• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
    • XV suvažiavimas
    • XIV suvažiavimas
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

Šlapia dešra ant prezidento rinkėjų stalo

lzinios.lt 2014-05-22

Li­kus vos ke­lioms die­noms iki pre­zi­den­to rin­ki­mų kul­mi­na­ci­jos, ėmė ryš­kė­ti įdo­mi ten­den­ci­ja – vio­le­ti­nės ki­še­ni­nės opo­zi­ci­jos at­sto­vai la­bai su­si­rū­pi­no kon­ser­va­to­rių-krikš­čio­nių de­mo­kra­tų po­zi­ci­ja re­miant da­bar­ti­nę pre­zi­den­tę. 

Iki to­bu­lu­mo iš­lai­žy­tas te­zes apie lands­ber­gi­nin­kus (su­prask - „pa­da­li­ju­sius ir te­be­da­li­jan­čius Lie­tu­vą“) ir bra­zaus­ki­nin­kus (su­prask – „vi­sa­da dir­bu­sius Lie­tu­vai“) vėl mė­gi­na­ma iš­vy­nio­ti iš bliz­gan­čio vio­le­ti­nio po­pie­rė­lio. Tie­sa, į tą po­pie­rė­lį per daug ne­sis­laps­tant vy­nio­ja­ma ta pa­ti ideo­lo­gi­nė „šla­pia deš­ra“: lands­ber­gi­nin­kai skal­do, im­ituo­ja rin­ki­mus... Net ne­pa­lie­ka­mas ra­my­bė­je pa­čių so­cial­de­mo­kra­tų ap­kram­ty­tas ge­ne­ro­las Jo­nas Kron­kai­tis. Veid­mai­nys­tės tea­tro re­dak­to­rius bai­gia iš­lie­ti kro­ko­di­lo aša­ras, kad ki­ta­dos ge­ne­ro­las J. Kron­kai­tis nė vie­no blo­go žo­džio ne­pa­sa­kė apie sa­vo Tė­vy­nės są­jun­gą, ir dar kar­tą ap­ver­kia Ro­lan­do Pa­kso ir Al­gir­do But­ke­vi­čiaus rin­ki­mų tan­de­mą. Pri­ke­lia­mas ir ne nau­jas, bet vio­le­ti­nės sau­lės apš­vies­tas at­ra­di­mas – pa­si­ro­do, at­sis­ky­ri­mu nuo So­vie­tų Są­jun­gos Lie­tu­vos ko­mu­nis­tai pra­dė­jo „rea­lią“ blo­gio im­pe­ri­jos griū­tį, ku­ri dar ap­gy­nė Są­jū­dį nuo KGB rep­re­si­jų. To­kią ideo­lo­gi­nę „šla­pią deš­rą“ mė­gi­na­ma pa­tiek­ti rin­kė­jui ant pre­zi­den­to rin­ki­mų sta­lo. Ma­tyt, re­ve­ran­sai eks­ko­mu­niz­mui, sie­ja­mi su pu­čia­mais Da­lios Gry­baus­kai­tės biog­ra­fi­jos bur­bu­lais, yra pa­sku­ti­nis šiau­das per an­trą­jį rin­ki­mų tu­rą. Nors ir ban­do­ma ma­ni­pu­liuo­ti žo­džiais "pa­trio­tiz­mas" ar "idea­liz­mas", pa­tiems ma­ni­pu­lia­to­riams jų tu­ri­nys su­nkiai su­vo­kia­mas.

Skaityti daugiau...

Kęstutis Masiulis: Kodėl komentatoriai „užsisėdę“ ant D.Grybauskaitės?

15min.lt 2014-05-21

Jeigu apžvelgtume spaudą ir paskaitytume, ką apie prezidentę kalba įvairūs komentatoriai, apžvalgininkai, politologai ir analitikai, tai daugelis apie ją turi neigiamą nuomonę. Net kai kalba neutraliai, iš atskirų užuominų ar raktinių žodžių galima numanyti, kad žmogus turi neigiamą nusistatymą. Kodėl taip yra?

 

Prezidentės akyje pamatys net krislą

Nors Prezidento rinkimus lemia tautos balsai, labai didelę ir dažnai lemiamą įtaką turi elito pasirinkimas. Viešus komentatorius taip pat galima priskirti prie elito, nes jų nuomonė turi didelę reikšmę daugybei žmonių.

Todėl neperdėčiau teigdamas, kad didžioji dauguma elito yra nusistatę prieš dabartinę pPrezidentę. Toks jų užsispyrimas ir nepaliaujama kritika lėmė, kad prezidentė pirmame rinkimų ture nepasiekė pergalės ir neteko žymios dalies rinkėjų, lyginant su rezultatais prieš 5 metus.

Kiekvienas prezidentės žodis ar veiksmas sulaukia daugybės komentarų ir išimtinai vien tik neigiamų. Nors tokių dingsčių Dalia Grybauskaitė nesuteikia daug. Ji kalba mažai ir daro gerai apgalvotus veiksmus.

Tuo tarpu kiti aukštieji politikai, kaip premjeras Algirdas Butkevičius ar Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, daro žymiai daugiau klaidų, daug labiau ir dažniau nusišneka, tačiau komentatoriai nėra ant jų taip „užsisėdę“ kaip ant prezidentės. Pakomentuoja ir pereina prie kitų temų. Tuo tarpu apie kokią nors prezidentės jaunystę rašomos knygos ir talpinamos straipsnių serijos žiniasklaidoje, nors ar tokia tema išvis yra apie jos darbo kokybę?

Stiprios asmenybės sulaukia pasipriešinimo

D.Grybauskaitė yra stipri asmenybė ir vien savo žvilgsniu gali nutildyti oponentus. Kaip taikliai pastebėjo „Verslo žinios“, kai prezidentė įžengia, salė nuščiūva ir taip yra ne dėl jos pareigų, bet dėl spinduliuojamos jėgos ir charizmos. Tai tipiniai lyderės bruožai, būdingi valdingam vadovui.

Valdingi ir charizmatiški vadovai visuose kolektyvuose, pradedant mokykla ar kita darboviete, sulaukia kolegų pasipriešinimo. Bijodami tiesiai išsakyti kritiką, ambicingi, tačiau silpni žmonės nuolat skatina nepasitenkinimą vadovu. Panašiai, tik kiek sudėtingiau, susiklostė prezidentės ir elito santykiai Lietuvoje. Dauguma politikų ir verslininkų magnatų bei jų įtakojamų apžvalgininkų norėtų „sukalbamo“ vadovo, bet negali tokio pasodinti į prezidentūrą, todėl nuolat murma prieš dabartinę valstybės galvą.

Skaityti daugiau...

Ukraina nesileidžia bauginama

lzinios.lt 2014-05-22

Nors Ukrai­nos pie­try­čiuo­se ne­si­liau­ja su­si­rė­mi­mai, ša­lies pre­zi­den­to rin­ki­mai vyks, kaip ir nu­ma­ty­ta, ge­gu­žės 25 die­ną, sek­ma­die­nį. Vy­riau­sio­ji vals­ty­bės rin­ki­mų ko­mi­si­ja pra­ne­šė, kad bal­sa­vi­mo apy­lin­kių Do­nec­ko ir Lu­hans­ko re­gio­nuo­se gal­būt aps­kri­tai ne­pa­vyks ati­da­ry­ti.

Va­di­na­si, dau­giau kaip 2 mln. bal­so tei­sę tu­rin­čių Ukrai­nos pi­lie­čių, gy­ve­nan­čių pro­ru­siš­kų su­ki­lė­lių kon­tro­liuo­ja­mo­se te­ri­to­ri­jo­se, ga­li ne­pa­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nės, kas tu­rė­tų tap­ti pre­zi­den­tu. Do­nec­ko ir Lu­hans­ko re­gio­nuo­se iš vi­so gy­ve­na 14,3 proc. rin­kė­jų.

Lai­ki­no­sios vy­riau­sy­bės pa­dė­tis ti­krai ne­pa­vy­dė­ti­na, ta­čiau dau­ge­lis su­tin­ka, kad nu­kė­lu­si rin­ki­mus, kol ša­ly­je sta­bi­li­zuo­sis pa­dė­tis, ji dau­giau pra­ras­tų, ne­gu lai­mė­tų. De­mo­kra­tiš­kai iš­rink­tas vals­ty­bės va­do­vas su­teik­tų Ukrai­nos val­džiai dau­giau tei­sė­tu­mo. Ki­ta ver­tus, ne­su­da­ręs są­ly­gų bal­suo­ti Do­nec­ko ir Lu­hans­ko gy­ven­to­jams, Ki­je­vas ga­li bū­ti ap­kal­tin­tas di­de­lės da­lies pi­lie­čių nuo­mo­nės ig­no­ra­vi­mu.

Gra­si­na organizatoriams

Ti­kė­ti­na, kad niū­rios rin­ki­mų ko­mi­si­jos prog­no­zės iš­si­pil­dys. Rin­ki­mus Do­nec­ko re­gio­ne or­ga­ni­zuo­jan­tys par­ei­gū­nai sa­kė su­lau­kę gra­si­ni­mų iš pro­ru­siš­kai nu­si­tei­ku­sių se­pa­ra­tis­tų ir pir­ma­die­nį, bai­min­da­mie­si dėl sau­gu­mo, bu­vo pri­vers­ti už­da­ry­ti sa­vo biu­rą. Kai ku­rias rin­ki­mų būs­ti­nes užė­mė pa­tys se­pa­ra­tis­tai. Do­nec­ko mies­te da­bar ne­vei­kia nė vie­nas iš 5 bal­sa­vi­mą ren­gian­čių biu­rų. Čia gra­si­na­ma ne vien rin­ki­mų or­ga­ni­za­to­riams, bet ir pa­pras­tiems pi­lie­čiams, vie­tos ko­mi­si­jų na­riams.

Skaityti daugiau...

Karalių, vamzdžio ir stabų miestas

lzinios.lt 2014-05-22

Prieš ke­lias sa­vai­tes trum­pai te­ko bend­rau­ti su bu­vu­sia žur­na­lis­te Dai­va Vil­ke­ly­te. Ji šiuo me­tu dar­buo­ja­si Ta­li­ne ir ne­la­bai daž­nai grįž­ta į Vil­nių. Kam te­ko su­tik­ti Dai­vą, tas ži­no, kad jos ener­gi­jos ir ak­ty­vios pi­lie­ti­nės raiš­kos ga­lė­tų pa­vy­dė­ti bet ku­ris Lie­tu­vos po­li­ti­kas ar vers­lo ly­de­ris. Po­kal­bis pa­si­su­ko apie skulp­tū­ras ant Vil­niaus Ža­lio­jo til­to. Jos žo­džiais, to­kios fan­tas­ma­go­ri­jos, kai ša­lia so­vie­ti­nių oku­pan­tų sta­tu­lų plaiks­to­si Vy­tis ir NA­TO vė­lia­vė­lės, nie­kur ki­tur pa­sau­ly­je ne­pa­ma­ty­si.

To­dėl Dai­vai ki­lo min­tis so­cia­li­nia­me tink­le "Fa­ce­book" skelb­ti ini­cia­ty­vą „Ža­lio­jo til­to iš­lais­vi­ni­mo ko­mi­te­tas“. Jo tiks­las - pa­ska­tin­ti ju­dė­ji­mą, ku­ris pa­dė­tų sau­giai per­kel­ti šias skulp­tū­ras į ku­rią nors at­okes­nę Lie­tu­vos vie­tą.

Gal­būt tam ge­riau­siai tik­tų Grū­to par­kas, gal sos­ti­nės An­ta­kal­nio ka­pi­nės. Pa­kal­bė­ję, pa­si­ta­rę, pri­ėjo­me prie iš­va­dos, kad iš­kel­di­ni­mą de­rė­tų at­lik­ti be jo­kio pyk­čio. Gal rei­kė­tų net šven­tę su­reng­ti su dū­dų or­kes­tru, iš­kil­min­ga šo­kė­jų pa­ly­da. Ne­abe­jo­ju, kad links­mas ei­ty­nes par­ody­tų vi­so pa­sau­lio te­le­vi­zi­jos, o ir mies­tie­čiams bū­tų sma­gu. Įvai­rių par­ti­jų, ju­dė­ji­mų, ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai tu­rė­tų erd­vės rėž­ti pra­smin­gų, ug­nin­gų ar ge­du­lin­gų kal­bų. Sei­mo na­riai to­kią šven­tę gal­būt net įtrauk­tų į mi­nė­ti­nų die­nų są­ra­šą.

„Ža­lio­jo til­to iš­lais­vi­ni­mo ko­mi­te­tas“ ža­da su­si­tar­ti su Grū­to par­ko val­dy­to­jais, jei ne­pa­vyk­tų - su sos­ti­nės val­džia, kad skulp­tū­ros ras­tų sau ra­mią poil­sio vie­tą. O iš Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės pra­šy­tų tik tech­ni­kos ir spe­cia­lis­tų pa­gal­bos tiems me­ta­lo ly­di­niams sau­giai nu­kel­ti ir iš­ga­ben­ti.

Ne­su "Fa­ce­book" na­rys, to­dėl for­ma­liai ne­ga­liu pri­klau­sy­ti ku­ria­mam ju­dė­ji­mui, ta­čiau re­miu šią ini­cia­ty­vą, nors ji nė­ra nau­ja. Dis­ku­si­jos dėl Ža­lio­jo til­to ver­da jau dau­giau kaip dvi­de­šimt me­tų. Gin­čai tai įsip­lies­kia, tai vėl už­gęs­ta, tad, ma­nau, at­ėjo lai­kas jų ne­be­nu­trauk­ti ir kon­kre­čiais dar­bais siek­ti tiks­lo. Tu­ri­me kas­dien apie tai kal­bė­ti, kad drą­sos ir ini­cia­ty­vos at­si­ras­tų ne vien feis­bu­ke.

Skaityti daugiau...

Maskvos ir Pekino sutartis: Vakarų pasmerkta Rusija suka į Aziją

15min.lt 2014-05-21

Kinija yra svarbiausia Rusijos prekybos partnerė, apie du trečdalius Kinijos importo iš Rusijos sudaro nafta ir gamtinės dujos. Susitarimas tarp Maskvos ir Pekino dar kartą pabrėžė šiuos gyvybiškai abiems šalims svarbius ryšius, rašo BBC korespondentas Jonathanas Marcusas.

Šio susitarimo teko ilgai laukti, nes Kinija dvejojo dėl dujų kainos. Tačiau statistika atskleidžia tik dalį tiesos.

Apie Rusijos ir Kinijos susitarimą paskelbta tokiu metu, kai Maskvos santykiai su Vakarais kaip niekada prasti, labiausiai dėl Ukrainos krizės. Tačiau ne tik: nuomonės radikaliai išsiskyrė Sirijos klausimu ir dėl to, kuria kryptimi savo šalį veda Vladimiras Putinas.

V.Putinas mėgsta pateikti Rusiją kaip priešingą polių ir alternatyvą tam, ką jis vadina dekadentiškais Vakarais.

Taigi sutartis tarp Rusijos „Gazprom“ ir Kinijos nacionalinės naftos korporacijos gali žymėti svarbų lūžio tašką, kai Rusija – tiek geopolitiškai, tiek ekonomiškai – savo žvilgsnį iš vakarų nusuka į Rytus.

Tačiau šis rytų posūkis kelia savų klausimų. Nors Rusija ir laiko save Eurazijos galybe, akivaizdu, kad būtent Pekinas yra kylanti šio regiono žvaigždė. Rusijos energijos eksportas – ji parduoda milžiniškus naftos ir dujų kiekius ne tik Kinijai, bet ir Japonijai bei Pietų Korėjai – suteikia ir jai svarbų vaidmenį regione.

Vis dėlto į tai galima žiūrėti ir kitu kampu. Dabartinės tendencijos pabrėžia energijos eksporto svarbą Rusijos finansams, o ši priklausomybė labai lengvai iš privalumo gali virsti silpnybe. Tai, kad Maskvai prireikė ne vienerių metų, kad susitartų su Pekinu, parodo, kuri pusė turi derybinį pranašumą.

Strateginiame lygmenyje Rusija stiprina savo karinius ryšius su Pekinu. Šį mėnesį bus rengiamos svarbios bendros laivynų pratybos. Tačiau turint galvoje įtampas, kurias regione sukėlė Kinijos laivyno plėtra ir pretenzijos į kai kurias ginčijamas teritorijas, sąjunga su Pekinu toli gražu nebus privalumas Maskvai stengiantis suartėti ir su kitomis regiono žaidėjomis, pavyzdžiui, Japonija.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Prezidentūroje subrendo veiksmų planas
  2. Gabrielius Landsbergis: Kokios Lietuvos norime po dešimties metų?
  3. Atviras laiškas tautiečiams lenkams: „Man gėda“
  4. Rusijos ekonomikos bėdos – atlygis už Ukrainos kančias

Puslapis 1366 iš 1572

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 1361
  • 1362
  • 1363
  • 1364
  • 1365
  • 1366
  • 1367
  • 1368
  • 1369
  • 1370
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis