lzinios.lt 2014-04-26
delfi.lt 2014-04-28Teritorijų grobimas vis dar yra kai kurių valstybių darbotvarkėje. Fašizmas ir autoritarizmas įgavo naujas formas, o demokratinės valstybės nepajėgia apginti tarptautinių sienų nuo agresorių. Šioje šviesoje Lietuva turi persvarstyti savo prioritetus ir kaip svarbiausią įvardinti valstybės saugumą. Ar yra kokių nors dar neišnaudotų tarptautinės politikos priemonių, kuriomis būtų galima sustiprinti mūsų saugumą?
Lietuva pasienio valstybė
Lietuva jau pasimokė iš tarpukario nesėkmės ir nuo pat 1990 m. yra apsisprendusi būti Vakarų pusėje, atmesdama net mintį likti neutralia. Šiandien galime patvirtinti, kad tokia strategija buvo teisinga. Bandžiusios ieškoti „trečiojo kelio“ Baltarusija ir Ukraina patyrė fiasko ir vis tiek turi pasirinkti tarp Rytų arba Vakarų.
R. Bogdanas. Išvaduokite Vilnių nuo žaliųjų žmogeliukų senelių!
delfi.lt 2014-04-28
Saulėtos ir šiltos ankstyvo pavasario dienos išryškina miesto detales: švyti balta Katedra, ant žaliuojančio kalno raudona Gedimino pilis, šešėliai lūžta nuo lauko kavinių skėčių, žiedais lyg varškės kąsniais apkibusios sakuros, o šalia jų melsvu plienu vingiuoja upė. Vienas tiltas per tą upę nudažytas žaliai, o ant jo keturių kampų riogso parūdiję stovylos.
Keturi kampai – tai keturios stalininio socializmo atramos: išbuožinti valstiečiai („Žemės ūkis“, aut. Bernardas Buračas ir Petras Vaivada), agresyvios sukarintos valstybės galią kuriantis proletariatas („Statyba ir pramonė“, aut. Napoleonas Petrulis ir Bronius Vyšniauskas), jaunoji karta, kurios mąstymo laisvė išmušama ideologiniu botagu („Besimokantis jaunimas“, aut. Juozas Mikėnas ir Juozas Kėdainis); o virš visų aukščiausiai iškilę ginkluoti šio komunistinio rojaus prižiūrėtojai, okupanto batu trypiantys pusę tuometinės Europos („Taikos sargyboje“, aut. Bronius Pundzius).
Virš visos geležinės ketveriukės, aukštinančios košmarą, iš kurio smarkiai nukraujavusi Lietuva vis dėlto ištrūko, vaiskiame pavasario danguje plevėsuoja keturios vėliavos. Viename krante – skaisčiai raudonu lauku šuoliuoja po okupacijos sugrįžęs Vytis, kitame krante – mėlynas santūrus galingosios NATO ženklas. Jau dešimtmetis, kaip Lietuva yra NATO narė, ir tik šios organizacijos skydas šiandien leidžia mums apsisaugoti nuo nekviestų žaliųjų žmogeliukų, kurie klaidžioja po rytų Ukrainą.
Oficiali pavardė – tik lietuviškai, kita kalba – „suvenyras“ pase
lzinios.lt 2014-04-28
Kalbininkai teigia, kad vardo ir pavardės įrašas dokumente – itin svarbi asmens tapatumo žymė. Politikų siūlymai leisti asmenvardžius rašyti nelietuviškais rašmenimis, pasak Lietuvių kalbos instituto (LKI) mokslininkų, išplėstų oficialiai naudojamą raidyną, o tai sukeltų didžiulę sumaištį. Esą net viena asmenvardyje neteisingai suprasta raidė gali turėtų liūdnų pasekmių.
Asmenvardžių rašymas asmens dokumentuose, pasak kalbininkų, pastaruoju metu it karšta bulvė mėtoma tarp politikų, teisininkų ir kalbos specialistų. Valdančiųjų socialdemokratų parengtas Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimas projektas, kuriuos siūloma, kad Lietuvos piliečių asmenvardžiai jų prašymu galėtų būti rašomi ir nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, kol kas dar nepradėtas svarstyti. Esą laukiama atslūgstančios politinės įtampos pasibaigus prezidento ir Europos Parlamento rinkimams.
Tačiau kol politikai ruošiasi aršiam mūšiui dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose, kalbininkai teigia, kad visuomenė vis dar nėra pakankamai išgirdusi specialistų nuomonės. Penktadienį savo poziciją šiuo klausimu išdėstė LKI, surengęs viešą diskusiją dėl vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose.
Kinai bando Kremliaus kantrybę
lzinios.lt 2014-04-28
Rusija kruopščiai ruošiasi atsarginiam planui. Jei dėl įvykių Ukrainoje Europa vis dėlto atgręš nugarą Kremliui, savo dujas Vakarams užsukusi Rusija tikisi pasisukti 180 laipsnių kampu ir jas pasiūlyti kaimynei Kinijai. Kinai džiaugiasi galimais palankiais energetikos sandoriais su Maskva, tačiau šokti pagal rusišką dūdelę neketina. Jie diktuoja savo sąlygas Kremliui.
Neslūgstanti įtampa dėl Ukrainos ragina Kremliaus politikus ieškoti alternatyvų Europos energetikos rinkai. Nors ir mažai tikėtina, tačiau egzistuoja tikimybė, kad Vakarai pradės taikyti rimtas ekonomines sankcijas Rusijai, o ši joms atsakys užsukdama dujų kranelį. Norint apsidrausti, Kremliui būtina ieškoti pirkėjų kitur. Rimčiausia kandidatė, galinti padengti visą Rusijos eksporto Europai rinką, yra jos kaimynė Kinija.
Kol kas sunku pasakyti, ar Vladimirui Putinui pavyktų Kinijai taip pat sėkmingai kaip europiečiams kasmet parduoti 130 mlrd. kubinių metrų dujų. Derybų būta ir anksčiau, tačiau rusiškos dujos į Kiniją iki šiol teka itin vangiai (2012 metais rusiškos dujos sudarė vos 1,2 proc. viso Kinijos dujų importo).
Nesusitaria eilę metų
Aštuonerius metus Pekinui ir Maskvai niekaip nepavyksta sudaryti dujų sandorio. Rusai siūlo kone tas pačias kainas ir sąlygas, kuriomis prekiauja dujomis su Europa. Tačiau kinams tokios sąlygos – nė kiek ne prie širdies. Jie reikalauja žymiai palankesnių tarifų.