Kas lemia V. Putino sprendimus: idėjos, kuriomis gyvena jo aplinka
delfi.lt 2014-03-24
Tarptautinei bendruomenei aikčiojant, kad Rusija be skrupulų atplėšė nuo Ukrainos Krymo pusiasalį, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aiškina, kad „Kryme viskas kalba apie mūsų bendrą istoriją ir pasididžiavimą“ ir kad Vakarai patys elgiasi kaip sau nori, vedami ginklo, o ne tarptautinės teisės.
„Krymas – tai Chersoneso vieta, kur buvo pakrikštytas kunigaikštis Vladimiras. Jo dvasinis žygdarbis – atsivertimas į stačiatikybę – nulėmė bendrą kultūrinį, vertybinį ir civilizacinį pagrindą, jungiantį Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos tautas. Kryme ir Rusijos karių kapai – jų drąsos kaina Krymas 1783 metais buvo priimtas į Rusijos valstybę. Krymas – tai Sevastopolis – miestas-legenda, miestas-tvirtovė ir Rusijos Juodosios jūros karinio laivyno gimtinė“, - savo kalboje Dūmos deputatams ir Federaliniam susirinkimui kalbėjo V. Putinas.
V. Putinas pabrėžė, kad Krymas Rusijai simbolizuoja Rusijos kariuomenės didybę bei išskirtinę narsą.
Savo kalboje V. Putinas susiejo stačiatikybę, kultūrinę ir istorinę Rusijos savastį, priešiškumą Vakarams bei pasaulio nestabilumą po Šaltojo karo pabaigos, kai pasaulis iš dvipolio kuriam laikui tapo vienpolis.
Ką reiškia toks idėjų mišinys? Kaip pasaulį įsivaizduoja šiuolaikinis Rusijos elitas, vadovaujamas V. Putino? Ar tai gali reikšti, jog atgyja legendinė amerikiečių mokslininko Samuelio Huntingtono prielaida, kad po Šaltojo karo pabaigos tarpusavyje konfliktuos skirtingos civilizacijos?
Buvęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių katedros vedėjas, filosofas ir politologas Evaldas Nekrašas teigia, kad Rusijos politiniam elitui nesvetimos S. Huntingtono ir Nikolajaus Danilevskio idėjos apie ortodoksišką civilizaciją bei slavų kultūrinį-istorinį tipą, kuris esą yra skirtingas nuo vakarietiškos civilizacijos ar romanų-germanų kultūrinio-istorinio tipo.
http://www.delfi.lt">DELFI (K.Čachovskio nuotr.)">
Gintautas Mažeikis
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis teigia, kad V. Putinas ir jo aplinka pastaruoju metu vadovaujasi labiau naujojo socialinio konservatizmo ir imperinėmis idėjomis nei civilizacijų sandūros konceptu.
Kas yra elitas Rusijoje?
Kaip rašo vedomosti.ru, Rusijoje sklinda gandai, kad prezidentas V. Putinas ir jo aplinka skaito pakankamai daug, domisi ideologijų konstravimu, kapstosi po filosofines gelmes, diskutuoja apie Rusijos ateitį bei misiją. Teigiama, kad sutinkant 2014-uosius metus V. Putino partijos „Vieningoji Rusija“ vadovams buvo dovanojamos Nikolajaus Berdiajevo, Vladimiro Solovjovo, Ivano Iljyno knygos.
V. Putinas savo kalbose taip pat cituodavo panslavistą N. Danilevskį, kuris 1869 m. parašė imperinės Rusijos galios atgimimo manifestą „Europa ir Rusija“. Sklido gandas, kad rusų elitas buvo itin susidomėjęs ir verslininko bei politiko Michailo Jurevo utopine knyga „Trečioji imperija. Kuo turi tapti Rusija“, kurioje modeliuojama ateities situacija 2053 metais.
Skaityti daugiau...
Ką daryti, kad Vilniaus kraštas netaptų Lietuvos Krymu
lrt.lt 2014-03-24
Abejotinas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio lojalumas Lietuvai galėtų būti panaudotas prieš mūsų šalį, tačiau Vilniaus kraštą paversti lietuvišku Krymu Rusija šansų – mažai, sako politologas Tomas Janeliūnas. Portalo LRT.lt kalbinti pašnekovai sutaria, kad įsiklausymas į tautinių mažumų problemas ir jų sprendimas Rusijos agresijos akivaizdoje yra itin svarbus, nes tuomet Kremliaus „tėvynainių politika“ atramos Lietuvoje nesurastų.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Arvydas Anušauskas sako nesantis tikras dėl V. Tomaševskio lojalumo Lietuvos valstybei, nes veiksmai, su kuriais jis siejamas, rodo priešingus dalykus.
 |
A. Anušauskas, T. Umaro (BFL) nuotr. |
Kalbėdamas apie veiksmus, su kuriais siejamas V. Tomaševskis, A. Anušauskas prisimena Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) akibrokštą, kai partija paliko Seimo salę iškilmingo Sausio 13-tosios minėjimui skirto posėdžio metu. Taip pat – V. Tomaševskio pasisakymą įvykių Ukrainoje klausimu. Tuomet LLRA lyderis teigė, esą bet kokie ginkluotųjų pajėgų veiksmai iš užsienio valstybės yra smerktini, tačiau jis negali pritarti ir naujosios Ukrainos valdžios veiksmams, kurios pirmas žingsnis buvo tautinių mažumų įstatymo panaikinimas.
„Kai kurie Maidano lyderiai, Olehas Tiahnybokas ir kiti, vadovaujasi nacionalistine Stepano Banderos ideologija, kuri buvo labai antilenkiška, antirusiška ir antisemitinė“, – savo pranešime rašė LLRA vadovas. „Banderovcais“ naująją Ukrainos valdžią vadina ir Kremliaus politikai bei jų kontroliuojama žiniasklaida.
LRT.lt primena, kad prieš porą metų V. Tomaševskis buvo įvardijamas tarp Rusijos vyriausybės finansuojamo žurnalo „Baltijskij mir“ redkolegijos narių. „Žurnale nuolat plėtojama nacizmo Baltijos valstybėse tema, perrašoma šių šalių istorija, daug dėmesio sulaukia rusakalbių ir lenkų protesto akcijos. [...] Tarp visuomeninės „Baltijskij mir“ tarybos narių – ir V. Tomaševskio pavardė“ – tuomet pranešė LRT televizijos laida „Savaitė“. Šiuo metu žurnalas redakcijos kolegijos narių sąrašo nebeskelbia.
„Kol kas jis [V. Tomaševskis – LRT.lt] savo lojalumo ir Lietuvos politiko reputacijos nedemonstruoja. Kai po paviešintos Valstybės saugumo departamento informacijos buvo užduodami klausimai apie tai, ką jis ar jo atstovai veikia Maskvoje, mes girdėjome tik pykčio protrūkius, bet ne atsakymus“, – pažymi A. Anušauskas.
Skaityti daugiau...