Svarbu
Registracija
Sudėjo saugiklius užsieniečiams, Lietuvoje norintiems įsigyti žemės
vz.lt 2014-04-25
Likus vos kelioms dienoms iki žemės rinkos liberalizavimo Seimas paskubėjo priimti naują Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, nustatantį leidimą Europos Sąjungos šalių piliečiams įsigyti dirbamos žemės sklypus Lietuvoje, bet kartu patvirtinantis saugiklius ir apribojimus įsigyjant tokius sklypus.
Ketvirtadienį už tokio įstatymo priėmimą balsavo 78, prieš buvo 7, susilaikė 5 parlamentarai. Kartu priimti keli vadinamąjį Saugiklių įstatymą lydintys teisės aktai.
Šis įstatymas turi įsigalioti nuo š.m. gegužės 1 d., kai baigsis dešimt metų trukęs draudimas užsieniečiams įsigyti Lietuvoje žemės sklypus.
Įstatyme numatyti saugikliai ir apribojimai, kurie turėtų įsigalioti nuo gegužės liberalizavus žemės rinką Lietuvoje. Iniciatorių teigimu, Saugiklių įstatymu „siekiama riboti asmenų, nedirbusių žemės ūkyje ir neketinančių verstis žemės ūkio veikla, žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo galimybes, kad būtų išsaugoti dirbamos žemės plotai, vietinių gyventojų galimybė pasilikti gyventi ir užsidirbti kaime“.
Kaip nuspręsti, už ką balsuoti?
lzinios.lt 2014-04-25
Prieš kiekvienus rinkimus didelei daliai rinkėjų kyla dilema - kaip iš daugybės kandidatuojančių partijų ir politikų išsirinkti tą, kuris geriausiai atitiks jų interesus?
Sprendimas priklauso nuo trijų kriterijų grupių: esminių reikalavimų politiko profesijai, konkrečių rinkimų specifikos ir ideologinių pažiūrų. Šiame komentare pateikiama logika, kuria rinkėjai galėtų vadovautis per artėjančius prezidento rinkimus.
Pradėkime nuo dviejų reikalavimų, kurių taikymas turėtų sumažinti pasirinkimo skalę bet kuriuose rinkimuose. Pirmas yra akivaizdus - tai santykinis, kiek įmanoma sužinoti iš prieinamos informacijos, sąžiningumas ir skaidrumas. Rinkėjai privalo atsiriboti nuo politikų, kurių biografijose esama rimtų įtarimų (arba net įrodymų) ėmus kyšį, bandžius ką nors papirkti ar įsivėlus į kitokio pobūdžio korupcinius skandalus. Kartais Lietuvoje girdimas teiginys “šitas vogs, bet ir kitiems duos” negali būti pasitelkiamas kaip pasiteisinimas atiduodant balsus už neskaidrius kandidatus. Teisinę sistemą niekinantys politikai bet kokiuose rinkimuose turi sulaukti griežtos rinkėjų bausmės - kuo mažiau balsų.
Antras reikalavimas - politinis nuoseklumas ir lojalumas. Rinkėjai turėtų labai įtariai žiūrėti į kandidatus, kurie yra pakeitę kelias partijas (ar koalicijas) ir savo politinį išgyvenimą iškėlę aukščiau už kitus politinius tikslus. Reikėtų prisiminti jų veiklą ir ankstesnius rinkimus: kokius pažadus kėlė, ar bent bandė juos ištesėti, ar buvo ištikimi savo veiksmams ir principams. Jeigu politikas savo vienmandatėje apygardoje pasirodydavo tik per Seimo rinkimus, galima prognozuoti, kad ir Lietuva (prezidento rinkimų apygarda) jam nebus didžiausias prioritetas.
Kandidatai, bent didžiąja dalimi tenkinantys (sunku rasti tokį, kuris yra nedavęs neįvykdomo pažado) du pirmuosius reikalavimus, keliauja į antrą sprendimo etapą. Čia turime atsižvelgti į rinkimų specifiką - pavyzdžiui, merui reikia kiek kitokios kompetencijos nei klasės seniūnui. Prezidentas yra valstybės vadovas, todėl jis dažnai turi peržengti Seimui ar Vyriausybei būdingus idėjinius ir asmeninius nesutarimus, siekti šaliai naudingo konsensuso svarbiausiais klausimais. Šiame poste reikalingas Lietuvos vidaus politikoje patyręs, pagrindinių partijų ir jų lyderių gerbiamas žmogus. Taigi išsišokančiam antisisteminių pažiūrų kandidatui, kuris akcentuoja politikos paribių problemas ir nori "sprogdinti" sistemą, netinka būti prezidentu.
Pagal Konstituciją prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką. Todėl kita kompetencija, itin svarbi norinčiajam tapti prezidentu, - gebėjimas reprezentuoti šalį užsienyje aukščiausiu lygiu. Tam reikalinga diplomatinė ar darbo euroatlantinėse (Europos Sąjungos ir NATO) struktūrose patirtis, ryšiai su svarbiais kitų valstybių politikais. Jeigu kandidatas visą savo politinę karjerą praleido Lietuvos provincijoje, labai tikėtina, kad išrinktas jis vangiai megs ir išlaikys diplomatinius ryšius.
Žinoma, gebėjimas reprezentuoti valstybę apima ir reikalavimą būti lojaliam Lietuvai. Tarptautiniu lygiu Lietuvą diskredituojantys politikai negali būti rimtai traktuojami kaip kandidatai į prezidentus. Prezidentas, kaip valstybės vadovas ir užsienio politikos vykdytojas, turi labai gerai suvokti šalies strateginius interesus ir savo politinės karjeros bei užsispyrimo nekelti aukščiau už valstybės likimą.
Seimas atidėjo vardų ir pavardžių rašymo klausimą
lrytas.lt 2014-04-24
Ketvirtadienio Seimo darbotvarkėje nebeliko planuotų svarstyti įstatymų projektų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose.
Tuo tarpu lietuvių kalbą saugoti pasiryžę visuomenininkai ir Tautininkų sąjunga neatsisako planų gegužės pradžioje surengti tūkstantinį mitingą prieš valdžios vykdomą politiką. Paklausta apie tokį Seimo seniūnų sueigos apsisprendimą, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sakė, kad tai padaryta socialdemokratų iniciatyva. Parlamentarų darbotvarkėje nebeliko nei Seimo narių socialdemokratų Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės parengto įstatymo projekto, nei alternatyvaus dokumento, kurį rengė konservatoriai Valentinas Stundys ir Rytas Kupčinskas. Socialdemokratų projekte įtvirtintas principas - vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, taip pat nustatytos išimtys, kada pagal dokumento šaltinį asmenvardžiai paraidžiui nurašomi lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, jei dokumento šaltinyje asmenvardžiai pateikti tik nelotyniško pagrindo rašmenimis.
S.Spurga:Kaip atremti šliaužiančią agresiją?
lzinios.lt 2014-04-24
Mažai tikėtina, kad Rusija artimiausiu metu nukreips savo agresiją į Baltijos valstybes. Kita vertus, pastarosiomis savaitėmis net tie, kurie nepasižymi didele fantazija, bent kai kuriomis akimirkomis, matyt, pajuto ledinį karo nuojautos gūsį, jo galimybės realumą.
Situacija verčia susimąstyti, kuo gynybos požiūriu stipri ir kuo silpna mūsų valstybė.
Visų pirma imta vertinti kariuomenės pajėgumą. Dar kartą susizgribta, kad kariuomenė finansuojama nepakankamai - gynybai neskiriama 2 proc. BVP, kaip yra įsipareigota. Partijos atnaujino susitarimą pamažu didinti kariuomenės finansavimą.
Skirsime 2 proc. BVP ir galėsime jaustis saugūs? Toli gražu ne. Kariuomenės stiprinimas - labai svarbus dalykas, tačiau tai tik vienas gynybos veiksnių.
Įvykiai Ukrainoje atskleidė, kad agresijos pobūdis keičiasi. Gali atsitikti taip, kad turėsime gerai parengtą kariuomenę, tačiau lemiamą akimirką ji nežinos, nei su kuo, nei kaip kariauti. Kryme veikė „žalieji žmogeliukai“. Prieš tokio pobūdžio antpuolį aviacija, „raketinis skydas“, tankai ir pabūklai būtų bejėgiai.
Rusijos policijos pareigūnams ir kariškiams uždrausta vykti į Lietuvą ir dar 100 šalių
15min.lt 2014-04-24
Rusijos policijos pareigūnams ir kariškiams apribotas išvykimas iš šalies. Rusijos Vidaus reikalų ir Gynybos ministerijų, taip pat kitų žinybų vadovų nurodymuose policininkams ir kariškiams draudžiama vykti į daugiau nei 100 valstybių, į šį sąrašą įtraukta ir Lietuva bei Lenkija.
Kaip rašo Karaliaučiaus naujienų portalas klops.ru, apribojimai susiję su neseniai paskelbtomis Rusijos užsienio reikalų ministerijos rekomendacijomis Rusijos piliečiams nevykti į šalis, pasirašiusias abipusio teisinio bendradarbiavimo sutartis su JAV. Šiose valstybėse Rusijos piliečiai esą gali būti sulaikyti pagal JAV specialiųjų tarnybų prašymus.
Klops.ru portalo teigimu, šie įsakymai jau apribojo tūkstančių Karaliaučiaus srities kariškių ir policijos pareigūnų judėjimą. Skirtingai nei kitų Rusijos regionų pareigūnams, Karaliaučiaus srities policininkams ir karininkams negalima vykti per Lietuvą net norint grįžti iš didžiosios Rusijos teritorijos į savo gyvenamąją Karaliaučiaus sritį.