Tei­sė­ta val­džia Ki­je­ve ir tuos ir ki­tus va­di­na te­ro­ris­tais. Mask­va ne­igia da­ly­vau­jan­ti, bet rūs­čiai pers­pė­ja ne­lies­ti siau­tė­jan­čios ka­riš­kos, žval­gy­bi­nin­kų ar­ba sam­dy­tos „liau­dies“. Ar iš­ties tai nau­jas di­ver­si­nis – mi­mi­kri­nis ka­ria­vi­mo bū­das? Pri­si­min­kim, kas vy­ko Lie­tu­vo­je 1991 sau­sį-va­sa­rį.

„Pag­rin­di­nės [jų] nuo­sta­tos, ku­rios bu­vo ir pra­ėju­sių me­tų gruo­džio mė­ne­sio pa­bai­goj, ir vi­są ši­tą lai­ko­tar­pį mus ly­dė­jo, tai bū­tent dėl nu­gink­la­vi­mo ar­ba kraš­to ap­sau­gos ir ki­tų pa­na­šių ins­ti­tu­ci­jų iš­for­ma­vi­mo. Taip ir te­bė­ra ta nuo­sta­ta, nie­kas nė­ra pa­si­kei­tę, nė­ra jo­kios at­as­kai­tos, kad bū­tų pa­sa­ky­ta: ši­tai įvyk­dy­ta, jau ši­tas aiš­ku, pa­da­ry­ta, tuo pa­si­ten­ki­nam ir tuo baig­ta. Ne. Vis­kas da­ro­ma la­bai pa­ma­žu, la­bai aiš­kiai. Jau ne­bė­ra, pa­vyz­džiui, jo­kių Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos gink­lų. Aną sek­ma­die­nį jie bu­vo iš­ga­ben­ti. Per 400 ko­vi­nių šau­tu­vų su­dė­ta į ma­ši­nas ir iš­vež­ta. Vis­kas da­ro­ma taip, kaip su­pla­nuo­ta. Ten bu­vo ap­sau­ga – ir ka­riš­kių ap­sau­ga, ir ne­ži­ny­bi­nė ap­sau­ga. Ne­ži­ny­bi­nę ap­sau­gą pa­ša­li­no ir pa­da­rė sa­vo dar­bą – iš­ve­žė gink­lus. Va­di­na­si, ei­na­ma to­liau ir sie­kia­ma tų pa­čių da­ly­kų. Kas to­liau da­ro­si? Iš Vil­niaus, Kau­no, Klai­pė­dos, Šiau­lių ob­jek­tų pe­rei­ta į te­ri­to­ri­nius. Tai yra, ju­da į te­ri­to­ri­jas ten, kur yra kraš­to ap­sau­gos struk­tū­rų, kur yra, sa­ky­kim, su­si­komp­ro­mi­ta­vę [so­vie­ti­niai] sau­gu­mo ko­mi­te­tų sky­riai ir pa­na­šiai, vi­sur taip da­ro­ma, uži­ma­mos tam ti­kros vie­tos, skver­bia­ma­si į jas, įvai­riais bū­dais skver­bia­ma­si, ieš­ko­ma [sėb­rų] ir pa­na­šiai. Da­ly­kai ga­na rim­ti, ir slin­ki­mas la­bai aiš­kus. Ra­jo­nuo­se, pa­tys ga­lit at­kreip­ti dė­me­sį, ir at­va­žiuo­ja, ir vieš­bu­čiuo­se gy­ve­na [tam ti­kri] žmo­nės. Ko jie at­va­žiuo­ja? Į tu­ris­ti­nį žy­gį, pa­si­dai­ry­ti ar pa­na­šiai? Su­telk­ta [so­vie­tų] sau­gu­mo dar­buo­to­jų, jau­nų kur­san­tų, apie 1,5 tūks­tan­čio. Kam jų rei­kia? Apie tuos vi­sus da­ly­kus rei­kia gal­vo­ti. Nie­ko nė­ra at­si­sa­ky­ta, vis­kas [to­liau] da­ro­ma.“

Skaityti daugiau...