Svarbu
Registracija
Seimas nutarė nesvarstyti rezoliucijos dėl paramos Ukrainai
lzinios.lt 2014-04-22
Seimas Darbo partijos frakcijos siūlymu antradienį iš plenarinių posėdžių darbotvarkės išbraukė rezoliucijos projektą dėl paramos Ukrainai.
Už tai balsavo 64 parlamentarai, prieš buvo 31, trys susilaikė. Už išbraukimą buvo valdančiosios koalicijos atstovai bei dauguma opozicinės „Drąsos kelio“ partijos frakcijos narių.
Po balsavimo konservatorius Audronius Ažubalis apkaltino socialdemokratus veidmainyste, nes jų atstovai - Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka ir Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas - buvo tarp rezoliucijos projekto rengėjų.
B.Juodkos teigimu, rezoliucijos nuspręsta nesvarstyti, atsižvelgiant į praeitą savaitę Ženevoje vykusias derybas ir laukiant JAV viceprezidento Joe Bideno vizito Ukrainoje rezultatų.
„Rinko parašus, tai pasirašiau, bet tai buvo prieš Ženevos susitikimą. Galvoju, kad reikėtų luktelėti. Juoba, kad atvažiuoja JAV viceprezidentas Joe Bidenas į Kijevą pažiūrėti, kaip vykdomas Ženevos susitarimas“, - savo balsavimą išimti rezoliucijos projektą BNS aiškino B.Juodka.
Jis teigė, kad jau priimta nemažai rezoliucijų dėl Ukrainos, todėl naują priimti reikia labai argumentuotai. Pareiškimus ar rezoliucijas dėl padėties Ukrainoje yra padaręs Seimo Užsienio reikalų komitetas, trijų Baltijos valstybių užsienio reikalų komitetai, visas Lietuvos parlamentas.
Ar bus atkurta SSRS
lzinios.lt 2014-04-17
Pasaulis stebi augančią įtampą Ukrainos Rytuose. Prie šalies sienos sutelkta 40 tūkst. Rusijos karių. Daugelis Vakaruose vis dar negali patikėti, kad Europos valstybė, kokia yra Rusija, savo pažangą galėtų aukoti dėl XIX amžiaus geopolitinių žaidimų ir ekspansinių tikslų.
Dar 2013-ųjų gruodį žinomas politologas Zbigniewas Brzezinskis tvirtino, kad Rusija jau apžvelgiamoje ateityje taps demokratine valstybe – Europos dalimi. Dabar akivaizdu, kad tokią galimybę tenka atidėti neapibrėžtai tolimai ateičiai. Tačiau klausimas juo labiau aštrus – ko siekia Rusija?
Atsakyti į šį klausimą keblu, nes Rusija blaškosi neturėdama aiškios strateginės savo veiksmų krypties. Sprendimus priima siauras ratas prezidentui Vladimirui Putinui artimų žmonių, kurių motyvai sunkiai prognozuojami. Rusija įdėjo daug pastangų formuodama pažangios, atviros, solidžios šalies įvaizdį, didžiavosi būdama Didžiojo aštuoneto šalių narė. Šios daugelio metų pastangos buvo paneigtos vos per kelias savaites, o šalies žiniasklaidą užliejo antivakarietiškos isterijos banga. Rusija grimzta į šizofrenijos pelkę, todėl neįmanoma prognozuoti, kuo viskas baigsis.
Andrejus Piontkovskis. Paskutinis Rusijos mitas
bernardinai.lt 2014-04-16
Ilgą laiką ekspertai skundėsi, jog Rusijos neįmanoma suprasti protu. Dabar uždavinys kiek paprastesnis – šiandien, jei norime numatyti tolesnius Rusijos veiksmus, tereikia suprasti vieno ruso motyvus. Visi kiti Rusijos piliečiai, nuo degradavusio benamio iki turtuolių, kurių pavardės puikuojasi Forbes žurnale, su džiaugsmu ir dėkingumu perdavė jam savo likimus. Na, o šis Subjektas vadovaujasi tik siekiu užsitikrinti valdžią iki gyvenimo pabaigos. Tai ne patologinis valdžios troškimas, kaip kartais manoma, o suprantamas rūpinimasis savuoju fiziniu saugumu. Jis puikiai supranta, kaip funkcionuoja sistema, kurią pats kūrė. Tunelio pabaigoje – ne viltinga šviesa, bet diktatoriaus Kadafio likimas.
Pažvelkime į tai, kaip V. Putinas elgiasi su Ukraina. Jis pakankamai nuoseklus ir logiškas. Jis teisingai įvertino, kad net nedrąsūs žingsniai asociacijos su Europos Sąjunga kryptimi gali vesti prie to, kad Ukraina iškris iš pokomunistinės kleptokratinės sistemos, kuri buvo sukurta buvusios SSSR teritorijoje. Ukrainos pavyzdys galėjo tapti užkrečiamas, suvilioti V. Putino vasalus, ir tokią galimybę buvo būtina sunaikinti užuomazgose. Tiesa, jis apsiriko, kai pagalvojo, jog pakanka papirkti Viktorą Janukovyčių. Nė minties dar nebuvo apie Krymo pasisavinimą.
Paskutinė Landsbergio kalba Europos Parlamente
alfa.lt 2014-04-16
Vytautas Landsbergis balandžio 16-ąją dieną EP visumos posėdyje Strasbūre pasakė, kaip pats pabrėžė, paskutiniąją savo kalbą Europos Parlamente. Pateikiame jos tekstą.
Paskutinė kalba
Pone pirmininke,
Gražieji Europos demokratijos ir savanoriškos vienybės statybos laikai baigiasi. Gretimuose Rytuose vėl atsivėrė kruvino priešiškumo laikai.
Pasiklausykite, europiečiai, ką Kremlius jums sako savo veiksmais.
Nešdinkis, Sąjunga, su savo vaikiškomis „vertybėmis“, jei stokoji valios ir išminties jas ginti.
Pagrindinė, jei dar ne vienintelė, vertybė ir dorybė, kuri lieka ir grįžta, yra kariškieji raumenys ir jėga; vienintelė tarptautinė teisė, kuri dar galioja ir tebėra verta ne-europinės bei anti-europinės Rusijos dėmesio, yra force majeur – neįveikiama galia.
Prieš kurį laiką gavom aiškų signalą, kai Rusijos vadovas nacionaliniame televizijos forume atsakinėjo į pasirūpintus klausimus, ir štai ko paklausė nedidelis berniukas:
– Pone prezidente, mūsų klasėje du berniukai nuolat mušasi. Kuris jų dėl to kaltas?
Ponas prezidentas atsakė jam, bet taip pat Jums, ponios ir ponai:
– Kaltas yra tas, kurį primušė.
Ar išgirdote? Ne, tas posakis, vertas ištiso „Mein Kampf“, niekad nebuvo aptariamas. Gal dabar jį lengviau suprasti?
VSD: Lietuvoje veikiančius rusų kanalus finansuoja Maskva
Rusija siekia kontroliuoti Lietuvos informacinę erdvę rusų kalba, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovė.
Trijų Seimo komitetų posėdyje informacinio saugumo klausimu kalbėjusi VSD darbuotoja pažymėjo, kad Lietuvoje veikiantys rusiški kanalai yra finansuojami iš Rusijos, o vadovybėje daugiausia – Rusijos piliečiai, turintys leidimus gyventi Lietuvoje.
„Situacija Lietuvoje yra tokia, kad pagal televizijų programas rusų kalba ir jų retransliacijas kabelinėje televizijoje, pagal Rusijos produkciją Lietuvos televizijos kanaluose, pagal spaudos leidinių pasiūlą iš Rusijos bei vietinių rusiškų spaudinių gaunamą paramą iš Rusijos galime teigti, kad informacinė erdvė rusų kalba tiesiogiai ar netiesiogiai vis dėlto priklauso nuo Rusijos. Pati Rusija įvardija vieną iš grėsmių tai, kad Lietuvos rusakalbiai yra gerai integravęsi Lietuvoje ir gerai sutaria su lietuviais. Antra grėsmė – jaunoji karta, kuri nebemoka gerai rusų kalbos. Tokiu būdu Rusija ieško visai naujų būdų, tiek kurdama interneto portalus, tiek rengdama seminarus, žiemos, vasaros mokyklas, studijas ir jas apmokėdama“, – sakė VSD atstovė, kurios pavardė komitetų neskelbiama.
„Lietuvos informacinę erdvę rusų kalba akivaizdžiai siekiama kontroliuoti, ir tai iš tikrųjų pavyksta. Jei kalbėtume konkrečiai apie tris rusakalbes žiniasklaidos priemones ir apie tai, ką jos rašo, galėtume pasakyti, kad jos yra remiamos iš Rusijos, paramos Lietuvoje negauna, atitinkamai tai, kas formuoja jų turinį, yra aišku. Dviejų žiniasklaidos priemonių vyriausieji redaktoriai yra Rusijos Federacijos piliečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje, taip pat viena iš jų pavaduotoja“, – kalbėjo VSD atstovė.