Svarbu
Registracija
V.Landsbergis:Želigovskiada Kryme
lzinios.lt 2014-03-09
Tariamai nežinomos – turbūt marsiečių – ginkluotosios pajėgos užvaldo nemažą kraštą, atskiria jį nauja „siena“ nuo pasaulio ir nuo Jungtinių Tautų, savivaldžiauja ir terorizuoja gyventojus, nutaria perdažyti politinį Europos žemėlapį.
Beje, pirminėje stadijoje tai buvo nė nesislapstanti kitos perpykusios valstybės kariuomenė, vėliau nusidraskiusi skiriamuosius ženklus ir kai kurių šarvuotų motorų numerius. Turbūt vietiniai. Kaimyninė didžioji valstybė tik laukia po medžiu kaip lapė sūrio. Ne, nelaukia kantriai, o savo chanato parlamente iš anksto džiūgauja, lyg sūris jau nukritęs. Lapės daineles nustelbia meškutės riaumojimas. Sodo lankytojai tik dairosi, tik dairosi.
Bemaž prieš šimtą metų matėme tai Lietuvoje. Tariamai „vietinė“ kariuomenė įsiveržė per paliaubų liniją vedama Varšuvoje palaiminto generolo ir užkariavo tiek Lietuvos, kiek pajėgė (kol buvo atmušta prie Širvintų ir Giedraičių); okupuotoje žemėje, į kurią pateko Lietuvos sostinė, paskelbė savo „valstybę“, pasiuntusiems Varšuvos šefams veidmainiškai atsižegnojant – tai ne mes, tai kažkoks Želigovskis; po poros metų tokio „Vidurinės Lietuvos“ valstybingumo nutarė nebevaidinti ir gyventojų valia (nors pusė boikotavo) prisijungė prie šeimininko, šiam būtent nurodžius, ką reikia daryti.
Apie demokratijų nevieningumo krizę
Kodas 190651410, Gedimino pr.1, LT-01103 Vilnius, tel. (8 5) 212 4848, faks.(8 5) 212 4848, e.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Lietuvos Sąjūdžio Tarybos
APIE DEMOKRATIJŲ NEVIENINGUMO KRIZĘ
Rusijos Federacijos karinis užpuolimas sukėlė ne „Ukrainos krizę“, bet tarptautinę krizę dėl Ukrainos, tapusios RF auka. Tai, pirmiausia, demokratijų nevieningumo krizė.
Deklaruojant aukščiausiuoju lygmeniu, kad „pasaulis remia Ukrainos žmones“ nepasakoma, ar visos pasaulio demokratijos tvirtai remia teisėtą Ukrainos Rados Vyriausybę. Ji turi būti besąlygiškai pripažįstama nelaukiant būsimų prezidento rinkimų ir pakviesta nedelsiant pasirašyti seniai parengtą Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga.
Padėtis Europoje palengvės tik tada, kai Rusijos vadovybė pradės norėti baigti savo sukeltą pavojingą sumaištį, o ne tęsti ją kuo ilgiau. Kokiomis priemonėmis teks pasiekti Kremliaus galvosenos pokyčio – tai demokratinio pasaulio užduotis ir jo kokybės patikrinimas. Vilkinimai bei tuščiažodžiavimai skatina agresorių ir virsta antruoju Miunchenu.
Lietuvos Sąjūdžio garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis
Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Vidmantas Žilius
Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Andrius Tučkus
Ukraina žada gintis
lzinios.lt 2014-03-06
Jeigu Rusija plės savo karinę intervenciją, Ukraina ginsis, Briuselyje sakė premjeras Arsenijus Jaceniukas. Tuo tarpu naujoji Krymo valdžia pareiškė, kad ukrainiečiai šioje teritorijoje nuo šiol – okupantai.
23.40 JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ketvirtadienį tvirtino, kad „Krymas yra Ukraina“, po to, kai promaskvietiški šio autonominio regiono parlamentarai balsavo už prisijungimą prie Rusijos.
„Krymas yra Ukrainos dalis. Krymas yra Ukraina. Mes remiame teritorinį Ukrainos vientisumą ir Ukrainos vyriausybę reikia įtraukti į bet kokį sprendimą“ dėl to, ar šis pusiasalis atsiskirs, sakė jis žurnalistams Romoje.
„Kaip suprantu, Ukrainos konstitucija reikalauja visos Ukrainos referendumo. Kiekviena Ukrainos dalis, visi ukrainiečiai turėtų būti referendumo dalis“, - sakė jis.
Jo komentarai pasirodė po to, kai JAV prezidentas Barackas Obama perspėjo, kad referendumas Kryme dėl prisijungimo prie Rusijos pažeistų Ukrainos suverenitetą ir tarptautinę teisę.
Tačiau J.Kerry sakė, kad Jungtinių Valstijų prioritetas yra „tęsti intensyvias diskusijas su abiem šalimis, kad būtų siekiama normalizuoti ir užbaigti šią krizę“.
Nors JAV „laikysis žodžio“ dėl jau įvestų sankcijų, tokių kaip vizų draudimai ir turto, priklausančio tiems, kas laikomi suvaidinusiais vaidmenį destabilizuojant Ukrainą, įšaldymas, „artimiausiomis valandomis ir dienomis“ bus akcentuojamas dialogas, kuris galėtų nuvesti prie situacijos deeskalavimo.
Sumaišties trubadūrai jaukia politikos padangę
lzinios.lt 2014-03-07
Tuo metu, kai demokratinis Vakarų pasaulis reiškia paramą naujajai Ukrainos valdžiai ir ragina Rusiją liautis eskaluoti karinį konfliktą, kai kurie mūsų šalies politikai reiškia visiškai kitokią nuomonę. Ekspertų vertinimu, tokie pasisakymai kelia sumaištį visuomenėje ir kenkia Lietuvos prestižui tarptautinėje arenoje.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė perspėjo, kad Lietuvoje esama politikų, kuriems įtaką galbūt daro Rusija. Šalies vadovė įvardijo Darbo partijos (DP) lyderius. Tačiau opozicijos akys krypta ir į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderį Valdemarą Tomaševskį, kurio pasakymai ir veiksmai neretai sukelia nuostabą.
Metė įtarimų šešėlį
D.Grybauskaitė pareiškė turinti žinių, kad valdančiosios DP vadovams gali daryti įtaką Kremlius. Todėl ji teigė nekviesianti jų, kai bus sprendžiami su gynyba susiję klausimai. „Kai sprendžiami Lietuvos, taip pat ir NATO apgynimo klausimai, DP kandidatų ir ypač vadovų kviesti negalėsiu. Labai aiškiai noriu pareikšti žmonėms: Lietuvos ir NATO šalių gynyba nebus šios partijos interesų rate“, - pažymėjo prezidentė.
Idėjinis „darbiečių“ lyderis Viktoras Uspaskichas atsakė, kad valstybės vadovės informacija turi būti nedelsiant išsiaiškinta. „Turi faktai būti padėti ant stalo ir įrodyta. Iš tikrųjų, jeigu taip yra, tada visa DP vadovybė turi būti pašalinta iš tų pareigų, o galbūt ir iš valdančiosios daugumos, o jeigu ne – turi atsakyti už tokius žodžius ir už šmeižtą“, - teigė jis.
Grasina nemalonumais prezidentei
DP vadovė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė prezidentės žodžius įvertino kaip absurdiškus. „Tai, ką išgirdau iš prezidentės lūpų, yra žemiausio lygio politikavimas. Juk labai gerai žinome, kad šioje rinkimų kampanijoje ją remia dešinieji, o šmeižto skleidimas ir priešų kūrimas visada buvo jų pagrindinė priemonė savo elektoratui mobilizuoti. Tai sėkmingai ir daro šalies vadovė. Tačiau šį kartą ji peržengė visas ribas“, - piktinosi L.Graužinienė. Ji pridūrė, kad D.Grybauskaitė turi pateikti jos žodžius patvirtinančius faktus, priešingu atveju derėtų paneigti ir atsiprašyti. Kitaip Seime esą bus inicijuojama komisija dėl prezidentės įgaliojimų viršijimo.
Vyriausybės vadovo, Socialdemokratų partijos (LSDP) lyderio Algirdo Butkevičiaus teigimu, iš prezidentės lūpų nuskambėjusi informacija dėl galimos Rusijos įtakos valdančiosios DP vadovams pasitikėjimo valstybe neprideda. „Ta informacija sparčiai skleidžiama, ją greitai gauna kitos šalys“, – komentuodamas D.Grybauskaitės pareiškimą sakė premjeras. Jo manymu, jeigu yra žinių dėl Kremliaus įtakos „darbiečiams“, ši informacija turi būti žinoma šalies vadovams. Vyriausybės vadovas sakė, kad prezidentės paskelbto pareiškimo tikrumą reikia išsiaiškinti. Tačiau jis nepritarė Seimo komisijos kūrimui, kaip siūlė parlamento vadovė DP pirmininkė L.Graužinienė.
Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo programa
VILNIUS
Kovo 8 d., šeštadienis
10.15–18.00 val. Tradicinis šachmatų „Žaibo“ turnyras „Lietuvos Respublikos Seimo taurė – 2014“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 24-osioms metinėms, Lietuvos Respublikos Seimo I rūmuose*
Kovo 9 d., sekmadienis
14.00 val.
Sakralinės muzikos valanda Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Koncerte, skirtame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, dalyvaus tenoras Virgilijus Noreika, vargonininkas Bernardas Vasiliauskas, muzikologas Vaclovas Juodpusis
Kovo 10 d., pirmadienis
12.00 val. Gėlių, skirtų padėti ant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapų, perdavimo ceremonija Lietuvos Respublikos Seime, Parlamento galerijoje*
20.00–02.00 val. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Kariūnų tarybos iniciatyva Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga – dainos ir prisiminimai prie laužo ant istorinio Stalo kalno Vilniuje
Kovo 11 d., antradienis
9.00 val. Gėlių padėjimas prie Kovos 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje
9.20 val. Vytauto Daraškevičiaus fotografijų parodos „Į Laisvę. 1988–1991 m.“ atidarymas Lietuvos Respublikos Seime, Parlamento galerijoje*
10.00 val. Iškilmingas Kovo 11-osios – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas Lietuvos Respublikos Seime, Kovo 11-osios Akto salėje*
12.00 val. Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje
12.00 val. Iškilmingas minėjimas, Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija, gėlių padėjimas prie paminklų Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, Kaune
12.15 val. Lietuvos kariuomenės orkestro ir Garbės sargybos kuopos karių iškilmingas žygiavimas Gedimino prospekte, Vilniuje
13.30 val. Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
12.30–16.00 val. Atvirų durų valandos Lietuvos Respublikos Seimo I rūmuose Vaikų dirbtuvėlės, meno saviveiklos kolektyvų asirodymai ir meninės kompozicijos, trumpametražių dokumentinių filmų demonstravimas, parodų lankymas
12.30 val. Šventinis koncertas „Laisvės sparnai“ Vienybės aikštėje, Kaune
14.30 val. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimas Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, Konstitucijos salėje*
14.00 val. Jaunųjų atlikėjų, muzikos grupių koncertas Vinco Kudirkos aikštėje, Vilniuje
19.00 val. Šventinis koncertas „Europa yra jėga“ Katedros aikštėje, Vilniuje
14.00 val. Koncertas Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų Kolonų salėje. Dalyvauja Panevėžio rajono pučiamųjų orkestras „Aukštyn“ ir jaunieji atlikėjai **
*Įėjimas su kvietimais
**Išankstinė registracija el. paštu renginiai@prezidentas.lt arba tel. (8 5) 266 4073