Svarbu
Registracija
Grupė parlamentarų siūlo pavardės originalią rašybą leisti papildomame puslapyje
alfa.lt 2014-04-11
Grupė Seimo narių užregistravo Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo siūloma įteisinti originalią nelietuvišką vardų ir pavardžių rašybą asmens tapatybės dokumentų papildomame puslapyje.
Pagrindiniame paso puslapyje ir toliau būtų galima rašyti tik valstybine kalba, papildomo paso puslapio įrašas galėtų būti tik lotyniško pagrindo ženklais, praneša vienas projekto iniciatorių, buvęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys.
Pasak V.Stundžio, įregistruotas siūlymas – kompromisinė išeitis. „Ne pirmus metus Lietuvos lenkų atstovais besiskelbiantys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai ir Lenkijos valstybės valdžia reikalauja Lietuvoje įteisinti asmenvardžių rašybą lenkų kalba ir vadina tai žmogaus teise. Nė viena kita tautinė bendrija Lietuvoje tokio su valstybės Konstitucija nesuderinamo reguliavimo nereikalauja“, - sako V.Stundys.
Pasak jo, įrašas ne lietuvių kalba gali būti pateiktas papildomame paso puslapyje, pagrindiniame paliekant įrašą valstybine kalba. „Tokia tvarka sėkmingai galioja Latvijoje, o Lenkija jokių pastabų dėl lenkų padėties šioje šalyje neturi, kas leidžia suprasti, kad įrašai papildomame puslapyje tenkina kaimynų supratimą apie tautinių bendrijų poreikius“, – tvirtina politikas.
Siūlymas įregistruotas kaip alternatyva mėnesio pradžioje Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės pateiktam asmenvardžių rašymo projektui. Šie socialdemokratų atstovai pasiūlė leisti asmenvardžių rašybą nelietuviškais rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje vietoje įrašo valstybine kalba.
Alternatyvaus projekto autoriai taip pat kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, prašydami pateikti išvadas, ar jų siūlymas nelietuviškų asmenvardžių rašybos reglamentavimas yra suderinamas su reikalavimais, kylančiais iš lietuvių – kaip valstybinės – kalbos statuso. Seimo nariai tikisi, kad jų siūlomas projektas yra mažiau prieštaraujantis, taigi ir lengviau suderinamas su lietuvių kalbos vartojimo nuostatomis nei socialdemokratų pateiktas projektas.
Ar lenko kortą turintis V.Tomaševskis bus ištikimas Lietuvai?
lrytas.lt 2014-04-10
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis mano, kad lenko kortą turintis politikas negali būti visiškai ištikimas Lietuvai. Ši problema turėtų būti aktuali Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovui Valdemarui Tomaševskiui, kuris dalyvauja prezidento rinkimuose.
J.Bernatonis sako, kad tai yra jo kaip teisininko, o ne teisingumo ministro nuomonė. J.Bernatonis leido suprasti, kad V.Tomaševskis Vyriausiajai rinkimų komisijai turėjo deklaruoti, kad turi lenko kortą.
Tačiau lenkų partijos lyderis to nepadarė. V.Tomaševskis ketvirtadienį portalui lrytas.lt atsisakė patvirtinti, kad jis turi lenko kortą, nors anksčiau buvo skelbta, kad jis tikrai turi tokį Lenkijos ambasados išduodamą dokumentą.
Ministras įžvelgia pavojų
Ar lenko kortos turėjimas neprieštarauja šalies įstatymams, ministro J.Bernatonio ketvirtadienį per Vyriausybės valandą paklausė liberalas Eligijus Masiulis.
J.Bernatonis pripažino, kad jam tai yra politiškai labai nepatogus klausimas. Jis apgailestavo, kad prieš kelerius metus, kai Lietuvos lenkams buvo pradėta išdavinėti lenko kortas, Konstitucinis teismas nesiėmė aiškintis šios problemos. Esą tik jis gali išspręsti šį klausimą.
„Aš prašyčiau, kad mano atsakymas nebūtų politizuojamas, nes išsakysiu savo, kaip teisininko, nuomonę. Aš negaliu kaip teisingumo ministras irgi to vertinti. Aš laikausi tokios pat nuostatos, kaip ir daugelis kitų teisininkų, kad lenko korta yra įsipareigojimai kitai valstybei.
Pasižadėjimo kitai valstybei teisinė sąvoka apima ir įsipareigojimus, netgi numatyta, už kokį elgesį šios privilegijos gali būti panaikintos, vadinasi, tai yra tiesioginės sąsajos.
Razmos paklausimas Butkevičiui dėl žemės pardavimo ir referendumo iniciatyvos
alfa.lt 2014-04-10
1. Seimas 2013 05 23 priėmė nutarimą „Dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsienio subjektams“. Priminsiu, kad už šį nutarimą balsavo absoliuti dauguma (46 iš 62 dalyvavusių posėdyje) valdančiosios koalicijos Seimo narių. Svarstant minėtą projektą nebuvo pateikta Vyriausybės nuomonė, kad nebus įmanoma jo įgyvendinti, nebuvo ir tokio pobūdžio viešų Ministro pirmininko pasisakymų. Seimo nariai, esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai galėjo turėti vilčių, kad Vyriausybei pavyks išsiderėti papildomą terminą dėl žemės pardavimo liberalizavimo atidėjimo. Artėjant 2014-05-01 norisi žinoti, ką Vyriausybei pavyko nuveikti įgyvendinant minėtą Seimo nutarimą: kam ir kokie pavedimai buvo duoti dėl šio nutarimo įgyvendinimo (pridėkite pavedimų kopijas); su kokiomis ES narėmis ir ES institucijų atstovais Lietuvos atstovai kalbėjosi dėl žemės pardavimo liberalizavimo termino nukėlimo; kokie tų pokalbių rezultatai? Seimo nutarimas numatė, kad Vyriausybė kas pusę metų turi pateikti Seimui informaciją apie jo įgyvendinimą. Malonėkite pateikti po pirmojo pusmečio Seimui teiktos informacijos kopiją.
2. Iniciatyvinei grupei pradėjus rinkti parašus dėl vadinamojo „žemės referendumo“, deja, viešai nebuvo paskelbta Vyriausybės išvada dėl referendumui teikiamų Konstitucijos pataisų pasekmių. Daugelis pasirašiusiųjų asmenų nuoširdžiai tikėjo, kad inicijuodami referendumą apgins Lietuvos žemę nuo masiškai ją supirkti „besiveržiančių“ užsieniečių ir kartu nesukels kokių nors neigiamų pasekmių. Natūralu, kad ne visi yra pajėgūs kompetentingai įvertinti teikiamų Konstitucijos pataisų turinį ir pasekmes ir ar sutinkate, kad objektyvi, viešai išplatinta Vyriausybės išvada būtų padėjusi žmonėms objektyviau apsispręsti pasirašyti ar nepasirašyti? Suprantu, kad teisės aktai nenustato Vyriausybei prievolės tokią išvadą pateikti, bet atsakomybė už galimas pasekmes, manau, galėjo paskatinti tai padaryti. Kodėl tai nebuvo padaryta? Ar nuogąstavimas dėl galimo reitingų praradimo nebuvo pagrindinė priežastis premjerui viešai aktyviai išsakyti požiūrį į referendumą bei jo įgyvendinimo pasekmes? Priminsiu, kad aš, Seimo posėdyje du kartus klausdamas Mininstro pirmininko, kaip jis įgyvendintų referendumu priimtas Konstitucijos pataisas, aiškaus atsakymo neišgirdau.
NATO vadovas: Rusija turi atitraukti pajėgas nuo Ukrainos sienų, jeigu nori dialogo
15min.lt 2014-04-10
Rusija privalo atitraukti savo pajėgas nuo Ukrainos sienų, jeigu nori pradėti dialogą dėl tą šalį krečiančios krizės, ketvirtadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.
Per vizitą Čekijoje surengtoje spaudos konferencijoje A.F.Rasmussenas sakė, kad bet kokie tolesni Rusijos kariniai veiksmai sukeltų itin sunkių pasekmių ir išprovokuotų griežtas ekonomines sankcijas.
Pasak jo, NATO žvalgybos duomenys rodo, jog prie sienos su Ukrainos rytiniais regionais tebėra sutelkta apie 40 tūkst. Rusijos karių.
Rusija ir Vakarų šalys tebėra įsitraukusios į Šaltąjį karą primenančią konfrontaciją dėl Ukrainos, Maskvai aneksavus Krymą ir sutelkus stiprias karines pajėgas prie kaimyninės šalies neramių rytinių sričių, kuriose gyvena daug rusakalbių.Euro traukinio jau niekas nesustabdys
lzinios.lt 2014-04-10
Praktinės euro įvedimo taisyklės jau sudėliotos. Lygiai po savaitės Seimas ketina priimti Euro įvedimo Lietuvoje įstatymą, kurio projektui po svarstymo beveik vieningai pritarė šiandien.
Kad ir kaip būtų gaila, nuo ateinančių metų pradžios su litu teks atsisveikinti. Panašu, kad šitai supranta ir didžiausi euroskeptikai. Į audringą diskusiją nuo ryto įsivėlusiems Seimo nariams konkrečios europinės valiutos įvedimo detalės rūpėjo mažiausiai. Vieni savo kalbose vardijo euro privalumus, kiti pirštais baksnojo į jo baisumus. Treti įtikinėjo, kad dėl tokio svarbaus klausimo - euro įvedimo - būtina atsiklausti tautos nuomonės. Tam esą būtinas referendumas. Tačiau balsavimo po svarstymo rezultatai – „už“ buvo 88, „prieš“ pasisakė 6, dar 8 susilaikė – leidžia numanyti, kad lemiamas balsavimas bus darnus.