Svarbu
Registracija
„Washington Post“: Vladimiro Putino žvilgsnis nukrypęs į Moldovą, Kazachstaną ir Baltijos šalis
15min.lt 2014-05-19
Po Ukrainos labiausiai pažeidžiama gali būti Moldova, – rašo „Washington Post“. „Nekalbama apie Sovietų Sąjungos atkūrimą“, – teigė Markas Galoetti, Niujorko universiteto profesorius, kuris yra Rusijos saugumo klausimų ekspertas.
„Tai yra tikra situacija, kurioje V.Putinas – caras, renkantis Rusijos turėtas žemes“, – pridūrė profesorius.
Gegužės 9 d. Rusijos premjero pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas Pergalės dienos proga atvyko į kitą separatistinį regioną, nuo Moldovos atplėštą Padniestrę. Kitos šalys nepripažįsta Padniestrės suverenumo, tačiau Maskva palaiko šį regioną, kurio gyventojai per 2006 metų referendumą nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.
Analitikų teigimu, D.Rogozino apsilankymu Padniestrėje parodytos Kremliaus intencijos į šį regioną.„Yra svari priežastis susirūpinti dėl Moldovos“, – pareiškė pareigūnas iš JAV prezidento Baracko Obamos administracijos.
Kazachstanas taip pat, atrodo, turėtų būti sunerimęs, kad jame nebūtų pakartotas Krymo scenarijus. Praėjusį mėnesį šalyje pasiūlytas įstatymas, kuris numatytų griežtesnes bausmes už separatizmo raginimus. Šiaurinėse Kazachstano dalyse rusai sudaro daugiau kaip pusę gyventojų, o diktatorius Nursultanas Nazarbajevas įdėjo daug pastangų įtvirtinti savo įtaką šiame regione. Vis dėlto JAV analitikė Martha Brill Olcott yra teigusi, kad nors šiaurinis Kazachstanas yra vienas tikėtiniausių V.Putino taikinių, tačiau tik tuomet, kai pats N.Nazarbajevas pasitrauks iš valdžios.
Susirūpinimas Latvijoje
Praėjusį mėnesį Rusijos prezidentas V.Putinas dekretu nurodė skirti papildomų išmokų buvusiems kariškiams, kurie sovietų okupacijos metais žiauriai kankino ir žudė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo siekusius partizanus.
V.Putino dekrete tarp tų, kuriems skiriamos papildomos išmokos, įvardijami „kariškiai, kurie dalyvavo kovinėse operacijose likviduojant nacionalistinius pogrindinius judėjimus Ukrainos, Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijose nuo 1944 metų sausio 1 dienos iki 1951 gruodžio 31 dienos“. Kaip rašo „Washington Post“, tai žingsnis, kuris ypač paliečia Latviją ir Estiją, kur rusai sudaro atitinkamai trečdalį ir ketvirtadalį gyventojų.
Nauja ekspansionistinė retorika iš Kremliaus nuvylė ne vieną valdžios atstovą.„Tokia doktrina iš tikrųjų netinka XXI a.,“ – sako Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius. Vis dėlto, pasak jo, panašūs įvykiai kaip rytų Ukrainoje Latvijoje yra sunkiai tikėtini – šalis priklauso Europos ekonominėms ir saugumo struktūroms.
Dvikova dėl prezidentūros prasideda: Vytautas Landsbergis pavadino Zigmantą Balčytį palankiu Rusijai kandidatu
15min.lt 2014-05-14
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis sako, kad tai, jog šįkart Prezidento rinkimuose prireikė antrojo rinkimų turo, jo labai nenustebino. V.Landsbergio įsitikinimu, norint, kad Dalia Grybauskaitė laimėtų rinkimus antrame ture, būtina konsoliduoti visus jos gerbėjus – palaikymą prezidentei galėtų išreikšti įvairios visuomeninės organizacijos, menininkai. Socialdemokratą Zigmantą Balčytį jis vadino palankiu Maskvai kandidatu.
„Jie tikrai su viltimis, kad galbūt pavyks pasiekti ir didijį šventąjį tikslą, jei jau pavyko pasiekti tai, kad bus antras ratas. D.Grybauskaitė labai kliudo kai kurių jų korumpuotiems tikslams, kitų – politiniams, o trečių – ekspansiniams tikslams. Aš tikiuosi, kad Maskva nelaimės, labai atsiprašau socdemų“, – antradienį vakare surengtoje diskusijoje apie Prezidento rinkimus kalbėjo V.Landsbergis.
D.Grybauskaitė, anot profesoriaus, pastaruoju metu įtikinamai kalba, kad ji pavojingu kompromiso su Rusija keliu neitų. Tuo tarpu Z.Balčytis, socialdemokratai ir jų pirmininkas premjeras Algirdas Butkevičius gali būti kur kas labiau linkę į kompromisus.
„Galima numanyti, kad Vyriausybės galva ir jo partija norėtų parodyti, kad kažko pasiekė santykiuose su Rusija. Lietuvoje gali būti pagundų dabartinei Vyriausybei ir premjerui pamosuoti sumažinta dujų kaina. Kas išmano, tas klausia: o kokia mūsų kaina bus už tai. „Gazprom“ dovanėlių nedalija. Kas ką apgaus? Jie galvoja, kad jie apgaus. Mums galvoti, kad mes apgausime, yra labai drąsu. Jei mes atleisime nors vieną savo reikalavimą, tai palengvės ir Rusijai, ir ES, nes nebereiks mūsų remti ir turėti problemų su nepatenkinta Rusija“, – kalbėjo V.Landsbergis.Lenkijos premjeras: Ukraina gali žlugti, jeigu ES nepavyks užtikrinti jos prezidento rinkimų
15min.lt 2014-05-13
Ukraina gali žlugti arba virsti iki skausmo susiskaldžiusia valstybe, jeigu Europos Sąjunga efektyviai nepalaikys jos artėjančių prezidento rinkimų, antradienį pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas.
„Per kelias ateinančias dienas ar savaites bus sprendžiamas Ukrainos valstybės likimas“, – Donaldas Tuskas sakė žurnalistams Varšuvoje pridurdamas, jog ES privalo „susitelkti ties tokia pagalba, kuri leistų Ukrainai surengti gegužės 25 dienos rinkimus“.
„Šiandien aš mobilizuočiau visą Europos Sąjungą ir NATO dėl realios grėsmės ar pavojaus, kad Ukrainos valstybė gali žlugti arba bent jau būti labai skausmingai padalinta“, – sakė jis.
D.Tuskas taip pat iškėlė klausimą dėl Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ pateikto ultimatumo Ukrainai, pagal kurį ji iki birželio 2 dienos turi padengti 1,2 mlrd. eurų skolą už gamtines dujas, arba Maskva nutrauks gamtinių dujų tiekimą.„Esama įvairių paskaičiavimų dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos kaštų. Šiandien sunku pasakyti, kas kam skolingas“, – kalbėjo premjeras.
Finansinė sankcija, kuri galėtų priversti V.Putiną atsisakyti okupacinių ambicijų
15min.lt 2014-05-13
Nors Rusija apsimeta, kad Vakarų taikomos ekonominės sankcijos jos neveikia, iš tiesų šioje šalyje dėl to jau kyla nerimas. Be to, Vakarai turi ir kitų patikimų priemonių apmalšinti Vladimiro Putino imperines ambicijas, skelbiama „Financial Times“.
V.Putinas šiuo metu turi laiko apmąstyti, kas įvyko Ukrainoje ir pasirinkti vieną iš dviejų galimų kelių, rašoma publikacijoje. Pirmasis – bandyti okupuoti naujas teritorijas, iš dalies atkurti buvusią Sovietų Sąjungą ir įsivelti į ilgą konfrontaciją su Vakarais. Kitas – išsaugoti jau aneksuotą Krymą ir bandyti atkurti santykius su JAV ir Europos Sąjunga. Kelio pasirinkimas priklauso ir nuo Vakarų veiksmų.
„Vakarų valstybės yra pajėgios atriboti Rusiją nuo pasaulio finansinės sistemos. Šios sistemos raktas yra Briuselyje. Tai Pasaulinė tarpbankinių finansinių telekomunikacijų organizacija, taip pat žinoma kaip SWIFT“, – skelbiama straipsnyje.
Sunerimusi Latvija stebi Rusijos veiksmus
lzinios.lt 2014-05-14
Didžiulė Latvijos rusakalbių bendruomenė gali tapti patraukliu taikiniu Vladimirui Putinui atkuriant Rusijos imperiją. Nors niekas netiki, kad Rusija dabar galėtų užpulti Latviją, Kremliaus žvalgyba slapta zonduoja visuomenės nuotaikas ir pasitelkia profesionalius provokatorius padėčiai destabilizuoti.
Jau 23 metus Latvija yra nepriklausoma valstybė, išsilaisvinusi iš SSRS okupacijos, tapusi Europos Sąjungos (ES) bei NATO nare, tačiau po Krymo aneksijos ji nebegali jaustis rami, kaip ir jos kaimynės. Iš visų trijų Baltijos valstybių Latvija, turinti vos kiek daugiau nei 2 mln. gyventojų, yra pati "rusiškiausia". Ketvirtadalis gyventojų - etniniai rusai, maždaug 40 proc. (arba 750 tūkst.) gyventojų rusų kalba yra gimtoji.
Artėjant parlamento rinkimams, kurie numatyti spalį, labiausiai Latvijos vyriausybė sunerimusi dėl šalies piliečių, Kremliaus nurodymu skleidžiančių antivalstybines nuotaikas, veiklos. Latvijos gynybos ministras Raimondas Vejonis neseniai perspėjo, kad Rusija jau paskleidė Latvijoje specialiai apmokytų profesionalių provokatorių, kurie turi destabilizuoti šalį, tinklą. Kaip vieną tokios veiklos pavyzdžių ministras paminėjo nepiliečių aktyvisto Latvijoje Aleksandro Gaponenkos komentarus Norvegijos televizijai, kai šis pareiškė, kad Latvijos valdžia ketina pasiųsti kariuomenę rusakalbių protestams slopinti.
Nepamiršta nuoskauda
Po Krymo aneksijos Latvija buvo minima kaip antra po Ukrainos valstybė, į kurią gali kėsintis Rusija. Kremlius jaučia didžiulę nuoskaudą, kad Baltijos šalys taip sėkmingai nuo jo pabėgo, o Rusijos piliečiai dažniausiai mini Baltijos šalis kaip didžiausius Rusijos priešus. Ką ir kalbėti, kad lietuviai, latviai ir estai nuo seno yra "fašistai", be to, diskriminuoja rusakalbius, varžo rusišką švietimo sistemą, reikalauja mokėti valstybinę kalbą, o rusų kalbai tokio statuso nesuteikia. Latvijos rusakalbiai net sugebėjo prieš dvejus metus inicijuoti referendumą dėl rusų kalbos paskelbimo antra valstybine, tačiau jo nelaimėjo. Per tą balsavimą latviai pademonstravo didelę vienybę bei aktyvumą ir tokioms užmačioms užkirto kelią: prieš rusų kalbos kaip antros valstybinės statusą balsavo 75 proc. plebiscito dalyvių, už buvo 25 procentai.