Tai­gi jie sa­ko­si esą „nep­rak­ti­kuo­jan­tys ka­ta­li­kai“. Ka­dan­gi yra krikš­ty­ti Ka­ta­li­kų Baž­ny­čio­je, ger­bia Jė­zų Kris­tų (ko ge­ro, ir po­pie­žių), kaip nors šven­čia di­džią­sias ka­ta­li­kų šven­tes ir jiems yra sa­va Lie­tu­vos bei lie­tu­vių tau­tos krikš­čio­niš­ko­ji kul­tū­ra, ga­li­ma juos va­din­ti „kul­tū­ri­niais ka­ta­li­kais“. Tai, ži­no­ma, ge­riau ne­gu pre­zi­den­to Lu­ka­šen­kos sa­viap­tar­tis: "ne­vie­ru­juš­čij pra­vos­lav­nyj". Veik­lie­ji ka­ta­li­kai bran­gi­na šiuos silp­no ti­kė­ji­mo bro­lius, bet kar­tu juos už­jau­čia, kad jie ne­si­nau­do­ja vi­sais jiems prie­ina­mais dva­si­niais tur­tais ir ge­bė­ji­mais.

Ne­prak­ti­kuo­jan­čių ka­ta­li­kų ar iš­vis krikš­čio­nių reiš­ki­nys pla­tus ir ne vie­nin­te­lis. Iz­rae­ly­je gy­vuo­ja dvi va­di­na­mo­sios sos­ti­nės: re­li­gin­go­ji Je­ru­za­lė ir lai­ci­zis­ti­nis Tel Avi­vas. Net ir fa­na­tiš­ku lai­ko­ma­me is­la­mo pa­sau­ly­je iš­ny­ra lai­ci­zis­tuo­tos vi­suo­me­nės (ryš­kiau­sias pa­vyz­dys – Tur­ki­ja, nuo pat mo­der­nio­sios vals­ty­bės kū­rė­jo At­atiur­ko lai­kų). Aki­vaiz­dūs nu­krikš­čio­nė­ju­sių kraš­tų pa­vyz­džiai Eu­ro­po­je šian­dien yra Ang­li­jos, Olan­di­jos, Pra­ncū­zi­jos vi­suo­me­nės, tiek beiš­lai­kan­čios re­li­gin­gu­mo at­spal­vį, kiek jo iš­rei­ka­lau­ja mu­sul­mo­nai (gy­ven­to­jai ir tu­ris­tai).

Skaityti daugiau...