Razmos paklausimas Butkevičiui dėl žemės pardavimo ir referendumo iniciatyvos
alfa.lt 2014-04-10
1. Seimas 2013 05 23 priėmė nutarimą „Dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsienio subjektams“. Priminsiu, kad už šį nutarimą balsavo absoliuti dauguma (46 iš 62 dalyvavusių posėdyje) valdančiosios koalicijos Seimo narių. Svarstant minėtą projektą nebuvo pateikta Vyriausybės nuomonė, kad nebus įmanoma jo įgyvendinti, nebuvo ir tokio pobūdžio viešų Ministro pirmininko pasisakymų. Seimo nariai, esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai galėjo turėti vilčių, kad Vyriausybei pavyks išsiderėti papildomą terminą dėl žemės pardavimo liberalizavimo atidėjimo. Artėjant 2014-05-01 norisi žinoti, ką Vyriausybei pavyko nuveikti įgyvendinant minėtą Seimo nutarimą: kam ir kokie pavedimai buvo duoti dėl šio nutarimo įgyvendinimo (pridėkite pavedimų kopijas); su kokiomis ES narėmis ir ES institucijų atstovais Lietuvos atstovai kalbėjosi dėl žemės pardavimo liberalizavimo termino nukėlimo; kokie tų pokalbių rezultatai? Seimo nutarimas numatė, kad Vyriausybė kas pusę metų turi pateikti Seimui informaciją apie jo įgyvendinimą. Malonėkite pateikti po pirmojo pusmečio Seimui teiktos informacijos kopiją.
2. Iniciatyvinei grupei pradėjus rinkti parašus dėl vadinamojo „žemės referendumo“, deja, viešai nebuvo paskelbta Vyriausybės išvada dėl referendumui teikiamų Konstitucijos pataisų pasekmių. Daugelis pasirašiusiųjų asmenų nuoširdžiai tikėjo, kad inicijuodami referendumą apgins Lietuvos žemę nuo masiškai ją supirkti „besiveržiančių“ užsieniečių ir kartu nesukels kokių nors neigiamų pasekmių. Natūralu, kad ne visi yra pajėgūs kompetentingai įvertinti teikiamų Konstitucijos pataisų turinį ir pasekmes ir ar sutinkate, kad objektyvi, viešai išplatinta Vyriausybės išvada būtų padėjusi žmonėms objektyviau apsispręsti pasirašyti ar nepasirašyti? Suprantu, kad teisės aktai nenustato Vyriausybei prievolės tokią išvadą pateikti, bet atsakomybė už galimas pasekmes, manau, galėjo paskatinti tai padaryti. Kodėl tai nebuvo padaryta? Ar nuogąstavimas dėl galimo reitingų praradimo nebuvo pagrindinė priežastis premjerui viešai aktyviai išsakyti požiūrį į referendumą bei jo įgyvendinimo pasekmes? Priminsiu, kad aš, Seimo posėdyje du kartus klausdamas Mininstro pirmininko, kaip jis įgyvendintų referendumu priimtas Konstitucijos pataisas, aiškaus atsakymo neišgirdau.
Skaityti daugiau...
Britų žurnalistas Edwardas Lucasas: „Turime puikią progą sunaikinti kagėbistinį V.Putino režimą – reikia tik pakelti jam karo kainą“
15min.lt 2014-04-09
Britų savaitraščio „The Economist“ tarptautinio skyriaus redaktorius Edwardas Lucasas buvo vienas pirmųjų, kuris dešimtajame praėjusios amžiaus dešimtmetyje perspėjo Vakarus, kad sovietinio sukirpimo asmenys Maskvoje gudriai naudojasi Vakarų deklaruojamu pasitikėjimu Rusija. Dvi jo knygos pavadintos „Apgaulė: šnipai, melas ir kaip Rusija mausto Vakarus“ ir „Kremliaus keliama grėsmė Rusijai ir Vakarams“. Interviu „Ukrainian Week“ E.Lucasas pareiškė, kad dabar – bene geriausia galimybė sugriauti Vladimiro Putino režimą ir sunaikinti nusikaltėlių, verslininkų ir kagėbistų valdymą Rusijoje.
– Kada prasidėjo naujasis šaltasis karas?
– Manau, naujasis šaltasis karas realiai prasidėjo prieš kelerius metus, ir Vakarai padarė didelę klaidą manydami, kad Rusija yra visiškai pasikeitusi po 1991-ųjų. Deja, mes pamatėme čekistinės valstybės grįžimą – netgi Boriso Jelcino valdymo metais. Tuomet iškilo Aleksandras Koržakovas, buvęs KGB majoras ir prezidento apsaugos tarnybos vadovas, ir Jevgenijus Primakovas, vadovavęs Rusijos Federacijos Išorinės žvalgybos tarnybai ir buvęs premjeru 1998–1999 metais.
Situacija dar pablogėjo, kai Vladimiras Putinas ir jo KGB draugai iš Sankt Peterburgo perėmė Maskvą, ir nuo to laiko viskas eina tik blogyn.
Manau, skirtumas nuo senojo šaltojo karo yra toks, kad jame vyko labai aštri karinė ir ideologinė konfrontacija. Naujasis šaltasis karas sukasi apie Rusijos pinigų Vakaruose panaudojimą siekiant suskaldyti Vakarus ir pasinaudoti energetika kaip ginklu.
Taigi, yra skirtumų, tačiau, kaip matome iš situacijos Ukrainoje, senasis ir naujasis karas vis labiau panašėja.
Skaityti daugiau...
Euro traukinio jau niekas nesustabdys
lzinios.lt 2014-04-10
Praktinės euro įvedimo taisyklės jau sudėliotos. Lygiai po savaitės Seimas ketina priimti Euro įvedimo Lietuvoje įstatymą, kurio projektui po svarstymo beveik vieningai pritarė šiandien.
Kad ir kaip būtų gaila, nuo ateinančių metų pradžios su litu teks atsisveikinti. Panašu, kad šitai supranta ir didžiausi euroskeptikai. Į audringą diskusiją nuo ryto įsivėlusiems Seimo nariams konkrečios europinės valiutos įvedimo detalės rūpėjo mažiausiai. Vieni savo kalbose vardijo euro privalumus, kiti pirštais baksnojo į jo baisumus. Treti įtikinėjo, kad dėl tokio svarbaus klausimo - euro įvedimo - būtina atsiklausti tautos nuomonės. Tam esą būtinas referendumas. Tačiau balsavimo po svarstymo rezultatai – „už“ buvo 88, „prieš“ pasisakė 6, dar 8 susilaikė – leidžia numanyti, kad lemiamas balsavimas bus darnus.
Skaityti daugiau...
NATO trigubai sustiprins Baltijos šalių oro policijos misiją
delfi.lt 2014-04-09
NATO nuo ateinančio mėnesio sustiprins Aljanso rytinių narių gynybą, dislokuodama trigubai daugiau nei įprasta naikintuvų Baltijos šalyse, antradienį nurodė vienas NATO kariškis.
Baltijos šalyse paprastai dislokuojami keturi NATO naikintuvai, tačiau Jungtinės Valstijos, kurios šiuo metu atsakingos šio regiono oro erdvės policijos misiją, šias pajėgas padidino iki 10 naikintuvų F-15.
Padidėjusios įtampos su Rusija dėl Ukrainos krizės sąlygomis tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad Aljansas vykdo savo įsipareigojimus prisidėti prie Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos, padidėjus nerimui dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.
Ateinantį mėnesį prasidėjus kitam Baltijos šalių oro erdvės policijos misijos etapui, Baltijos šalyse dislokuojamų NATO naikintuvų Baltijos padaugės iki 12 – jų bus triskart daugiau nei įprasta, sakė Aljanso kariškis.
Intensyvesnis patruliavimas virš Baltijos šalių yra dalis plano sustiprinti Aljanso sąjungininkių Vidurio ir Rytų Europoje gynybą ore, sausumoje ir jūroje, kurį NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas
JAV oro pajėgų generolas
Philipas Breedlove’as (Filipas Bridlavas) turėtų pateikti iki balandžio 15 dienos.
Lietuva praeitą savaitę nurodė, jog šiais metais dėl Rusijos karinių orlaivių, priartėjančių prie Baltijos šalių oro erdvės, tenka dažniau kelti į orą NATO naikintuvus – tokių incidentų dabar įvyksta maždaug po vieną per savaitę.
Skaityti daugiau...
15min.lt 2014-04-10