Svarbu
Registracija
„Darbiečių“ darbinimas - pabaigos ženklas
lzinios.lt 2014-04-23
Diktuojančioji ir reikalaujančioji socialdemokratų partnerė Darbo partija skaičiuoja paskutinius mėnesius valdžioje.
Taip teigti leidžia ne teismų, niekaip neįžvelgiančių motyvo kaltais juodosios buhalterijos byloje pripažintus „darbiečių“ lyderius staiga paskelbti nekaltais, sprendimai ir juos ateityje lydėsiantys - ar bent turintys lydėti - reikalavimai sukčiams bei aferistams bazuotis ne Seime, bet kitose mažiau patraukliose uždarose patalpose. Ir net ne prezidentės Dalios Grybauskaitės aiškios užuominos, kad gegužės mėnesį perrinkta naujiems penkeriems metams ji bus dar tvirtesnė ir Darbo partijos antrajam buvimo Vyriausybėje ratui nepatvirtins.
Aiškius ženklus nebeplanuojanti likti tarp valdančiųjų rinkėjams siunčia pati Darbo partija. Pats tikriausias tokio nusistatymo įrodymas - nebemaskuojamas ir ciniškai atviras veikimas, užtikrinant pinigingas darbo vietas partijai nusipelniusiems žmonėms. Pirmiausia - juodosios buhalterijos bylos herojų pagalbininkams, taip pat pinigų partijos reikmėms, aukojant savo reputaciją, rinkėjams. Partijos nariai iš meilės lyderiui ar pačiai organizacijai mažai kam rūpi. Be kita ko, jie dar galės kelerius metus maitintis Seime, paskui jau turės patys savimi pasirūpinti. Gal nueiti mylėti kitos partijos, bet dabar kalbame ne apie juos.
K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?
voruta.lt 2014-04-22
Mes gerbiame lenkus, linkime geriausios sėkmės Lenkijai ir laukiame, kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus iš tikro geri. Kad taip būtų, reikia padaryti nelabai daug – laikytis Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos prieš 20 metų, balandžio 26 dieną.
Pagal Sutarties 1 straipsnį – gerbti Lietuvos teritorinį vientisumą ir nesikišti į jos vidaus reikalus – nebekelti ultimatumų dėl vadinamų tautinių mažumų, nutraukti propagandinį karą, nefinansuoti penktosios kolonos, atsisakyti lenko kortos.
Kiekvieną kartą tomaševskininkams priminti Sutarties 16 straipsnio 2 dalį: „Kiekvienas asmuo, priklausantis lietuvių tautinei mažumai Lenkijos respublikoje ir lenkų tautinei mažumai Lietuvos Respublikoje, privalo būti, kaip kiekvienas pilietis, lojalus valstybei, kurioje jis gyvena, ir vadovautis jos įstatymuose numatytomis pareigomis“, t. y. liautis mulkinus lenkiškų mokyklų moksleivius bei rinkėjus, nerašinėti šmeižikiškų skundų, nusikabinti savo partijos iniciatyva iškabintus gatvių užrašus ir t.t.
Šalys pagal Sutarties 15 straipsnį turi užtikrinti „reikiamas galimybes mokytis tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos kalbos ikimokyklinėse įstaigose, pradinėse ir vidurinėse mokyklose“, todėl Seinų krašte – etninėse lietuvių žemėse, kur yra uždaryta dauguma lietuviškų mokyklų, Lenkija turi atkurti Pristavonių, Navinykų mokyklas ir visas jas (su Seinų „Žiburio“ gimnazija), kaip ir Lietuva, pakankamai finansuoti, panaikinti nepagrįstus mokesčius Vyskupo A. Baranausko fondui.
Seimas nutarė nesvarstyti rezoliucijos dėl paramos Ukrainai
lzinios.lt 2014-04-22
Seimas Darbo partijos frakcijos siūlymu antradienį iš plenarinių posėdžių darbotvarkės išbraukė rezoliucijos projektą dėl paramos Ukrainai.
Už tai balsavo 64 parlamentarai, prieš buvo 31, trys susilaikė. Už išbraukimą buvo valdančiosios koalicijos atstovai bei dauguma opozicinės „Drąsos kelio“ partijos frakcijos narių.
Po balsavimo konservatorius Audronius Ažubalis apkaltino socialdemokratus veidmainyste, nes jų atstovai - Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka ir Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas - buvo tarp rezoliucijos projekto rengėjų.
B.Juodkos teigimu, rezoliucijos nuspręsta nesvarstyti, atsižvelgiant į praeitą savaitę Ženevoje vykusias derybas ir laukiant JAV viceprezidento Joe Bideno vizito Ukrainoje rezultatų.
„Rinko parašus, tai pasirašiau, bet tai buvo prieš Ženevos susitikimą. Galvoju, kad reikėtų luktelėti. Juoba, kad atvažiuoja JAV viceprezidentas Joe Bidenas į Kijevą pažiūrėti, kaip vykdomas Ženevos susitarimas“, - savo balsavimą išimti rezoliucijos projektą BNS aiškino B.Juodka.
Jis teigė, kad jau priimta nemažai rezoliucijų dėl Ukrainos, todėl naują priimti reikia labai argumentuotai. Pareiškimus ar rezoliucijas dėl padėties Ukrainoje yra padaręs Seimo Užsienio reikalų komitetas, trijų Baltijos valstybių užsienio reikalų komitetai, visas Lietuvos parlamentas.
“Praėjusius 10 metų vadinčiau apšilimo laikotarpiu, po kurio jau galėtume tikėtis didesnių savo darbo vaisių”
veidas.lt 2014-04-22
Buvęs vyriausiasis derybininkas dėl Lietuvos stojimo į ES Vygaudas Ušackas šiandien derasi Maskvoje, pristato bendrą ES poziciją ir siekia dialogo su Rusija. Duodamas interviu „Veidui“ jis teigė, kad Lietuva ES jau apšilo, todėl dabar turi judėti ES branduolio kryptimi.
VEIDAS: Prieš 12 metų sakėte, kad Lietuvai narystė ES ir NATO yra daug žadančio kelio pradžia, jei Lietuva pati ims kurti, o ne pasyviai stebės. Taigi Lietuva, kaip ES narė, kūrė ar stebėjo iš šalies?
V.U.: Kūrybą galima interpretuoti įvairiai. Pirmiausia mes turėjome prisitaikyti, pakeisti darbo kultūrą. Ir štai praėjus 12 metų jaučiame ryškius mūsų biurokratijos elgesio ir darbo kokybės pokyčius, kurie yra kūrybos rezultatas.
Antrą kūrybos pėdsaką palikome ES teisėkūroje. Turėjome 10 metų apšilti, suprasti, kaip ES priimami sprendimai, kaip sudaryti įvairias koalicijas, kad pasiektume reikiamų rezultatų.
O trečias mūsų įnašas buvo intelektinis. Prisidėjome prie požiūrio ir ES politikos Rytų, transatlantine kryptimi ar Rusijos atžvilgiu formavimo. Taigi praėjusius 10 metų vadinčiau apšilimo laikotarpiu, po kurio jau galėtume tikėtis didesnių savo darbo vaisių.
Ar bus atkurta SSRS
lzinios.lt 2014-04-17
Pasaulis stebi augančią įtampą Ukrainos Rytuose. Prie šalies sienos sutelkta 40 tūkst. Rusijos karių. Daugelis Vakaruose vis dar negali patikėti, kad Europos valstybė, kokia yra Rusija, savo pažangą galėtų aukoti dėl XIX amžiaus geopolitinių žaidimų ir ekspansinių tikslų.
Dar 2013-ųjų gruodį žinomas politologas Zbigniewas Brzezinskis tvirtino, kad Rusija jau apžvelgiamoje ateityje taps demokratine valstybe – Europos dalimi. Dabar akivaizdu, kad tokią galimybę tenka atidėti neapibrėžtai tolimai ateičiai. Tačiau klausimas juo labiau aštrus – ko siekia Rusija?
Atsakyti į šį klausimą keblu, nes Rusija blaškosi neturėdama aiškios strateginės savo veiksmų krypties. Sprendimus priima siauras ratas prezidentui Vladimirui Putinui artimų žmonių, kurių motyvai sunkiai prognozuojami. Rusija įdėjo daug pastangų formuodama pažangios, atviros, solidžios šalies įvaizdį, didžiavosi būdama Didžiojo aštuoneto šalių narė. Šios daugelio metų pastangos buvo paneigtos vos per kelias savaites, o šalies žiniasklaidą užliejo antivakarietiškos isterijos banga. Rusija grimzta į šizofrenijos pelkę, todėl neįmanoma prognozuoti, kuo viskas baigsis.