Šve­di­ja ir Suo­mi­ja yra vie­nos iš ne­dau­ge­lio ša­lių, tu­rin­čių ne­utra­lios vals­ty­bės sta­tu­są. Jos ne­si­ve­lia į jo­kius ka­ri­nius konf­lik­tus ir ne­prik­lau­so jo­kiems ka­ri­niams, dar va­di­na­miems gy­ny­bos, blo­kams. Šios Skan­di­na­vi­jos ša­lys il­gą lai­ką bend­ra­dar­bia­vo su NA­TO, bet sau­go­jo sa­vo ne­utra­li­te­tą ir nie­ka­da ne­pre­ten­da­vo tap­ti vi­sa­tei­sė­mis Al­jan­so na­rė­mis. Ne­prik­lau­sy­da­mos NA­TO ir Šve­di­ja, ir dar la­biau Suo­mi­ja džiau­gė­si ne­blo­gais san­ty­kiais su Ru­si­ja. Ta­čiau įvy­kius Ukrai­no­je nau­ja kryp­ti­mi ne­ti­kė­tai pa­krei­pu­si Kry­mo anek­si­ja iš nau­jo pa­kurs­tė šve­dų ir suo­mių dve­jo­nes dėl sau­gu­mo.

Šve­di­jos ir Suo­mi­jos po­li­ti­kai, su­ne­ri­mę dėl šiuo me­tu su­nkiai prog­no­zuo­ja­mos Ru­si­jos, ėmė­si pir­mų veiks­mų. Vi­sai ne­se­niai Šve­di­jos vi­cep­rem­je­ras Ja­nas Björklun­das vie­šai par­eiš­kė, kad ša­lies gy­ny­bos po­li­ti­ka tu­rė­tų bū­ti re­for­muo­ta nuo pat pa­ma­tų. Po­li­ti­kas taip pat ne kar­tą yra sa­kęs, jog no­rė­tų, kad Šve­di­ja „pa­ga­liau įjung­tų pir­mą pa­va­rą” ir pa­ju­dė­tų NA­TO na­rys­tės link.

Džordž­tau­no uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Char­le­sas Kup­cha­nas įsi­ti­ki­nęs, jog vis daž­niau gir­di­mos kal­bos apie Šve­di­jos ir Suo­mi­jos na­rys­tę NA­TO by­lo­ja vie­na – ag­re­sy­vus Vla­di­mi­ro Pu­ti­no el­ge­sys jam grei­tai at­si­rūgs, nes nuo jo nu­sig­ręš vi­sos li­ku­sios po­ten­cia­lios par­tne­rės Eu­ro­po­je. Anot po­li­to­lo­go, Ru­si­ja pa­ti pa­stū­mė­jo Šve­di­ją ir Suo­mi­ją į NA­TO glė­bį. „A­nek­sa­vęs Kry­mą, V.Pu­ti­nas at­bai­dė nuo sa­vęs vi­sas ap­lin­ki­nes vals­ty­bes”, – sa­vo nuo­mo­nę vo­kie­čių ži­niask­lai­dos agen­tū­rai „Deuts­che Wel­le” dės­tė tarp­tau­ti­nių san­ty­kių spe­cia­lis­tas.

Skaityti daugiau...