Landsbergis: vergiška pozicija dar niekam neatnešė laimės

Nuotrauka: Juditos Grigelytės („Verslo žinios“)vz.lt 2014-03-14

Konservatorių patriarchas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis sako nesuprantantis dalies lietuvių verslininkų pozicijos, kad reikalinga laikytis gerokai nuosaikesnės pozicijos vis agresyvesnės Rusijos atžvilgiu.

„Užimta vergiška, vasališka pozicija dar niekad ir niekam neatnešė laimės ar pagarbos pasaulyje“, – penktadienį susitikęs su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) nariais sakė p. Landsbergis.

Politiko nuomone, netgi jeigu verslininkas turi itin tamprius ekonominius ryšius ar prekybinius saitus su Rusija, gauna ten didelius pelnus, jis turi suvokti, kad dirba rizikingoje rinkoje, kontroliuojamoje imperialistinių politinių nuotaikų. „Turi būti suprasta, kad tokios aspiracijos anksčiau ar vėliau gali baigtis labai liūdnai. Tokioje rizikingoje, neskaidrioje, nedemokratiškoje  rinkoje visada gali atsitikti taip, kad kas nors ateis ir nutrauks tuos verslo saitus, nacionalizuos įmones ir išvis išvarys lauk tuos verslininkus iš Rusijos. Todėl žemintis ir elgtis taip, kad Rusija „šeimininkas“, gink Dieve, nesupyktų ant mūsų, yra mažų mažiausiai nepadoru ir neperspektyvu“, – kalbėjo profesorius.

„Ką daryti – gyvename šalia nepakaltinamo didelės šalies lyderio. Negalime sau leisti užsimerkti ir apsimesti, kad nieko nematom ir negirdim, kai jis mūsų akivaizdoje išprievartauja ir pasmaugia moterį. Nes paskui ateis ir mūsų, nuolankiųjų eilė“, – pridūrė jis.

Skaityti daugiau...

Sankcijos Rusijai – „griežčiausios nuo Šaltojo karo laikų”

Sankcijos Rusijai – „griežčiausios nuo Šaltojo karo laikų”delfi.lt 2014-03-18

Jungtinės Valstijos ir Europa paskelbė sankcijas Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimiausiai aplinkai, tačiau nesugebėjo įtikinti šio lyderio atsisakyti savo akivaizdaus siekio aneksuoti Krymą.

Baltieji rūmai pareiškė, kad Rusijai įvestos priemonės yra griežčiausios nuo Šaltojo karo laikų, ir perspėjo, kad Amerika nusitaikys į ekonomikos šulus Maskvoje, jeigu Kremlius nepakeis kurso.

Tačiau nebuvo jokių ženklų, kad V.Putinas ketintų atsitraukti, o Krymo promaskvietiška valdžia kūrė planus skubiai išnaudoti sekmadienį vykusį referendumą, kuriame per 96 proc. dalyvių nubalsavo už grįžimą prie Rusijos valdymo.

V.Putinas atliko dar vieną žingsnį tos teritorijos oficialios aneksijos link, pripažindamas Krymo nepriklausomybę nuo Ukrainos ir atverdamas Rusijos įstatymų leidėjais galimybę pritarti jo prijungimui.

Dramatiški pirmadienio įvykiai žymėjo didžiausią per kelis pastaruosius dešimtmečius tiesioginę sankirtą tarp Vakarų šalių ir Kremliaus.

Sankcijas taip pat paskelbė Kanada ir Japonija, smerkdamos Rusijos „apgailėtiną“ žingsnį pripažįstant separatistinį balsavimą.

B.Obama paskelbė sankcijas septyniems Rusijos pareigūnams, tarp jų vicepremjerui Dmitrijui Rogozinui, ir keturiems ukrainiečiams, tarp jų nuverstam prezidentui Viktorui Janukovyčiui, kaltinamiems Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimu.

Skaityti daugiau...

P.Vaitiekūnas: "Ukraina laikosi didvyriškai"

lzinios.lt 2014-03-18

Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rius Ukrai­no­je Pe­tras Vai­tie­kū­nas pa­žy­mi, kad Ru­si­ja pro­vo­kuo­ja Ukrai­ną gink­luo­tam konf­lik­tui. Ta­čiau ša­lis ne­pa­si­duo­da. Dip­lo­ma­tas ne­si­ry­žo spė­ti, ko­kia at­ei­tis lau­kia Kry­mo, - esą at­sa­ky­mą į šį klau­si­mą ži­no tik Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas.

Dvi sa­vai­tes Kry­me vie­šin­tis Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rius Ukrai­no­je P.Vai­tie­kū­nas "Lie­tu­vos ži­nioms" pa­sa­ko­jo, kad to­to­riai, taip pat ten gy­ve­nan­tys lie­tu­viai yra la­bai su­ne­ri­mę ir įsi­bai­mi­nę dėl sa­vo sau­gu­mo, at­ei­ties. Ru­sa­kal­bių sto­vyk­lo­je nuo­tai­kos vi­sai ki­tos - kol kas jie džiū­gau­ja.

Anot jo, vie­nin­ga ir griež­ta pa­sau­lio reak­ci­ja į įvy­kius Ukrai­no­je tei­kia vil­čių, kad konf­lik­tą dar ga­li­ma iš­spręs­ti dip­lo­ma­ti­nė­mis prie­mo­nė­mis. Nors erd­vė komp­ro­mi­sams spar­čiai ma­žė­ja.

Žmo­nės apim­ti panikos

- Ko­kia šiuo me­tu si­tua­ci­ja Kry­me?

- Vyks­ta Kry­mo oku­pa­ci­ja ir anek­si­ja. Lai­ko­mės po­zi­ci­jos, kad re­fe­ren­du­mas nuo pra­džios iki ga­lo yra ne­tei­sė­tas. Ne­pri­pa­žįs­ta­me nei re­fe­ren­du­mo, nei jo re­zul­ta­tų. Taip pat tvir­ti­na­me, kad Ru­si­jos ar­mi­jos in­va­zi­ja į Kry­mą yra ne­tei­sė­ta.

Ap­lan­kiau Kry­mo to­to­rius, kal­bė­jau­si su jų ly­de­riu Re­fa­tu Čiu­ba­ro­vu. Jis yra la­bai su­ne­ri­męs, nes Ru­si­jai po re­fe­ren­du­mo Kry­me jau ne­be­rei­kia kur­ti ra­my­bės ir tai­kos įvaiz­džio. Jo nuo­mo­ne, pra­si­de­da pa­vo­jin­giau­sias lai­ko­tar­pis, kai prieš Kry­mo gy­ven­to­jus ga­li­mos pro­vo­ka­ci­jos. To­to­riai apim­ti di­de­lės bai­mės, pa­ni­kuo­ja, yra ne­ra­mūs.

Kal­bė­jau ir su lie­tu­viais. Su­nku pa­aiš­kin­ti pa­ni­ką oku­puo­ja­ma­me ir anek­suo­ja­ma­me kraš­te. Šim­tu bū­dų va­ri­juo­ja­mas be­ga­li­nis klau­si­mas, ką mums da­ry­ti? Kaip gy­ven­ti? Ar ei­ti į dar­bą? Kas bus su mū­sų vers­lu? Ar ga­lė­si­me at­sis­kai­ty­ti gri­vi­no­mis? Ar ga­lė­si­me iš­va­žiuo­ti iš Kry­mo? Kas bus su mū­sų vai­kais? Ir vi­są lai­ką tas pats ir tas pats.

Kol kas jiems pa­ta­riu iš­lai­ky­ti šal­tą pro­tą, sa­vit­var­dą. Steng­tis gy­ven­ti taip, kaip kas­dien, ati­džiai ste­bė­ti, kas vyks­ta, kaip tie įvy­kiai pa­lie­čia juos, ir at­sar­giai spręs­ti.

Skaityti daugiau...

Lietuva tik imituoja pasipriešinimą informacinei Rusijos okupacijai

veidas.lt 2014-03-18

Rusijos informacinis karas prieš Lietuvą vyksta jau pusantro dešimtmečio, bet per tą laiką nė viena Vyriausybė net nepabandė jam pasipriešinti, nors kalbų apie tai būta nemažai.

Per vėlu rėkti „Hannibal ante Portas“, kai priešas jau viduje, o nebe prie vartų. Nors fiziškai Rusijos tankai Lietuvos sienos dar nepervažiavo, Rusijos informacinio karo kariai ateina į daugelio lietuvių namus kiekvieną vakarą, kai tik šeima įsijungia televizorių arba kai įsėdama į autobusą ar taksi, kurio vairuotojas visu garsu leidžia „Ruskoje radio“, arba kai per “torentus” parsisiunčiamas naujausias rusiškas serialas, šlovinantis nenugalimąjį „specnazą“ ar glamūrinius banditus.
Netgi kai nueinama į knygyną ir nusiperkama Suomijos išgelbėtojo nuo sovietinio košmaro maršalo Mannerheimo prisiminimų knyga – nes ji išversta ne iš suomiško originalo, o iš rusiško sutrumpinto ir iškraipyto vertimo. Ir netgi tada, kai mūsų legendiniai teatro režisieriai, užuot statę Šekspyrą, metai po metų stato Čechovo pjeses, tegu jos ir pripažįstamos pasauline klasika. Bet kažkodėl lietuviški teatrai labiausiai mėgsta rusišką – ne anglišką, prancūzišką, itališką ar skandinavišką klasiką. Gal todėl, kad Krymo užkariautojas Vladimiras Putinas negaili mūsų aktoriams ir režisieriams visokių rusiškų apdovanojimų? O šie savo ruožtu, kaip taikliai pastebėjo „Kauno dienos“ redaktorė Violeta Mickevičiūtė-Juodelienė, neskuba nei Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasmerkti, nei fašistinio režimo apdovanojimų protesto ženklan grąžinti.
Toks kultūros veikėjų bailus kolaboravimas su rusiškuoju agresoriumi – tiesioginė Rusijos informacinio karo pasekmė. Lygiai kaip šimtai V.Putiną ir Krymo užgrobimą šlovinančių komentarų socialiniuose tinkluose ir tūkstančiai – prie straipsnių interneto naujienų portaluose. Toli gražu ne visus juos rašo samdomi „trisdešimtrubliniai“: pakanka tokių, kurie visiškai nuoširdžiai tiki, kad V.Putinas – kietas vadas, palaužęs skystus „amerikosus“, ukrainiečiai – bailūs „banderovcai“, o Krymas – nuo amžių Rusijos, nors užkariautas ir nuo Turkijos atplėštas jis buvo tuo pat metu, kaip ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė jėga prijungta prie Rusijos imperijos.

Skaityti daugiau...

Sankcijų prieš Rusiją imasi ir Japonija

alfa.lt 2014-03-18

Aukšto rango Japonijos vyriausybės pareigūnas pranešė, kad Tokijas laikinai nutrauks bevizio ir investicijų režimo derybas su Rusija, rašo „Reuters“.

Anot vyriausybės kabineto sekretoriaus Yoshihide Sugos, Japonija prisidės prie Vakarų šalių sankcijų prieš Rusiją, nes ši pripažino Krymo pusiasalio referendumą teisėtu.

„Japonijos vyriausybė nepripažįsta Krymo referendumo, - sakė J. Suga. - Krymo pusiasalio nepriklausomybės pripažinimas pažeidžia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.

ELTA primena, kad kovo 16 d. referendume daugiau kaip 96 proc. atėjusių balsuoti Krymo gyventojų nusprendė atsiskirti nuo Ukrainos, o kovo 17 d. Krymo parlamentas formaliai kreipėsi į Maskvą, prašydamas tapti Rusijos Federacijos dalimi.

Antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl Krymo klausimo kreipsis į Valstybinę Dūmą, prieš šiai balsuojant dėl pusiasalio priėmimo į Rusijos sudėtį.
 

Daugiau straipsnių...

  1. Kodėl reikia sustabdyti V. Putiną
  2. Lietuvos rusų dramos teatras atšaukė gastroles į Rusiją
  3. Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas: Europa vėl sėdi ant parako statinės – reikia nedelsiant stabdyti šią beprotybę!
  4. Karo scenarijus: kaip ir kuo ginsimės