Lenkijos premjeras: Ukraina gali žlugti, jeigu ES nepavyks užtikrinti jos prezidento rinkimų

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas15min.lt 2014-05-13

Ukraina gali žlugti arba virsti iki skausmo susiskaldžiusia valstybe, jeigu Europos Sąjunga efektyviai nepalaikys jos artėjančių prezidento rinkimų, antradienį pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas.

„Per kelias ateinančias dienas ar savaites bus sprendžiamas Ukrainos valstybės likimas“, – Donaldas Tuskas sakė žurnalistams Varšuvoje pridurdamas, jog ES privalo „susitelkti ties tokia pagalba, kuri leistų Ukrainai surengti gegužės 25 dienos rinkimus“.

„Šiandien aš mobilizuočiau visą Europos Sąjungą ir NATO dėl realios grėsmės ar pavojaus, kad Ukrainos valstybė gali žlugti arba bent jau būti labai skausmingai padalinta“, – sakė jis.

D.Tuskas taip pat iškėlė klausimą dėl Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ pateikto ultimatumo Ukrainai, pagal kurį ji iki birželio 2 dienos turi padengti 1,2 mlrd. eurų skolą už gamtines dujas, arba Maskva nutrauks gamtinių dujų tiekimą.

„Esama įvairių paskaičiavimų dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos kaštų. Šiandien sunku pasakyti, kas kam skolingas“, – kalbėjo premjeras.

Skaityti daugiau...

Sunerimusi Latvija stebi Rusijos veiksmus

lzinios.lt 2014-05-14

Di­džiu­lė Lat­vi­jos ru­sa­kal­bių bend­ruo­me­nė ga­li tap­ti pa­trauk­liu tai­ki­niu Vla­di­mi­rui Pu­ti­nui at­ku­riant Ru­si­jos im­pe­ri­ją. Nors nie­kas ne­ti­ki, kad Ru­si­ja da­bar ga­lė­tų už­pul­ti Lat­vi­ją, Krem­liaus žval­gy­ba slap­ta zon­duo­ja vi­suo­me­nės nuo­tai­kas ir pa­si­tel­kia pro­fe­sio­na­lius pro­vo­ka­to­rius pa­dė­čiai des­ta­bi­li­zuo­ti.

Jau 23 me­tus Lat­vi­ja yra ne­prik­lau­so­ma vals­ty­bė, iš­si­lais­vi­nu­si iš SSRS oku­pa­ci­jos, ta­pu­si Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) bei NA­TO na­re, ta­čiau po Kry­mo anek­si­jos ji ne­be­ga­li jaus­tis ra­mi, kaip ir jos kai­my­nės. Iš vi­sų tri­jų Bal­ti­jos vals­ty­bių Lat­vi­ja, tu­rin­ti vos kiek dau­giau nei 2 mln. gy­ven­to­jų, yra pa­ti "ru­siš­kiau­sia". Ket­vir­ta­da­lis gy­ven­to­jų - et­ni­niai ru­sai, maž­daug 40 proc. (ar­ba 750 tūkst.) gy­ven­to­jų ru­sų kal­ba yra gim­to­ji.

Ar­tė­jant par­la­men­to rin­ki­mams, ku­rie nu­ma­ty­ti spa­lį, la­biau­siai Lat­vi­jos vy­riau­sy­bė su­ne­ri­mu­si dėl ša­lies pi­lie­čių, Krem­liaus nu­ro­dy­mu sklei­džian­čių an­ti­vals­ty­bi­nes nuo­tai­kas, veik­los. Lat­vi­jos gy­ny­bos mi­nis­tras Rai­mon­das Ve­jo­nis ne­se­niai pers­pė­jo, kad Ru­si­ja jau pa­sklei­dė Lat­vi­jo­je spe­cia­liai ap­mo­ky­tų pro­fe­sio­na­lių pro­vo­ka­to­rių, ku­rie tu­ri des­ta­bi­li­zuo­ti ša­lį, tink­lą. Kaip vie­ną to­kios veik­los pa­vyz­džių mi­nis­tras pa­mi­nė­jo ne­pi­lie­čių ak­ty­vis­to Lat­vi­jo­je Alek­sand­ro Ga­po­nen­kos ko­men­ta­rus Nor­ve­gi­jos te­le­vi­zi­jai, kai šis par­eiš­kė, kad Lat­vi­jos val­džia ke­ti­na pa­siųs­ti ka­riuo­me­nę ru­sa­kal­bių pro­tes­tams slo­pin­ti.

Ne­pa­mirš­ta nuoskauda

Po Kry­mo anek­si­jos Lat­vi­ja bu­vo mi­ni­ma kaip an­tra po Ukrai­nos vals­ty­bė, į ku­rią ga­li kė­sin­tis Ru­si­ja. Krem­lius jau­čia di­džiu­lę nuo­skau­dą, kad Bal­ti­jos ša­lys taip sėk­min­gai nuo jo pa­bė­go, o Ru­si­jos pi­lie­čiai daž­niau­siai mi­ni Bal­ti­jos ša­lis kaip di­džiau­sius Ru­si­jos prieš­us. Ką ir kal­bė­ti, kad lie­tu­viai, lat­viai ir es­tai nuo se­no yra "fa­šis­tai", be to, dis­kri­mi­nuo­ja ru­sa­kal­bius, var­žo ru­siš­ką švie­ti­mo sis­te­mą, rei­ka­lau­ja mo­kė­ti vals­ty­bi­nę kal­bą, o ru­sų kal­bai to­kio sta­tu­so ne­su­tei­kia. Lat­vi­jos ru­sa­kal­biai net su­ge­bė­jo prieš dve­jus me­tus ini­ci­juo­ti re­fe­ren­du­mą dėl ru­sų kal­bos pa­skel­bi­mo an­tra vals­ty­bi­ne, ta­čiau jo ne­lai­mė­jo. Per tą bal­sa­vi­mą lat­viai pa­de­mons­tra­vo di­de­lę vie­ny­bę bei ak­ty­vu­mą ir to­kioms už­ma­čioms už­kir­to ke­lią: prieš ru­sų kal­bos kaip an­tros vals­ty­bi­nės sta­tu­są bal­sa­vo 75 proc. ple­bis­ci­to da­ly­vių, už bu­vo 25 pro­cen­tai.

Skaityti daugiau...

Rinkėjų žinia Rusijai: Lietuvos neparklupdysite!

lzinios.lt 2014-05-13

Sek­ma­die­nis Vil­niu­je pri­mi­nė fron­to li­ni­ją. Be au­to­ma­tų, tan­kų, pa­tran­kų, ra­ke­ti­nės ar ki­to­kios tech­ni­kos, be gat­vės su­si­rė­mi­mų, to­dėl nu­brėž­ti tiks­lios jos ri­bos ne­bu­vo įma­no­ma. 

Į an­trą­jį tu­rą pa­te­kus proeu­ro­pie­tiš­kiems po­li­ti­kams Da­liai Gry­baus­kai­tei ir Zig­man­tui Bal­čy­čiui, gal­vą len­kiu prieš vi­sos Lie­tu­vos rin­kė­jus. Bet kar­tu drįs­tu teig­ti, kad to­liau nuo Vil­niaus ir jo ra­jo­no bu­vo tik rin­ki­mų pa­fron­tė. O fron­to li­ni­ja kir­to bū­tent sos­ti­nę ir ją su­pan­tį kraš­tą. Ir tai ypač aki­vaiz­du da­bar, tra­giš­kų Ukrai­nos įvy­kių aki­vaiz­do­je. Ži­no­ma, is­to­ri­jai liks tik sau­si skai­čiai. Jie liu­dys, kad pir­ma­ja­me 2014 me­tų ge­gu­žės 11-ąją vy­ku­sių rin­ki­mų į Lie­tu­vos pre­zi­den­tus tu­re ša­lies va­do­vė D.Gry­baus­kai­tė nu­ga­lė­jo ga­vu­si 611 293, ar­ba 45,89 proc., rin­kė­jų bal­sų ir kad į an­trą­jį tu­rą kar­tu su D.Gry­baus­kai­te pa­te­ko So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos na­rys, eu­ro­par­la­men­ta­ras Z.Bal­čy­tis, su­si­žė­ręs 181 555, ar­ba 13,63 proc., bal­sų. Ta­da, aiš­ku, bū­ti­nai bus pa­mi­nė­ta, kas nu­ga­lė­jo an­tra­ja­me pre­zi­den­to rin­ki­mų tu­re. O štai apie rin­kė­jų ak­ty­vu­mą Vil­niaus kraš­te ti­kriau­siai nie­kas ir ne­už­si­mins, nes ma­nys tai bu­vus ne­svar­bu. Nors gal­būt nuo jų bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tų pri­klau­sė ne tik tai, kas per an­trą­jį rin­ki­mų tu­rą ge­gu­žės 25-ąją taps Lie­tu­vos pre­zi­den­tu, bet ir aps­kri­tai ša­lies at­ei­tis. Sa­ky­čiau, bū­tent sek­ma­die­nį bu­vo ga­lu­ti­nai ap­sisp­ręs­ta, su kuo Lie­tu­va eis to­liau – su Ry­tais ar Va­ka­rais?

Skaityti daugiau...

R. Bogdanas. Pamatysime, ar Lietuva pageidauja miniButkevičiaus

Ramūnas Bogdanasdelfi.lt 2014-05-13

Visų pirma, pirmo rinkimų turo rezultatai žada, kad į antrą rinkimų turą ateis pakankamai balsuotojų ir jie išgelbės Europos parlamento rinkimus nuo įrodymo, kad rinkėjams mažai rūpi, kas gaus šiltas vietas Briuselyje.

Vien reklaminio Rolando Pakso teiginio, kad „pilietinė jėga turi prasiveržti“ per EP rinkimus, būtų neužtekę. Tačiau dalį vis dar ištikimų liūdnojo politikos kankinio gerbėjų turbūt jis sugebėjo sulaikyti nuo balsavimo, duodamas suprasti, jog prezidento rinkimai nėra tokie svarbūs.

Prie aktyvumo mažinimo prisidėjo ir Vyriausioji rinkimų komisija. Konkretus pavyzdys: atėję balsuoti į įprastas Saltoniškių apylinkės patalpas, rinkėjai rado užrakintas duris ir raštelį ant jų, kad apylinkė perkelta į VPU (dabar vadinasi LEU – Lietuvos edukologijos universitetas) Gamtos mokslų fakultetą. Prie to raštelio vyko pirmasis balsavimas – vieni klausinėjo, kas tas VPU, kur rasti fakultetą, o kiti, nežinodami kur eiti, suko atgal namo.

Daugelis politologų ir apžvalgininkų apibūdino šią rinkiminę kampaniją kaip neįdomią. Tarsi tai būtų spektaklis, kurio esmė yra ne rezultatas, o pats veiksmas. Prie įvairiausių rungtynių sporto arenose, chorų karuose ar Eurovizijose pripratinta publika nori reginio. Būdami nuobodūs patys sau, žmonės reikalauja, kad jiems į namus ant sofutės būtų tiekiamas adrenalinas. Kasdien tenkinamas noras užsimiršti pradeda kelti tokius pat reikalavimus politikai: ji turi būti dar vienu dirgikliu. Niekam neįdomu, kad valstybės valdymas yra tiesiog sudėtingas darbas, ir jį geriausiai gali atlikti tie, kurie geriausiai jam pasiruošę, o ne tie, kurie šmaikščiausiai pasikraipo.

Skaityti daugiau...

Europos abejingumas Ukrainai, arba neišmoktos istorinės geopolitikos pamokos

veidas.lt 2014-05-13

Europa bijo, kad tikrą nepriklausomybę nuo Rusijos išsikovojusi vieninga Ukraina gali pažeisti per šimtmečius nusistovėjusį Vidurio ir Rytų Europos geopolitinį balansą.

Praėjusią savaitę pažįstamas paprašė pagelbėti rasti argumentų, kaip išaiškinti išsilavinusiam prancūzui, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje – tai pati tikriausia agresija prieš suverenią valstybę, tad reikia ne žavėtis Vladimiro Putino veiksmais, bet juos smerkti. Patariau pasiteirauti pašnekovo, kaip Prancūzija vertintų Vokietijos veiksmus, jeigu ši jėga susigrąžintų Elzasą (jo sostinėje Strasbūre dabar posėdžiauja Europos Parlamentas ir įsikūręs Europos žmogaus teisių teismas) ir Lotaringiją – dvi vokietakalbių dominuojamas Pareinės provincijas, kurias 1871-aisiais, kurdamas vieningą Vokietijos imperiją, ginklu prisijungė kaizeris Wilhelmas.
Nežinau, kiek šis patarimas padėjo, mat viskas priklauso nuo to, ko šiandien labiau bijo vidutinis išsilavinęs ir apie Europos geopolitiką mąstantis prancūzas: atgimusios vieningos Vokietijos, kurios formuojama Europos Sąjunga jau daugelio vadinama “Merkelreichu” ir į kurią visą šaltojo karo laikotarpį buvo nutaikytas Prancūzijos branduolinis ginklas, ar tolimos Rusijos, kuri nuo tų pačių 1871-ųjų yra matoma kaip svarbiausia geopolitinė sąjungininkė prieš Vokietiją.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Ekspertė: V. Putinas nustojo apsimetinėti
  2. Naujausios Europos Sąjungos „aukos"
  3. Kanada skiria Rusijai naują bausmę
  4. Antrame rinkimų ture grumsis D. Grybauskaitė ir Z. Balčytis