Svarbu
Registracija
Valdantiesiems šilta vieta Briuselyje svarbiau nei Lietuvos saugumas
veidas.lt 2014-03-31
Jei ne artėjantys rinkimai į Europos Parlamentą, į kurį patekti norėtų beveik pusė dabartinio Ministrų kabineto narių ir antra tiek įtakingų Seimo veikėjų, pinigų skubiam ginkluotės pirkimui tikrai atsirastų kelis kartus daugiau, nei dabar siūlo Vyriausybė.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas, kuriame valstybės vadovė skyrė itin daug dėmesio Lietuvai iškilusiai karinei grėsmei, davė pirmųjų, tegu ir nedidelių, rezultatų: politinės partijos nustojo blaškytis ir sutarė, kad NATO standartus siekiantis krašto apsaugos finansavimas – 2 proc. bendrojo vidaus produkto – bus pasiektas iki 2020 metų. Būtent tada, kada ir reikalavo prezidentė, sakydama: „Esame pajėgūs per artimiausius penkerius metus pasiekti 2 proc. finansavimą šalies gynybai. Nėra kito kelio – kol ateis pagalba, mes patys turime gebėti apsiginti.“
Akivaizdu, kad jei ne D.Grybauskaitės spaudimas, tokio susitarimo arba nebūtų, arba įsipareigojimo deramai finansuoti krašto apsaugą vykdymas būtų nukeltas į neįžvelgiamus tolius, kaip iš pradžių ir siūlė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, pirminiame dokumento projekte įrašęs 2026-uosius. Nebe pirmus metus nuosekliai nuginkluoti kariuomenę siekiantis J.Olekas šiuo savo siūlymu perspjovė netgi Darbo partijos atstovus, siūliusius rimtą krašto apsaugos finansavimą pasiekti 2021–2022 m., ar premjerą Algirdą Butkevičių, minėjusį 2023-iuosius.
Rusija skaičiuoja nuostolius
lzinios.lt 2014-03-31
Rusija pradėjo skaičiuoti Krymo atplėšimo nuo Ukrainos kainą braškančiai šalies ekonomikai, neramiai vildamasi, kad Vakarų valstybės susilaikys nuo antrosios sankcijų bangos, kuri padarytų dar didesnę žalą.
Maskva, kuri jau buvo pašalinta iš Didžiojo aštuoneto (G-8), ruošiasi bent dalinei ekonominei izoliacijai ateinančius metus, o prezidentas Vladimiras Putinas praeitą savaitę pareiškė, kad Rusija turėtų sukurti savo kredito kortelių sistemą.
Vakarų šalys kol kas tik uždraudė išduoti vizas kai kuriems aukšto rango pareigūnams, tarp jų – V.Putino artimiausios aplinkos nariams, ir įšaldė jų sąskaitas.
Tačiau nuogąstavimai dėl tolesnių veiksmų jau daro didesnio masto žalą Rusijos ekonomikai, o jos vertybinių popierių biržoje kainos kovą nukrito 6 procentais. Viena iš pirmųjų reakcijų tapo užsienio kapitalo nuotėkis: pagal ekonomistų ir pareigūnų vertinimus, per pirmąjį ketvirtį sunerimę investuotojai iš šalies išpumpavo 60–70 mlrd. JAV dolerių – daugiau negu per visus 2013 metus.
Rusijos ekonomikos ministras Aleksejus Uliukajevas praeitą savaitę tapo pirmuoju aukšto rango pareigūnu, pripažinusiu, kad intervencija Kryme neigiamai paveiks šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, sugriaudama ankstesnes vyriausybės prognozes, kad šiais metais ūkis augs 2,5 procento.
Pasak ministro, 2014 metais BVP padidės tik 0,6 proc., jeigu kapitalo pasitraukimas per metus sudarys apie 100 mlrd. dolerių. Kai kurie ekonomistai sako, kad tokia prognozė yra labai optimistiška, vertinant pagal dabartines tendencijas. A.Uliukajevas nurodė, jog jeigu kapitalo pasitraukimas šiemet siektų 150 mlrd. dolerių dėl prognozuojamo investicijų sumažėjimo 8 proc., šalies ekonomika patirtų 1,8 proc. recesiją. Panašios nuomonės laikosi ir Pasaulio bankas.
Savanoriais siūlosi ir jauni, ir vyresni
lzinios.lt 2014-03-25
Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) vadovybė pažymi, kad Maidano įvykiai ir Krymo okupacija pažadino žmonių patriotizmo jausmą.
“Tikrai pastebime, kad susidomėjimas savanoriškąja krašto apsaugos tarnyba yra smarkiai padidėjęs. Jaunuoliai skambina, domisi, užsirašo gerokai aktyviau. Taip pat kilęs ir rezervo karių susirūpinimas. Jie teiraujasi, kur reikėtų prisistatyti mobilizacijos atveju“, - LŽ sakė KASP štabo viešųjų ryšių karininkas vyresnysis leitenatas Tomas Pakalniškis. Jo teigimu, tikroji situacija dėl savanorių pajėgų pasipildymo naujais kariais paaiškės po mėnesio ar dviejų, bet jau akivaizdu, kad tokio besidominčiųjų bumo jau seniai nėra buvę.
LŽ kalbinti KASP kuopų atstovai vienareikšmiškai patvirtino, kad tai tiesiogiai susiję su vis augančia Rusijos karine agresija bei gausėjančiomis provokacijomis Lietuvos, kitų Baltijos šalių atžvilgiu. Neformaliai agitacija prisidėti prie krašto gynybos darbais, o ne virtualiai išreiškiama parama, itin populiarėja socialiniuose tinkluose.
Kadencijos finalui – skambus akordas
lzinios.lt 2014-03-28
Penktus darbo metus baigianti prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar Seime perskaitė paskutinį metinį pranešimą. Ji kvietė visus stoti į sąžiningą akistatą su realia situacija šalyje ir aplink mus. Ekspertų vertinimu, ši kalba - geriausia iki šiol šalies vadovės pasakyta.
40 minučių trukusiame pranešime D.Grybauskaitė pabrėžė išorės ir vidaus grėsmes valstybei, nurodė daugelį metų šalį graužiančias problemas, rado kuo pasidžiaugti, nubrėžė artimiausios plėtros vizijas.
Kitaip nei ankstesni valstybės vadovės metiniai pranešimai, šis buvo itin stiprus, emocingas ir atspindėjo strateginį požiūrį į dabarties realijas. Prognozuojama, kad D.Grybauskaitės kalba padės jai siekiant antrosios kadencijos.
Telkia visuomenę ir politikus
Premjero Algirdo Butkevičiaus nuomone, šalies vadovės pranešimas - stiprus, telkiantis visuomenę ir politikus šiuo atsakingu laikotarpiu. „Galiu drąsiai tvirtinti, kad daugelis dalykų, kurie buvo išvardyti, yra didžiulis šios Vyriausybės atliktas darbas, kaip savotiškas įvertinimas kalbant apie energetikos projektus“, - pabrėžė jis.
D.Grybauskaitė priekaištavo, jog valdančioji dauguma yra užsiėmusi kova dėl finansinės įtakos zonų ir nebeturi laiko įsisenėjusioms žmonių problemoms spręsti. A.Butkevičius patikino, kad jeigu tokie interesai išaiškėtų, jis su jais nesitaikstytų.
Į prezidentės raginimą per penkerius metus iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) padidinti krašto apsaugos finansavimą premjeras reagavo ne itin optimistiškai. Anot jo, tai būtų įmanoma tik tuomet, jei vyktų labai spartūs ekonomikos pokyčiai. „Esant dabartinei situacijai, šiandien taip drąsiai teigti negalėčiau, nes yra finansinių ir kitų įsipareigojimų. Bet galiu pasakyti, kad finansavimas krašto apsaugai ir gynybai tikrai bus didinamas“, - žadėjo A.Butkevičius.
Tautinių mažumų įstatymas: tik lenkams ar visoms Lietuvos mažumoms?
15min.lt 2014-03-28
Lietuvos lenkų parengtas Tautinių mažumų įstatymas jau kelis mėnesius pateiktas Seimui, tačiau Vyriausybė tik dabar atsibudo, kad jį rengiant nebuvo tinkamai atsižvelgta ir į kitų Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų nuomonę. Tiesą sakant, kai kurių tautinių mažumų bendruomenių nė nebuvo paklausta. Todėl dabar Vyriausybė parlamento jau svarstomą įstatymą mėgina skubiai pataisyti. Po taisymo greičiausiai nebeliks nuostatų dėl dvikalbių lentelių ir nevalstybinės kalbos savivaldoje.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė trečiadienį „Žinių radijui“ teigė, kad įstatymas bus priimtas dar pavasario sesijoje, tačiau ne toks, koks pradėtas svarstyti: „Mes negalime priimti vienai tautinei mažumai išskirtinio įstatymo.“
Vėliau L.Graužinienės atstovė spaudai Dalia Valentienė 15min.lt patikslino, kad įstatymas taisomas po to, kai nepasitenkinimą jo nuostatomis išsakė Lietuvos totorių ir žydų bendruomenės.
Kurtas vien lenkams
Lietuvos totorių bendruomenės vadovas Adas Jakubauskas pripažino, kad pirminiame įstatymo variante mažosios tautinės bendruomenės buvo ignoruojamos. Nebuvo klausta nė jų nuomonės, jos nebuvo įtrauktos į Tautinių bendrijų tarybą. Joje buvo numatytas tik didžiųjų tautinių mažumų atstovavimas.
„Pataisytame variante jau tos tarybos išvis nebeliko. Taip pat pirminiame variante buvo sudarytas baigtinis tautybių sąrašas, kuris netenkino daugelio tautinių bendrijų. Mes pasisakėme, kad jokio baigtinio sąrašo negali būti, nes tautinės bendrijos, pagal Lietuvos įstatymus, negali būti skirstomos į kažkokias kategorijas“, – aiškino A.Jakubauskas.
Jo tvirtinimu, iš pradžių buvo galima daryti išvadą, kad įstatymas skirtas vien lenkų tautinei mažumai. A.Jakubauskas sutinka, kad šis įstatymas ir pataisytas liks aktualiausias lenkams, bet nemano, kad tai blogai.
Pasak jo, lenkų tautinės mažumos problemos Lietuvoje natūraliai yra didžiausios, nes pati mažuma gausiausia, o įstatymas sumažintų kylančias įtampas ir grąžintų Lietuvai tolerantiškos šalies vardą.
„Tas įstatymas yra reikalingas, nes anksčiau mūsų valstybė buvo pavyzdys dėl 1989–2010 m. galiojusio pažangaus įstatymo. Dabar esame autsaideriai ir sulaukiame daug pelnytų priekaištų. To įstatymo nepriėmus kyla nereikalingų įtampų. Reikia jį priimti ir jame įvertinti ne tik didelių bendruomenių, bet ir mažųjų lūkesčius. Tada viskas bus gerai“, – teigė jis.