Pa­sik­lau­sius prem­je­ro, Sei­mo na­rių ir pa­žvel­gus pro lan­gą api­ma tre­jo­pi jaus­mai. Be abe­jo, val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos ly­de­ris tu­ri gir­tis nu­veik­tais dar­bais, opo­zi­ci­ja - jį kri­ti­kuo­ti, o pi­lie­čiai - bent su­pras­ti, apie ką kal­ba­ma.

Pra­dė­ki­me nuo opo­zi­ci­jos kri­ti­kos. Da­bar­ti­nei Vy­riau­sy­bei di­džią­ja da­li­mi bu­vo prie­kaiš­tau­ja­ma dėl ne­veik­lu­mo, nau­jų idė­jų ne­tu­rė­ji­mo ir dėl to, kad ji esą sa­vo au­to­ri­te­tą di­di­na ant anks­tes­nės Vy­riau­sy­bės nu­ties­tų bė­gių.

Jei taip ir yra, su­nku su­pras­ti, ko­dėl pra­dė­tų dar­bų tęs­ti­nu­mas tu­rė­tų bū­ti blo­gy­bė. Ma­no gal­va, bet ku­rią Vy­riau­sy­bę, ku­ri tę­sia prieš tai bu­vu­sių­jų val­džio­je ge­rus dar­bus, de­rė­tų tik gir­ti. Es­mi­nis klau­si­mas, ar iš tie­sų ge­ri dar­bai yra tę­sia­mi, ar esa­ma po­ten­cia­lo blo­gus, tar­ki­me, kraš­to ap­sau­gos silp­ni­ni­mą, tai­sy­ti?

Pa­sik­lau­sius opo­zi­ci­jos prie­kaiš­tų da­ro­si ap­mau­džiai gai­la, kad ji iki šiol ne­la­bai su­vo­kia sa­vo pra­lai­mė­ji­mo prie­žas­čių pa­sta­ruo­siuo­se rin­ki­muo­se į Sei­mą ir prieš kal­tin­da­ma ką nors ne­veik­lu­mu, tu­rė­tų pa­ti ati­džiai pa­si­žiū­rė­ti į veid­ro­dį. Gal­būt vie­nin­te­lis Vy­tau­tas Lands­ber­gis nuo­sek­liai Lie­tu­vai ir pa­sau­liui pa­tei­kia sa­vo po­žiū­rį, pa­ta­ri­mus bei pa­sta­bas. Bet jis - ne opo­zi­ci­jos ly­de­ris, ku­ris ve­da ją į pre­zi­den­to, Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mus. O dau­ge­lis ki­tų kon­ser­va­to­rių, krikš­čio­nių de­mo­kra­tų, li­be­ra­lų, re­gis, su­si­tai­kė su ra­miu ir jau­kiu nie­ko ne­vei­kian­čios opo­zi­ci­jos įvaiz­džiu. To­dėl vie­šo­jo­je erd­vė­je jos vaid­me­nį pe­ri­ma mar­gi­na­lai, ver­kian­tys dėl mis­ti­nio že­mės par­da­vi­mo už­sie­nie­čiams ar eu­ro įve­di­mo.

Skaityti daugiau...