Gegužės 7-ąją europarlamentaras, profesorius Vytautas Landsbergis skaitė paskaitą Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto studentams. Profesorius kalbėjo apie žodžio ir minties laisvę, etišką, objektyvią ir parsidavusią žiniasklaidą, cenzūrą ir informacinius karus.
„Gegužės 7-oji tai – istorinė diena, svarbi visai tautai, saugojusiai savo kalbą ir raštą. Ir visiems, kurie rašo ta kalba, ir nori, kad juos skaitytų ta kalba“, – paskaitą pradėjo V.Landsbergis ir perskaitė eilėraštį „Kai knygas draudė“: „Tai brido tankiai per Šešupę jie/ Iš Vakarų į Rytus/ Ir iš nakties į aušrą tempė kukšteras/ Su spiritu ir knygomis./ Skystimas prūsų – būdas pragyventi/ Ir išsipirkti galvą kai kada/ Lietuviškos knygelės – kad gyventų/ Maskolių nustekenta Lietuva./ Atėjo laikas – keitėsi laikai,/ Valstiečių ištvermė pavasario sulaukė,/ nenusileido Lietuvos vaikai,/ O caras atsitraukė.“
„Nežinau, ar pasaulis apie tai žino ir ką nors supranta, bet mes turėtume ne tik prisiminti, bet ir suprasti, kad caras pasitraukė prieš knygnešių epochą – tai šis tas. Ta tauta nebuvo iš kelmo spirta, nes tokioje tamsybėje, tokioje pobaudžiavinėje priespaudoje apgynė savo knygą“, – pažymėjo V.Landsbergis ir prisipažino bandęs susisteminti savo žinias apie žiniasklaidą ir žurnalistiką.
„Per savaitę parašau po du straipsnius, tačiau dar nė vienoje spaudos apžvalgoje manęs necitavo“, – juokavo profesorius.
Skaityti daugiau...
Netikiu Artūru Zuoku
lzinios.lt 2014-05-06
Prieš trejus metus partiečių ir kitokių bičiulių Artūrui Zuokui patikėtas nuostabaus grožio miestas, kalbama, jau senokai pasiekė leistiną įsiskolinimo ribą.
Bent man susidaro įspūdis, kad Vilniaus meras keistokai suvokia savo misiją, lyg vienintelis tikslas būtų - šeimininkaujant sostinėje tenkinti savo užgaidas. Matyt, tokio malonumo naudą A.Zuokas pajuto per ankstesnes kadencijas - nuo 2000 iki 2007-ųjų. Tiesa, buvo kelių mėnesių pertrauka 2003-iaisiais. Tada irgi spėjo pasireikšti, per sostinės mero rinkimus bandydamas papirkti Vilniaus tarybos narį. Skandalas nugriaudėjo garsiai, o rezultatas… - vėl mero kėdė. Po kelerių metų ir vėl griaustinio palydėta „abonento“ istorija. Ir vėl nieko. Gyvas, sveikas, žvalus. Regis, nuo vaikščiojimo bedugnės kraštu didėjantis adrenalinas tik stiprina.
Sėdėdamas aukštaūgiame savivaldybės pastate A.Zuokas žiūri į mus iš viršaus, bet nemato miestiečių, mokančių už šilumą pasakišką kainą, nemato transporto spūsčių, nemato perpildytų darželių ir mokyklų skurdo.
Skaityti daugiau...