Svarbu
Registracija
Ukraina turi parodyti, kas šalyje šeimininkas
lzinios.lt 2014-04-23
Nors Vakarų šalys ir Ukraina susitarė su Rusija taikiai įveikti krizę Ukrainoje, prorusiški separatistai neapleidžia okupuotų Rytų Ukrainos miestų administracijos pastatų. Pirmadienį ir antradienį Kijeve viešėjo JAV viceprezidentas Joe Bidenas. Amerikiečių politikas ragino Ukrainos valdžią pačiupti vadžias ir imtis ryžtingesnių veiksmų krizei šalies rytuose įveikti. Atrodo, kad įsipareigojusi besąlygiškai laikytis susitarimų valdžia Kijeve elgiasi pernelyg atsargiai.
Sunku nepasiklysti tarp daugybės versijų apie tai, kaip elgiasi dabartinė Kijevo valdžia ir ją palaikančios užsienio valstybės neslūgstant įtampai Ukrainoje.
LŽ kalbėjosi su Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėju politologu dr. Laurynu Kasčiūnu.
- Ukrainoje dvi dienas lankėsi JAV viceprezidentas Joe Bidenas. Ar toks amerikiečių rodomas, atrodytų, simbolinis dėmesys gali duoti realios naudos Ukrainai?
- Amerika aiškiai demonstruoja, kad yra svarbi veikėja šiame regione. Ji signalizuoja Rusijai, kad jei ši ir toliau kėsinsis į Ukrainos suverenumą, bus nubausta. Šiuo metu JAV yra pagrindinė varomoji jėga, sukurianti atsvarą į Ukrainos suverenumą toliau besikėsinančiam Kremliui. Dėl to tokį vizitą reikia vertinti tik teigiamai.
Žinoma, amerikiečiai neskirtų tiek dėmesio Ukrainai, jeigu šio vaidmens aktyviai imtųsi Europos Sąjunga (ES). Tačiau dabar JAV sankcijos yra daug rimtesnės nei Bendrijos narių.
Tiesa, kad ES yra susieta su Rusija ekonominiais ryšiais, ypač energetikos sektoriaus (dujų ir naftos) prekybos sandoriais, dėl to bijo pati skaudžiai nukentėti taikydama sankcijas kaimynei. Tačiau reikia prisiminti, kad čia egzistuoja abipusis ryšys. Prezidento Vladimiro Putino kontroliuojamas Rusijos elitas priklauso nuo Vakarų, o ypač ES rinkų. Jei dujų kompanija „Gazprom” staiga nebegautų pajamų iš ES, Rusijos politinis režimas greitai pajustų savo veiksmų pasekmes. Atitinkamos interesų grupės paspaustų Kremlių peržiūrėti dabartinę Rusijos politiką Ukrainoje.
Eugenijus Gentvilas: Feodalizmo triumfas: saugikliai prieš Lietuvą – 3:0
15min.lt 2014-04-23
Galėčiau sumalti į miltus bet kurį iš pastaruoju metu svarstomų Lietuvos žemės įsigijimo ,,trukdiklių“ – dėl jų antikonstitucingumo, antiekonomiškumo ir panašiai. Tą dar padarysiu pasisakydamas iš Seimo tribūnos. O kol kas norėčiau iškelti klausimą – kam naudinga, kad kuo mažiau žmonių galėtų įsigyti žemės Lietuvoje?
Atsakau – tam, kas jau dirba žemę, deklaruoja savo pasėlius, gauna ES tiesiogines išmokas ir bijo konkurentų. Sumažėjus žemę galinčių pirkti asmenų skaičiui kai kam atsivers galimybės jos įsigyti dar daugiau ir net pigiau nei iki šiol.
Žinoma, čia spjaunama į maždaug 800 tūkstančių žemės savininkų interesus, kurie gal ir nori parduoti žemę, bet nori ją parduoti už rinkos kainą. Seime dabar svarstomi žemės „saugiklių-trukdiklių“ projektai sustiprina įspūdį, kad rinkos principų čia niekas neleis.
Nuo ko visa tai prasidėjo
Dar 2009 metais pradėta kalbėti, kad būtinas žemės įsigijimo saugiklių įstatymas. Nors buvo sudaryta darbo grupė, joks įstatymo projektas dėl žemės ūkio paskirties žemės nebuvo paruoštas. 2013 metais, prisiminus, kad po metų atsivers laisvas kapitalo judėjimas ir žemę galės įsigyti ne tik lietuviai, bet ir kai kurių užsienio šalių piliečiai, vėl atgimė kalbos apie saugiklių įstatymo poreikį.
Šiandien galima konstatuoti du dalykus. Pirma – egzistuoja net 3 saugiklių įstatymo projektai. Antra – stebime visišką nesusikalbėjimą. Nuo ko tie saugikliai iš tikrųjų turėtų saugoti?
K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?
voruta.lt 2014-04-22
Mes gerbiame lenkus, linkime geriausios sėkmės Lenkijai ir laukiame, kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus iš tikro geri. Kad taip būtų, reikia padaryti nelabai daug – laikytis Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos prieš 20 metų, balandžio 26 dieną.
Pagal Sutarties 1 straipsnį – gerbti Lietuvos teritorinį vientisumą ir nesikišti į jos vidaus reikalus – nebekelti ultimatumų dėl vadinamų tautinių mažumų, nutraukti propagandinį karą, nefinansuoti penktosios kolonos, atsisakyti lenko kortos.
Kiekvieną kartą tomaševskininkams priminti Sutarties 16 straipsnio 2 dalį: „Kiekvienas asmuo, priklausantis lietuvių tautinei mažumai Lenkijos respublikoje ir lenkų tautinei mažumai Lietuvos Respublikoje, privalo būti, kaip kiekvienas pilietis, lojalus valstybei, kurioje jis gyvena, ir vadovautis jos įstatymuose numatytomis pareigomis“, t. y. liautis mulkinus lenkiškų mokyklų moksleivius bei rinkėjus, nerašinėti šmeižikiškų skundų, nusikabinti savo partijos iniciatyva iškabintus gatvių užrašus ir t.t.
Šalys pagal Sutarties 15 straipsnį turi užtikrinti „reikiamas galimybes mokytis tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos kalbos ikimokyklinėse įstaigose, pradinėse ir vidurinėse mokyklose“, todėl Seinų krašte – etninėse lietuvių žemėse, kur yra uždaryta dauguma lietuviškų mokyklų, Lenkija turi atkurti Pristavonių, Navinykų mokyklas ir visas jas (su Seinų „Žiburio“ gimnazija), kaip ir Lietuva, pakankamai finansuoti, panaikinti nepagrįstus mokesčius Vyskupo A. Baranausko fondui.
„Darbiečių“ darbinimas - pabaigos ženklas
lzinios.lt 2014-04-23
Diktuojančioji ir reikalaujančioji socialdemokratų partnerė Darbo partija skaičiuoja paskutinius mėnesius valdžioje.
Taip teigti leidžia ne teismų, niekaip neįžvelgiančių motyvo kaltais juodosios buhalterijos byloje pripažintus „darbiečių“ lyderius staiga paskelbti nekaltais, sprendimai ir juos ateityje lydėsiantys - ar bent turintys lydėti - reikalavimai sukčiams bei aferistams bazuotis ne Seime, bet kitose mažiau patraukliose uždarose patalpose. Ir net ne prezidentės Dalios Grybauskaitės aiškios užuominos, kad gegužės mėnesį perrinkta naujiems penkeriems metams ji bus dar tvirtesnė ir Darbo partijos antrajam buvimo Vyriausybėje ratui nepatvirtins.
Aiškius ženklus nebeplanuojanti likti tarp valdančiųjų rinkėjams siunčia pati Darbo partija. Pats tikriausias tokio nusistatymo įrodymas - nebemaskuojamas ir ciniškai atviras veikimas, užtikrinant pinigingas darbo vietas partijai nusipelniusiems žmonėms. Pirmiausia - juodosios buhalterijos bylos herojų pagalbininkams, taip pat pinigų partijos reikmėms, aukojant savo reputaciją, rinkėjams. Partijos nariai iš meilės lyderiui ar pačiai organizacijai mažai kam rūpi. Be kita ko, jie dar galės kelerius metus maitintis Seime, paskui jau turės patys savimi pasirūpinti. Gal nueiti mylėti kitos partijos, bet dabar kalbame ne apie juos.
“Praėjusius 10 metų vadinčiau apšilimo laikotarpiu, po kurio jau galėtume tikėtis didesnių savo darbo vaisių”
veidas.lt 2014-04-22
Buvęs vyriausiasis derybininkas dėl Lietuvos stojimo į ES Vygaudas Ušackas šiandien derasi Maskvoje, pristato bendrą ES poziciją ir siekia dialogo su Rusija. Duodamas interviu „Veidui“ jis teigė, kad Lietuva ES jau apšilo, todėl dabar turi judėti ES branduolio kryptimi.
VEIDAS: Prieš 12 metų sakėte, kad Lietuvai narystė ES ir NATO yra daug žadančio kelio pradžia, jei Lietuva pati ims kurti, o ne pasyviai stebės. Taigi Lietuva, kaip ES narė, kūrė ar stebėjo iš šalies?
V.U.: Kūrybą galima interpretuoti įvairiai. Pirmiausia mes turėjome prisitaikyti, pakeisti darbo kultūrą. Ir štai praėjus 12 metų jaučiame ryškius mūsų biurokratijos elgesio ir darbo kokybės pokyčius, kurie yra kūrybos rezultatas.
Antrą kūrybos pėdsaką palikome ES teisėkūroje. Turėjome 10 metų apšilti, suprasti, kaip ES priimami sprendimai, kaip sudaryti įvairias koalicijas, kad pasiektume reikiamų rezultatų.
O trečias mūsų įnašas buvo intelektinis. Prisidėjome prie požiūrio ir ES politikos Rytų, transatlantine kryptimi ar Rusijos atžvilgiu formavimo. Taigi praėjusius 10 metų vadinčiau apšilimo laikotarpiu, po kurio jau galėtume tikėtis didesnių savo darbo vaisių.