Svarbu
Registracija
Kanada skiria Rusijai naują bausmę
15min.lt 2014-05-13
Kanados ministras pirmininkas Stephenas Harperis pažadėjo daryti Rusijai spaudimą tol, kol situacija Ukrainoje bus kaitinama. Kanada įveda sankcijas dar 12 Rusijos pareigūnų ir Donbase veikiančių separatistų, rašo news.liga.net.
„Ukrainos okupacija ir karinių veiksmų provokacija lieka rimta tarptautinės bendruomenės problema. Tarptautinė bendruomenė ir toliau darys spaudimą Rusijai, kol ji nepriims sprendimų dėl situacijos stabilizavimo. Putino režimo agresija neliks nenubausta“, – sakė jis.
Į Kanados juodąjį sąrašą papuolė Rusijos generolas pulkininkas Valerijus Gerasimovas, okupacinės Sevastopolio administracijos gubernatorius Sergejus Meniailo, ministras Krymo reikalams Olegas Saveljevas, Rusijos Dūmos deputatai Liudmila Švecova ir Sergejus Neverovas, Slovjansko teroristų vadas Igoris Strelkovas, banditų grupuotės „Luhansko gvardija“ vadas Hermanas Prokopivas, savarankiška pasiskelbusios „Donecko liaudies respublikos“ vadovas Andrejus Purginas, Donecko separatistas Denisas Pušilinas, Pietryčių armijos vadas Valerijus Bolotovas, Donbaso liaudies milicijos vadas Sergejus Cyplakovas ir Krymo atstovė Rusijos Federacijos Taryboje Olga Kovitidi.
Antrame rinkimų ture grumsis D. Grybauskaitė ir Z. Balčytis
bernardinai.lt 2014-05-11
Apdorojus beveik 1900 apylinkių duomenis, galima teigti, kad pirmajame ture nugalėtojo išaiškinti nepavyko.
Pirmauja Dalia Grybauskaitė, už kurią balsavo daugiau nei 45 procentai rinkėjų.
Antroje vietoje vis labiau įsitvirtina Zigmantas Balčytis, kuris surinko 14 proc. balsų.
Trečiasis Artūras Paulauskas, kuris surinko mažiau nei 13 proc. balsų.
Ketvirtoje vietoje įsitvirtino Naglis Puteikis, kuris surinko 9,5 procentus.
A.Zolubas: „Žalieji žmogeliukai“ gali būti ir lietuviški
Algimantas Zolubas
Komunistinė pasaulėžiūra buvo diegiama prievarta. Ne tik deklaruota, bet ir laikytasi nuostatos: kas nesilaiko marksistinės ideologijos, tas – prieš mus, tas – priešas, o priešą reikia sunaikinti. Ir kankino, luošino, naikino. Siekdami išvengti smurto, daugelis turėjo užsidėti komunistines kaukes. Tokiu būdu jie tapo vienodi, skirtumų neliko, tačiau bendravo ne asmenybės, o kaukės. Žiūrėta į viską pro vienodus akinius, vienodai vienas kitam meluota, vienodai viens kitą apgaudinėta. Poetas Justinas Marcinkevičius yra pastebėjęs, kad velioniui reikėtų jau dvi duobes kasti: vieną – tikrajam asmeniui, kitą – kaukei. Vieni sovietmetį su kauke išgyveno kaip su svetimkūniu, kitiems kaukė pamažu priaugo, o kai kas nuo mažens buvo auginamas kaip sovietinė kaukė. Atgavus laisvę ir nepriklausomybę, vieni kaukę–svetimkūnį nusimetė, kiti to prielipo atplėšti nebepajėgė, treti – kaukės kauke nebelaiko, tik pervardino ją pilietine ar patriotine. Deja, po pastarosioms kaukėms, labai panašu, dažnai slypi „žalieji žmogeliukai“. Jei Ukrainoje tokie žmogeliukai randasi iš Rusijos, Lietuvoje net eksportui į Europos Sąjungą užtektų lietuviškų žaliųjų žmogeliukų.
Kaip skelbia žiniasklaida, sovietinius karo nusikaltimus okupuotoje Lietuvoje šlovinusi buvusi Konstitucinio Teismo teisėja Tamara (Toma) Birmontienė ruošiama eksportui – nominuota Lietuvos kandidate į Tarptautinio baudžiamojo teismo, įsikūrusio Hagoje, teisėjus. Tas teismas yra nuolatinė institucija, kurio jurisdikcijai priklauso genocido nusikaltimas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai ir agresijos nusikaltimai.
Birmontienė gimė 1956 m. Poltavoje, Tamaros vardą gavusi, nes motina rusė, mokymosi kryptį pasirinko pagal tėvą (A.Mockevičius 1944–45 metais buvo „liaudies gynėjų“ būrio, priklaususio Veisiejuose dislokuotam NKVD daliniui, kovotojas), Maskvoje 1989 m. apgynė daktaro disertaciją tema „Tarybinės milicijos sukūrimas Lietuvoje“, kurioje liaupsino sovietinę miliciją, smerkė partizanų kovą. Kuo Birmontienė ne kandidatė į žaliuosius žmogeliukus?
Lenkijos spauda apie Valdemarą Tomaševskį: europarlamentaras su Rusijos militarizmo simboliu ant krūtinės
15min.lt 2014-05-10
Rusijos kariuomenės simbolis ant europarlamentaro krūtinės? Toks klausimas keliamas vieno didžiausių Lenkijos naujienų portalų Tvn24.pl straipsnyje, kuriame atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis, nuo šios politinės jėgos išrinktas į Europos parlamentą Valdemaras Tomaševskis gegužės 9 dieną į savo švarko atlapą įsisegė Georgijaus juostelę. Europarlamentarą Antakalnio kapinėse užfiksavo 15min.lt fotografas.
Kaip primena Tvn24.pl, V.Tomaševskis prieš kelerius metus buvo apdovanotas Lenkijos Žečpospolitos Komandorų kryžiaus ordinu „Už nuopelnus“.
15min.lt fotografo Irmanto Gelūno nuotrauka, kurioje puikiai matosi V.Tomaševskio krūtinę puošiančios juostelės, išplito socialiniuose tinkluose, ja dalijosi ne tik lietuviai, bet ir lenkai.
Nors Georgijaus juostelės istorija sena, vėl ja naudoti pradėta tik 1992 metais. Vėliau ji ne kartą buvo siejama su Rusijos agresija kitų tautų atžvilgiu. Tarkim, Dmitrijus Medvedevas, būdamas prezidentu, Georgijaus ordinu su tokia juostele apdovanojo 11 Pietų Osetijoje kovojusių karių. Po karo su Gruzija apdovanoti jau net 263 eiliniai.
„Twitter“ socialiniame tinkle, kuriame nuotrauka pasidalino žurnalistė Agnieszka Romaszewska-Guzy, užvirė karšta diskusija. Jos esmė – lenkams tokia tautiečio iš Lietuvos pozicija aiškiai nepatinka. Tad „gėda“ tebuvo švelnus žodis. Lenkai pabandė priminti V.Tomaševskiui, kad su šita juostele buvo malšinami lenkų sukilimai ir tai yra rusiškojo militarizmo simbolis. Tad lenkui, kad ir Lietuvos, o dar ir europarlamentarui, tikrai nederėtų jos segėti.
Rusija agresyviai veržiasi į Arktį
lzinios.lt 2014-05-14
Arktis gali būti dar vienas regionas, kuriame netrukus aštriai susikirs Rusijos ir Vakarų valstybių interesai. Prezidentas Vladimiras Putinas nurodė Rusijos pareigūnams kovoti dėl kiekvienos pėdos Arktyje ir apginti teisėtus Rusijos interesus. Jis siekia paversti Arktį Rusijos ekonominės ir karinės galios placdarmu.
Kovo viduryje, maždaug tuo metu, kai aneksavo Krymą, Rusija sėkmingai įvykdė dar vieną teritorinį prijungimą - 52 tūkst. kvadratinių kilometrų Ochotsko jūros. Manoma, kad šiame atviro vandenyno plote gausu naftos ir dujų. Jungtinių Tautų komisija pripažino šią jūrinę teritoriją Rusijos kontinentinio šelfo dalimi. Apie tai išdidžiai paskelbė Rusijos gamtinių išteklių ir aplinkosaugos ministerija. Rusija teikė peticijas 15 metų, kol galiausiai pasiekė savo, ir tai jai tik įkvepianti teritorinių pretenzijų Arktyje pradžia.
Balandžio pabaigoje V.Putinas pasveikino pirmą naftos siuntą iš liūdnai pagarsėjusios Prirazlomnojės platformos ir ta proga pareiškė, kad ten išgaunama nafta padės Maskvai išplėsti savo dalį pasaulio energetikos rinkoje. "Gazprom Neft", Rusijos dujų milžinės "Gazprom" padalinys, tankeriu pristatė pirmus 70 tūkst. tonų naftos iš Prirazlomnojės platformos, esančios už 60 km nuo šiauriausių Rusijos krantų, o V.Putinas iš savo rezidencijos prie Maskvos vaizdo ryšiu kreipėsi į platformos darbininkus. "Tai iš esmės didelio masto mineralų ir naftos gavybos, kurios mūsų šalis ėmėsi Arktyje, pradžia", - sakė V.Putinas, asmeniškai prižiūrintis visus svarbiausius Rusijos energetikos projektus. Nuo 2020 metų Prirazlomnojės platforma planuoja išgauti po 6 mln. tonų naftos per metus.