažniau nusišneka, tačiau komentatoriai nėra ant jų taip „užsisėdę“ kaip ant prezidentės. Pakomentuoja ir pereina prie kitų temų. Tuo tarpu apie kokią nors prezidentės jaunystę rašomos knygos ir talpinamos straipsnių serijos žiniasklaidoje, nors ar tokia tema išvis yra apie jos darbo kokybę?Stiprios asmenybės sulaukia pasipriešinimo
D.Grybauskaitė yra stipri asmenybė ir vien savo žvilgsniu gali nutildyti oponentus. Kaip taikliai pastebėjo „Verslo žinios“, kai prezidentė įžengia, salė nuščiūva ir taip yra ne dėl jos pareigų, bet dėl spinduliuojamos jėgos ir charizmos. Tai tipiniai lyderės bruožai, būdingi valdingam vadovui.
Valdingi ir charizmatiški vadovai visuose kolektyvuose, pradedant mokykla ar kita darboviete, sulaukia kolegų pasipriešinimo. Bijodami tiesiai išsakyti kritiką, ambicingi, tačiau silpni žmonės nuolat skatina nepasitenkinimą vadovu. Panašiai, tik kiek sudėtingiau, susiklostė prezidentės ir elito santykiai Lietuvoje. Dauguma politikų ir verslininkų magnatų bei jų įtakojamų apžvalgininkų norėtų „sukalbamo“ vadovo, bet negali tokio pasodinti į prezidentūrą, todėl nuolat murma prieš dabartinę valstybės galvą.
Ukraina nesileidžia bauginama
lzinios.lt 2014-05-22
Nors Ukrainos pietryčiuose nesiliauja susirėmimai, šalies prezidento rinkimai vyks, kaip ir numatyta, gegužės 25 dieną, sekmadienį. Vyriausioji valstybės rinkimų komisija pranešė, kad balsavimo apylinkių Donecko ir Luhansko regionuose galbūt apskritai nepavyks atidaryti.
Vadinasi, daugiau kaip 2 mln. balso teisę turinčių Ukrainos piliečių, gyvenančių prorusiškų sukilėlių kontroliuojamose teritorijose, gali nepareikšti savo nuomonės, kas turėtų tapti prezidentu. Donecko ir Luhansko regionuose iš viso gyvena 14,3 proc. rinkėjų.
Laikinosios vyriausybės padėtis tikrai nepavydėtina, tačiau daugelis sutinka, kad nukėlusi rinkimus, kol šalyje stabilizuosis padėtis, ji daugiau prarastų, negu laimėtų. Demokratiškai išrinktas valstybės vadovas suteiktų Ukrainos valdžiai daugiau teisėtumo. Kita vertus, nesudaręs sąlygų balsuoti Donecko ir Luhansko gyventojams, Kijevas gali būti apkaltintas didelės dalies piliečių nuomonės ignoravimu.
Grasina organizatoriams
Tikėtina, kad niūrios rinkimų komisijos prognozės išsipildys. Rinkimus Donecko regione organizuojantys pareigūnai sakė sulaukę grasinimų iš prorusiškai nusiteikusių separatistų ir pirmadienį, baimindamiesi dėl saugumo, buvo priversti uždaryti savo biurą. Kai kurias rinkimų būstines užėmė patys separatistai. Donecko mieste dabar neveikia nė vienas iš 5 balsavimą rengiančių biurų. Čia grasinama ne vien rinkimų organizatoriams, bet ir paprastiems piliečiams, vietos komisijų nariams.
Karalių, vamzdžio ir stabų miestas
lzinios.lt 2014-05-22
Prieš kelias savaites trumpai teko bendrauti su buvusia žurnaliste Daiva Vilkelyte. Ji šiuo metu darbuojasi Taline ir nelabai dažnai grįžta į Vilnių. Kam teko sutikti Daivą, tas žino, kad jos energijos ir aktyvios pilietinės raiškos galėtų pavydėti bet kuris Lietuvos politikas ar verslo lyderis. Pokalbis pasisuko apie skulptūras ant Vilniaus Žaliojo tilto. Jos žodžiais, tokios fantasmagorijos, kai šalia sovietinių okupantų statulų plaikstosi Vytis ir NATO vėliavėlės, niekur kitur pasaulyje nepamatysi.
Todėl Daivai kilo mintis socialiniame tinkle "Facebook" skelbti iniciatyvą „Žaliojo tilto išlaisvinimo komitetas“. Jo tikslas - paskatinti judėjimą, kuris padėtų saugiai perkelti šias skulptūras į kurią nors atokesnę Lietuvos vietą.
Galbūt tam geriausiai tiktų Grūto parkas, gal sostinės Antakalnio kapinės. Pakalbėję, pasitarę, priėjome prie išvados, kad iškeldinimą derėtų atlikti be jokio pykčio. Gal reikėtų net šventę surengti su dūdų orkestru, iškilminga šokėjų palyda. Neabejoju, kad linksmas eitynes parodytų viso pasaulio televizijos, o ir miestiečiams būtų smagu. Įvairių partijų, judėjimų, nevyriausybinių organizacijų atstovai turėtų erdvės rėžti prasmingų, ugningų ar gedulingų kalbų. Seimo nariai tokią šventę galbūt net įtrauktų į minėtinų dienų sąrašą.
„Žaliojo tilto išlaisvinimo komitetas“ žada susitarti su Grūto parko valdytojais, jei nepavyktų - su sostinės valdžia, kad skulptūros rastų sau ramią poilsio vietą. O iš Vilniaus savivaldybės prašytų tik technikos ir specialistų pagalbos tiems metalo lydiniams saugiai nukelti ir išgabenti.
Nesu "Facebook" narys, todėl formaliai negaliu priklausyti kuriamam judėjimui, tačiau remiu šią iniciatyvą, nors ji nėra nauja. Diskusijos dėl Žaliojo tilto verda jau daugiau kaip dvidešimt metų. Ginčai tai įsiplieskia, tai vėl užgęsta, tad, manau, atėjo laikas jų nebenutraukti ir konkrečiais darbais siekti tikslo. Turime kasdien apie tai kalbėti, kad drąsos ir iniciatyvos atsirastų ne vien feisbuke.
Maskvos ir Pekino sutartis: Vakarų pasmerkta Rusija suka į Aziją
15min.lt 2014-05-21
Kinija yra svarbiausia Rusijos prekybos partnerė, apie du trečdalius Kinijos importo iš Rusijos sudaro nafta ir gamtinės dujos. Susitarimas tarp Maskvos ir Pekino dar kartą pabrėžė šiuos gyvybiškai abiems šalims svarbius ryšius, rašo BBC korespondentas Jonathanas Marcusas.
Šio susitarimo teko ilgai laukti, nes Kinija dvejojo dėl dujų kainos. Tačiau statistika atskleidžia tik dalį tiesos.
Apie Rusijos ir Kinijos susitarimą paskelbta tokiu metu, kai Maskvos santykiai su Vakarais kaip niekada prasti, labiausiai dėl Ukrainos krizės. Tačiau ne tik: nuomonės radikaliai išsiskyrė Sirijos klausimu ir dėl to, kuria kryptimi savo šalį veda Vladimiras Putinas.
V.Putinas mėgsta pateikti Rusiją kaip priešingą polių ir alternatyvą tam, ką jis vadina dekadentiškais Vakarais.
Taigi sutartis tarp Rusijos „Gazprom“ ir Kinijos nacionalinės naftos korporacijos gali žymėti svarbų lūžio tašką, kai Rusija – tiek geopolitiškai, tiek ekonomiškai – savo žvilgsnį iš vakarų nusuka į Rytus.
Tačiau šis rytų posūkis kelia savų klausimų. Nors Rusija ir laiko save Eurazijos galybe, akivaizdu, kad būtent Pekinas yra kylanti šio regiono žvaigždė. Rusijos energijos eksportas – ji parduoda milžiniškus naftos ir dujų kiekius ne tik Kinijai, bet ir Japonijai bei Pietų Korėjai – suteikia ir jai svarbų vaidmenį regione.Vis dėlto į tai galima žiūrėti ir kitu kampu. Dabartinės tendencijos pabrėžia energijos eksporto svarbą Rusijos finansams, o ši priklausomybė labai lengvai iš privalumo gali virsti silpnybe. Tai, kad Maskvai prireikė ne vienerių metų, kad susitartų su Pekinu, parodo, kuri pusė turi derybinį pranašumą.
Strateginiame lygmenyje Rusija stiprina savo karinius ryšius su Pekinu. Šį mėnesį bus rengiamos svarbios bendros laivynų pratybos. Tačiau turint galvoje įtampas, kurias regione sukėlė Kinijos laivyno plėtra ir pretenzijos į kai kurias ginčijamas teritorijas, sąjunga su Pekinu toli gražu nebus privalumas Maskvai stengiantis suartėti ir su kitomis regiono žaidėjomis, pavyzdžiui, Japonija.