Rusija apkaltino Vakarus politiniu kišimusi į Ukrainos reikalus. Maskva stengėsi vaizduoti, kad pati nesikiša į tai, kas vyksta kaimyninėje šalyje, tačiau užkulisiuose vis tik tampė įtakos stygas. Šiandien Maskva kaltina Vakarus dėl paskutinės smurto bangos Kijeve.
Antradienį kilo patys žiauriausi opozicijos ir milicijos susidūrimai nuo pat to laiko, kai praėjusių metų lapkritį prasidėjo protestų banga. Rusijos Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad smurtas yra „tiesioginis rezultatas“ Vakarų paramos Ukrainos opozicijai.
Iki tol Maskva bent oficialiai stengėsi demonstruoti, kad nesikiša į tai, kas vyksta Ukrainoje. Nė vienas iš svarbiausių Rusijos politikų neapsilankė Kijeve. Nė prezidentas Vladimiras Putinas, nė premjeras Dmitrijus Medvedevas neskelbė kasdienių pareiškimų, kuriais kviestų kovojančias puses pradėti dialogą. Kitaip tariant, Rusijos politikai vengė daryti tai, kuo užsiėmė Europos Sąjungos ir JAV atstovai.
Maskva kritiškai vertino Vakarų politikų keliones į Kijevą. „Man neatrodo nei teisinga, nei mandagu kasdien siųsti Vakarų emisarus“, – teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per paskutinį Maskvoje vykusį susitikimą su Vokietijos kolega Franku-Walteriu Steinmeieriu. Prezidentas V. Putinas sausį pareiškė, kad Rusija „niekada nesikiš“ į Ukrainos reikalus.
Skaityti daugiau...
E. Eigirdas. Už referendumo ryškėja V. Uspaskicho ir V. Janukovyčiaus šešėliai
Jei kas atkreipė dėmesį į vieno pagrindinių referendumo organizatorių Pranciškaus Šliužo retoriką, turėjo pastebėti, kad jo kalboje labai dažni pareiškimai apie protestus. Apie juos kalbama, nors dalis valdančiosios daugumos pritaria referendumo organizavimui.
Labai nuoširdžiai referendumo idėją palaiko ištikima Viktoro Uspaskicho ginklanešė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Kai referendumas sulaukia tokio rimto palaikymo, išankstiniai P. Šliužo gąsdinimai protestais galėtų stebinti, jei neišanalizuotume praeityje vykusių procesų. Juk prieš 2004 m. Seimo rinkimus Rolandas Paksas tiesiog pasiaukojančiai protestavo prieš supuvusį elitą, dėl šių protestų rinkimus laimėjo R. Paksą palaikiusi Darbo partija, kuri su senais savo sąjungininkais iš socialliberalų partijos užsitikrino 50 vietų Seime.
Prieš 2012 m. Seimo rinkimus vėl vyko protestai prieš supuvusį, bet jau pedofilinį elitą ir vėl rinkimus laimėjo Darbo partija, tačiau jau tik daugiamandatėje apygardoje. Taigi, kodėl artėjantys Europos Parlamento ir Lietuvos prezidento rinkimai turėtų kuo nors skirtis? Jei P. Šliužo sutelkti protestuotojai gerai protestuos, jei Loreta juos gerai gins, ir vėl įvyks stebuklas, kai tie, kurie turėtų visuomenei asocijuotis su algų „dėl savęs“ kėlimu, staiga taps pagrindiniais tautos gynėjais. Beje, tegul nesistebi vėliau tautininkai, jei po visų kovų vis tiek nesugebės peržengti rinkimų barjero, nes tam protestų neužtenka, reikia reikiamu metu turėti daug pinigų reklamai bei sugebėti užsitikrinti žiniasklaidą kontroliuojančių oligarchų paramą. Todėl didžiausia tikimybė, kad būtent tokiais gabumais išsiskiriantis V. Uspaskichas su savo ištikimais sąjungininkais bei palydovinėmis partijomis iš protestų gali išlošti daugiausia. Nebent tautininkai nuspręs tapti dar vienu V. Uspaskicho palydovu, o tuo tikrai nesinori tikėti.
Skaityti daugiau...
Prie Seimo suliepsnojo solidarumo su Ukraina laužai
lzinios.lt 2014-02-19
Daugybė žmonių trečiadienį nuo 18 valandos prie Seimo rūmų rinkosi Ukrainoje nuo smurto kenčiantiems protestuotojams paremti. Sostinės Nepriklausomybės aikštėje suliepsnojo solidarumo su Ukraina laužai.
Pirmiausia buvo tylos minute pagerbti žuvusieji, kurių per dvi dienas skaičiuojama jau virš 20. Svečiai iš Ukrainos atliko savo šalies himną. Kalbas ant scenos sakę Andrius Kubilius, Petras Auštrevičius, Juozas Olekas ir kiti politikai pabrėžė, kad Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius atsakingas už pralietą ukrainiečių kraują, o Europos Sąjunga turėtų išreikšti aiškią poziciją bei taikyti sankcijas atsakingiems Ukrainos valdžios asmenims. Mitinge pasisakė ir iš Ukrainos į Lietuvą gydytis atvažiavę nukentėję Maidano aktyvistai.
Palaikyti Maidane protestuojančių ukrainiečių socialiniuose tinkluose aktyviai kvietė ne tik nevyriausybinių organizacijų atstovai, bet ir politikai. Į Ukrainos palaikymo akcijas kviečiami žmonės ir kituose šalies miestuose. Pranešama, kad prie iniciatyvos prisijungė Jonavos, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Šilutės, Radviliškio, Utenos – miestų ir rajonų savivaldybės.
Nuo lapkričio pabaigos vykstančiuose protestuose per pastarasias dvi dienas Kijeve sužeisti virš tūkstančio žmonių, pranešta apie 26 žuvusiuosius.
Skaityti daugiau...
S. Spurga: R.Paksas – pasiklydęs Europoje
lzinios.lt 2014-02-20
Vyriausioji rinkimų komisija įregistravo Rolandą Paksą kaip prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvį, tačiau dalyvauti šiuose rinkimuose greičiausiai neleis. Nesu R.Pakso šalininkas, bet sutinku su Strasbūro teismo nuomone, kad politiko nušalinimas visam laikui nuo pareigų, susijusių su būtinybe duoti priesaiką, yra neproporcinga nuobauda.
Labai norėtųsi, kad šioje absurdiškoje ir nuolat tam tikrą įtampą keliančioje situacijoje, į kurią, beje, Lietuvą įstūmė Konstitucinis Teismas (KT), būtų padėtas taškas. Mat R.Pakso bylą narpliojęs ir KT išaiškinimais rėmęsis Europos Žmogaus Teisių Teismas buvo priverstas konstatuoti, esą Lietuvos Konstitucijos straipsniai pažeidžia žmogaus teises. Sunku įsivaizduoti, kad koks nors šios aplinkybės nežinantis teisininkas, kuriam analizuoti būtų duota Lietuvos Konstitucija, atrastų joje tokią didžiulę spragą.
Konservatoriai ir liberalai, paskutinę akimirką atšaukę savo paramą atitinkamai Konstitucijos pataisai, greičiausiai planavo sumažinti konkurenciją prezidento rinkimuose jų remiamai kandidatei Daliai Grybauskaitei. Už tokį žingsnį gal ir sulauks jos padėkos, tačiau žvelgiant į ateitį Lietuvos politinė padangė nuo to nepragiedrėjo, juo labiau kad šiuo metu R.Paksas nėra stiprus kandidatas į prezidentus.
Vienas liberalų lyderių Gintaras Steponavičius paskelbė straipsnį „Kodėl nepalaikysiu Konstitucijos pataisos dėl Pakso“. Publikacija informatyvi ir naudinga – primenama daugumos visuomenės jau primiršta destruktyvi R.Pakso veikla. Tačiau pagrindinė autoriaus pateiktos analizės mintis ydinga: už Konstitucijos pataisą G.Steponavičius nebalsuos, nes R.Paksas yra blogos valios politikas. Keista, kad bendruosius teisingumo principus, balsavimą dėl pagrindinio įstatymo, Konstitucijos, liberalas keičia paprastu ramunės žiedlapių plėšymu „myliu-nemyliu“. Reikėtų prisiminti, jog 2004 metais, dar nenurimus prezidento apkaltos skandalo aistroms, tie patys apkaltą surengę politikai priėmė įstatymo pataisas, numatančias, kad iš pareigų pašalintas prezidentas negali būti vėl renkamas į šį postą penkerius metus. KT pripažino įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai, ir tada Strasbūre, Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT), prasidėjo procesas, per kurį buvo konstatuotas žmogaus teisių pažeidimas. Jei Lietuva teikia pirmenybę teisei ir gerbia tarptautinius įsipareigojimus, Strasbūro teismo sprendimas negali būti nuleistas negirdomis.
Skaityti daugiau...