Net ir Rusijos prezidento viešųjų ryšių komanda negali kandidato į prezidentus Porošenkos iš buvusio boksininko Vitalijaus Klyčko partijos UDAR paversti ekstremistu paklaikusiomis akimis, lygiai taip pat negali priversti šalies žmonių balsuoti tuos, už kuriuos jie balsuoti nenori – kad ir kaip besistengtų, rašo Paulas Roderickas Gregory, Kijevo ekonomikos mokyklos Tarptautinės patariamosios akademinės tarybos narys, skelbia „Forbes“.
Prieš Ukrainą nukreipta V. Putino propaganda paremta vienu vieninteliu teiginiu – esą Kijeve valdžią perėmė neonaciai, kuriems nėra nieko švento. Jeigu Rusijos prezidentas praleis progą, ir rinkimai Ukrainoje įvyks, jo pastangos, skirtos Ukrainos pietryčiams ir klausytojams iš Vakarų, nueis šuniui ant uodegos. Gali būti, jog nuo Rusijos prezidento nusisuks ir taip negausūs jo rėmėjai Vakaruose.
Kaip ir buvo galima tikėtis, Rusijos prezidentas neketina sėdėti sudėjęs rankų – atėjo laikas operacijai rytiniuose Ukrainos regionuose ir dalyje Moldovos.
Pirmasis slaptas Rusijos operacijos etapas skirtas destabilizuoti padėtį pagrindiniuose Ukrainos miestuose, esančiuose prie sienos su Rusija. Rašant šį straipsnį, minios, kurioms vadovauja specialiosios Rusijos pajėgos, saugumo pareigūnai ir vietos nusikaltėliai, siaučia Luhanske, Donecke ir Charkove – šturmuoja valdžios pastatus, rengia išpuolius prieš vietos pareigūnus ir reikalauja referendumų dėl prisijungimo prie Motinos Rusijos. Situacija šiek tiek kitokia Donecke – ten reikalaujama „laisvos respublikos“. Propagandos mašina dirba pilnu pajėgumu. Prieš kameras senolės maldauja taikos ir ramybės – braukdamos ašarą, pasakoja apie svajonę būti kartu su broliais ir seserimis Rusijoje. Močiutės kalba nuoširdžiai, tačiau jų žodžiai atlieka kitą funkciją – iki skausmo nuoširdūs vietiniai tapo marionetėmis, kuriomis per saugų atstumą manipuliuoja propagandos meistrai.
Skaityti daugiau...
Švedija – patikima ir sąžininga Lietuvos verslo partnerė
voruta.lt 2014-04-10
Ketvirtadienis, 2014 m. balandžio 10 d. (Stokholmas)
Oficialaus vizito į Švediją išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė dvišalį Lietuvos ir Švedijos verslo forumą.
Šalies vadovė pabrėžė, jog Lietuvą su Švedija sieja ne tik stiprūs politiniai ryšiai, bet ir labai sėkmingas ekonominis bendradarbiavimas. Vis daugiau lietuviškų įmonių ieško verslo galimybių Švedijoje. Ši šalis yra didžiausia užsienio investuotoja ir darbdavė Lietuvoje.
„Ekonominis bendradarbiavimas su Skandinavijos valstybėmis ir ypač Švedija šiandien yra kaip niekad aktualus. Rizikingos Rytų rinkos verčia Lietuvos verslininkus vis labiau orientuotis į Vakarus, išnaudoti jų teikiamą ekonominį potencialą, ieškoti patikimų ir civilizuotų verslo partnerių, kurie gerbtų tarptautines sutartis ir įsipareigojimus. Švedija visados buvo atsakingo, skaidraus ir sąžiningo verslo pavyzdys. Džiaugiuosi, jog Lietuvos ekonominiai ryšiai su Švedija nuolatos auga ir stiprėja”, – sakė Prezidentė.
Pagal tiesiogines užsienio investicijas Švedija užima pirmą vietą. Praėjusiais metais tiesioginės švedų verslo investicijos Lietuvoje siekė 10 milijardų litų. Tai dvigubai daugiau palyginti su Lenkija ir Vokietija, kurios užima antrą ir trečią vietas. Lietuvoje įsteigtos Švedijos įmonės yra sukūrusios daugiau nei 11 tūkstančių darbo vietų.
Skaityti daugiau...
Kas gąsdina Rusijos kariuomenę Kaliningrade?
delfi.lt 2014-04-14
Rusija nieku gyvu nenori pripažinti, kad ketverius metus ręsti atominės pamatai Kaliningrade – betono skiedinio pripildyta duobė.
Rusijos prezidentas Putinas uždraudė Kaliningrado srities energetikams drauge su Baltijos šalimis jungtis su kontinentinės Europos tinklais, todėl akivaizdu, kad jau palaidoti ambicingi verslo planai per Švedijos jungtį tiekti elektrą į Skandinaviją, išsiveržti į vidurio Europos rinką ir išsaugoti Baltijos valstybių rinkas.
Dabar aiškėja, kad negailėjusi beveik dviejų milijardų dolerių atominės projektui, Rusijos vyriausybė beveik visiškai nesirūpino Kaliningrado srities energetikos plėtra, todėl šį regioną krečia viena po kitos pasikartojančios avarijos tinkluose. Jų atnaujinimui, naujų generuojančių šaltinių statybai būtini milijardai. Maskvoje jau baiminamasi, kad mūsų šalyje vykdomi energetinės nepriklausomybės projektai, dėl kurių Kaliningrado sritis liks visiškai priklausoma nuo tranzito per Lietuvą, kelia grėsmę šiam tarp NATO valstybių – Lietuvos ir Lenkijos – įsispraudusiam labiausiai Europoje militarizuotam Rusijos regionui.
Skaityti daugiau...
E.Markevičienė:„NordBalt“ elektros kabelis leidžiasi į jūros dugną
vz.lt 2014-04-11
Šiandien Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų pradėtas kloti elektros kabelis, sujungiantis Lietuvos ir Šiaurės šalių energetikos sistemas. Tai strateginio energetinio projekto – „NordBalt“ elektros jungties – vieno svarbiausių etapų darbų pradžia.
Į Baltijos jūrą ties Kuršių nerija atplaukęs laivas „Topaz Installer“ sustojęs apie 600 m nuo kranto, jau ruošiasi kabelio nuleidimo ir klojimo darbams.
Pagal planą, pirmiausia elektros jungties kabeliai bus leidžiami į 800 metrų ilgio vamzdžius, kurie jau įgręžti Baltijos jūros priekrantėje.
Darbų pradžiai balandis pasirinktas todėl, kad pavasarį ir vasarą Baltija kiek ramesnė, čia mažesnis audrų pavojus.
Į jūrinių kabelių klojimo laiva, kurį nuomoja kabelio gamintoja Švedijos technologijų kompanija ABB, sukrauta 50 km jungties kabelių.
Druskingam jūros vandeniui atsparų kelių sluoksnių „NordBalt“ kabelį ABB pradėjo gaminti 2011 m. gruodį. Jūrinio kabelio skersmuo – apie 12,3 cm, gamykloje jis vyniojamas į didžiules rites. Vienas kabelio metras sveria apie 30 kg, visos „NordBalt“ jungties ilgis - 450 kilometrų.
Elektros jungties „NordBalt“ statybą planuojama pabaigti iki 2015 m. pabaigos. Ši jungtis yra būtina sąlyga kurtis bendrai Baltijos valstybių ir Skandinavijos elektros rinkai. Būsimasis elektros tiltas Lietuvai sudarys sąlygas pirkti elektrą iš hidroresursais turtingų Šiaurės Europos šalių, taip pat bus sumažinta Lietuvos priklausomybė nuo elektros tiekėjo iš Rusijos.
Skaityti daugiau...
lzinios.lt 2014-04-14