• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
    • XV suvažiavimas
    • XIV suvažiavimas
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

Statomi barjerai žemės pirkėjams

lzinios.lt 2014-02-19

Gre­sian­tis re­fe­ren­du­mas dėl drau­di­mo par­duo­ti že­mę už­sie­nie­čiams pri­ver­tė val­džią ge­ro­kai pa­sku­bė­ti ieš­kant tik ne­se­niai pa­ža­dė­tų sau­gik­lių, apie ku­rių bū­ti­ny­bę mū­sų ša­liai įsto­jus į Eu­ro­pos Są­jun­gą (ES) rim­čiau ne­kal­bė­ta. Siū­lo­mos prie­mo­nės jau ke­lia dis­ku­si­jų, ar jos iš tie­sų bū­tų efek­ty­vios.

Val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos po­li­ti­nės ta­ry­bos įpa­rei­go­ta Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja (ŽŪM) per po­rą sa­vai­čių su­dė­lio­jo sau­gik­lius, pa­dė­sian­čius, kaip vi­lia­ma­si, ap­sau­go­ti ša­lies dir­ba­mos že­mės rin­ką. Per tris mė­ne­sius, li­ku­sius iki ge­gu­žės, kai Lie­tu­va tu­rės li­be­ra­li­zuo­ti že­mės rin­ką, ke­ti­na­ma pri­im­ti pluoš­tą tei­sės ak­tų, ku­rie esą pa­ža­bos ne­pa­ti­ki­mų že­mės pir­kė­jų antp­lū­dį į kai­mą. Kū­ry­bi­nė­mis idė­jo­mis šio­je sri­ty­je su val­dan­čiai­siais kon­ku­ruo­ja opo­zi­ci­ja.

Nau­jo­kai bū­tų nu­skriaus­ti

ŽŪM par­eng­ta­me Že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės įsi­gi­ji­mo lai­ki­no­jo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­te siū­lo­ma ge­ro­kai su­ma­žin­ti su­bjek­tų, ku­riems bū­tų su­teik­ta tei­sė nu­si­pirk­ti dir­ba­mos že­mės, bū­rį. Tiek fi­zi­niams, tiek ju­ri­di­niams as­me­nims ke­ti­na­ma tai­ky­ti spe­cia­lius rei­ka­la­vi­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Pa­gal pro­jek­tą že­mės ga­lė­tų įsi­gy­ti tik tie, ku­rie ne ma­žiau nei tre­jus me­tus iki san­do­rio su­da­ry­mo jau ver­tė­si že­mės ūkio veik­la. Be ki­ta ko, to­kie pir­kė­jai pri­va­lė­tų tu­rė­ti ir spe­cia­lų že­mės ūkio sri­ties iš­si­la­vi­ni­mą. Tre­jų me­tų ūki­nin­ka­vi­mo sta­žas ir pa­ja­mos iš šios veik­los bū­tų pri­va­lo­ma ir ju­ri­di­niams as­me­nims.

Įsi­gy­ti že­mės bū­tų lei­džia­ma tik to­je sa­vi­val­dy­bė­je, ku­rio­je nuo­lat gy­ve­na­ma (re­gis­truo­ta ju­ri­di­nio as­mens bu­vei­nė) ar­ba ku­ri su ja ri­bo­ja­si. Lei­di­mus pirk­ti dir­ba­mą že­mę da­ly­tų spe­cia­lios ko­mi­si­jos. Jas su­da­ry­tų me­ri­jų ir že­mės sa­vi­nin­kus bei šia veik­la už­sii­man­čius as­me­nis vie­ni­jan­čių sa­vi­val­dos or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai.

Taip pat siū­lo­ma įtei­sin­ti drau­di­mą pir­kė­jui 10 me­tų per­leis­ti įsi­gy­tą že­mę ki­tam, par­ei­gą ga­min­ti že­mės ūkio pro­duk­ci­ją ir at­sa­ko­my­bę už to­kios par­ei­gos ne­vyk­dy­mą. Už tai ga­lė­tų grės­ti bau­da nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. li­tų.

Skaityti daugiau...

R. Morkūnaitė. Mūsų žemę turi dirbti tik ryšį su Lietuva įrodę žmonės

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

delfi.lt 2014-02-18

Prieš metus prasidėjusi diskusija dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams vėl įsisvyravo viešojoje erdvėje, tačiau gerokai stipriau, nei 2011-taisiais, kuomet draudimas buvo pratęstas iki 2014-ųjų balandžio pabaigos.

Dar prieš metus sakiau, jog žemės ištekliai yra mūsų nacionalinis turtas ir kad žemės pardavimas neturėtų būti toks pats paprastas kaip skalbimo mašinos įsigijimas. Kita vertus, dar stodami į Europos Sąjungą sutarėme su visomis ES valstybėmis (o šį mūsų susitarimą patvirtino ir visų ES valstybių parlamentai), jog privalėsime sudaryti galimybes Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemę pirkti ir ES valstybių piliečiams. Galutinis terminas, kurį esame išsiderėję – 2014 metų gegužės pirmoji. Viena priežasčių, kodėl pagrįstai norime dar ilgesnių terminų – pagal ES išmokas žemės ūkiui, mūsų ūkininkai vis dar pakankamai smarkiai atsilieka nuo kitų ES valstybių ūkininkų. Noriu pasidžiaugti, jog kartu su kolegomis iš kitų Baltijos valstybių, derybų dėl finansinės perspektyvos metu pavyko į dokumentus įtraukti nuostatą, jog šis atotrūkis iki minimumo turėtų sumažėti jau po kelerių metų.

Kyla įvairiausių iniciatyvų dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ribojimo. Nemažai jų, jei būtų įgyvendintos, tikėtina, prieštarautų ne tik mūsų susitarimams su ES (o gal ir pačiai Konstitucijai) ir galėtų turėti neprognozuojamų padarinių (pavyzdžiui, išmokų iš ES biudžeto mūsų ūkininkams ribojimą). Kita vertus, sutinku, jog leidimas besąlygiškai parduoti žemę gali neigiamai paveikti konkurencinę aplinką žemės ūkio sektoriuje. Todėl būtina įstatymais užtikrinti, jog teisę įsigyti žemę turėtų tik tie asmenys, kurie sieja savo ateitį su Lietuva ir kurie moka, gali ir nori dirbti įsigytoje žemėje.

Skaityti daugiau...

D.Grybauskaitė: SGD terminalas jau lemia pokalbius su „Gazprom“

lzinios.lt 2014-02-18

Lie­tu­vos sta­to­mas su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų (SGD) ter­mi­na­las jau da­ro įta­kos de­ry­bo­se su vie­nin­te­liu du­jų tie­kė­ju Lie­tu­vai - Ru­si­jos kon­cer­nu „Gazp­rom“, tei­gia Lie­tu­vos pre­zi­den­tė. Pa­sak jos, ter­mi­na­las ir at­ei­ty­je tu­rės įta­kos, de­ran­tis su ki­tų pa­sau­lio ša­lių bei Ru­si­jos kom­pa­ni­jo­mis, tie­kian­čio­mis du­jas vamz­dy­nais ar­ba lai­vais.

„Pats pro­jek­tas jau pra­de­da ma­žin­ti ši­lu­mos kai­nas vamz­džiuo­se ir san­ty­kiuo­se, po­kal­biuo­se su "Gazp­rom" jau da­ro įta­ką. Mū­sų pro­jek­tas pra­dė­jo ar­tė­ti prie pa­bai­gos ir "Gazp­rom" pra­dė­jo su mu­mis ki­taip kal­bė­ti. Aš la­bai ti­kiuo­si, kad to­kio pro­jek­to bu­vi­mas, kai ga­lu­ti­nai jį įgy­ven­din­si­me, ti­krai tie­sio­giai da­rys įta­ką (de­ry­boms - BNS) su ki­to­mis pa­sau­lio ša­li­mis, ku­rios tie­kia ne tik su­skys­tin­tas du­jas, bet taip pat su Ru­si­jos kom­pa­ni­jo­mis, ku­rios tieks du­jas vamz­dy­nais", - in­ter­viu LRT ra­di­jui tei­gė Da­lia Gry­baus­kai­tė, ku­ri iš­vy­ko į Pie­tų Ko­rė­ją, kur lai­vų da­ly­vaus SGD lai­vo-sau­gyk­los „In­de­pen­den­ce“ krikš­ty­no­se.

Pa­sak jos, SGD ter­mi­na­las Klai­pė­do­je yra di­džiu­lė spau­di­mo prie­mo­nė du­jų kai­nų po­li­ti­kai.

„Ma­nau, kad šis pro­jek­tas bus pa­na­šaus mas­to kaip Bū­tin­gė, pa­na­šios įta­kos kaip Bū­tin­gė, ir la­bai ti­kiuo­si, kad gal­būt ne iš kar­to, bet ypač, kai at­si­ras po 2-3 me­tų iš JAV pi­ges­nių du­jų iš ska­lū­ni­nių tel­ki­nių Eu­ro­po­je, mes ti­krai ži­no­si­me ir bū­si­me ti­krai la­bai pa­ten­kin­ti, kad Lie­tu­va pir­mo­ji Bal­ti­jos ša­ly­se ir re­gio­ne pa­sis­ta­tė su­skys­tin­tų du­jų ter­mi­na­lą“', - tei­gė D.Gry­baus­kai­tė.

Skaityti daugiau...

Prezidentė: SGD terminalas dirbs visam Baltijos regionui

lzinios.lt 2014-02-19

Lie­tu­vos su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų (SGD) ter­mi­na­las dirbs ne tik Lie­tu­vai, bet ir vi­sam Bal­ti­jos re­gio­nui, taip už­ti­krin­da­mas ener­ge­ti­nį sau­gu­mą, sa­ko ter­mi­na­lui skir­to lai­vo „In­de­pen­den­ce“ (liet. „Nep­rik­lau­so­my­bė“) krikš­ta­mo­tė pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė.

Ji tre­čia­die­nį Ul­sa­no mies­te esan­čio­je di­džiau­sio­je pa­sau­lio lai­vų sta­tyk­lo­je „Hyun­dai Hea­vy In­dus­tries“ pa­krikš­ti­jo lai­vą, ku­ris ko­vo pa­bai­go­je pa­liks sta­tyk­lą ir ru­de­nį at­plauks į Klai­pė­dą.

„Be­veik prieš 23 me­tus at­ga­vus ne­prik­lau­so­my­bę, mū­sų eko­no­mi­nė ne­prik­lau­so­my­bė vis dar nė­ra vi­siš­kai įgy­ven­din­ta ir ener­ge­ti­ka yra svar­biau­sias ele­men­tas, ku­rio trūks­ta“, – per ce­re­mo­ni­ją kal­bė­jo D.Gry­baus­kai­tė, ku­ri lai­vą pa­krikš­ti­jo, tra­di­ciš­kai į jo kor­pu­są su­dau­žiu­si spe­cia­liai iš Lie­tu­vos at­si­vež­tą šam­pa­no bu­te­lį.

„Mes tu­rė­si­me mo­der­niau­sią lai­vą, ku­ris ga­lės dirb­ti ne tik Lie­tu­vai, bet vi­sam Bal­ti­jos re­gio­nui. Mes tam­pa­me rim­ta ener­ge­ti­kos vals­ty­be“, – po ce­re­mo­ni­jos Lie­tu­vos žur­na­lis­tams sa­kė pre­zi­den­tė.

Ji tei­gė, jog ter­mi­na­las leis Lie­tu­vai de­rė­tis dėl pi­ges­nių du­jų su „Gazp­rom“ ir ki­tais tie­kė­jais.

„Vien to­dėl, kad ter­mi­na­las yra, mes tu­ri­me ga­li­my­bę de­rė­tis dėl pi­ges­nių du­jų su vi­sais, ku­rie tie­kia ne tik per ter­mi­na­lus, bet ir per vamz­dy­nus. Net jei pir­mai­siais me­tais to efek­to ga­li bū­ti ma­žiau, tai vi­siš­kai aiš­ku, kad po dve­jų-tre­jų me­tų, kai Eu­ro­po­je at­si­ras su­skys­tin­tos du­jos iš ska­lū­ni­nių du­jų, tai ter­mi­na­lai taps be ga­lo rei­ka­lin­gi vi­soms ša­lims“, – sa­kė D.Gry­baus­kai­tė.

Skaityti daugiau...

G. Landsbergis. Kodėl nenorėčiau V. Tomaševskio darbų Lietuvos mastu?

Gabrielius Landsbergisdelfi.lt 2014-02-17

Šiomis dienomis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis paskelbė, kad ketina kandidatuoti ir sieks būti išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu.

Vienas pagrindinių jo išsakytų argumentų, kodėl jis tinkamas šioms pareigoms, yra neva sėkmingas jo vadovaujamos partijos darbas vietos savivaldoje.

Ponas Tomaševskis tikina: „(…) teigiamus pavyzdžius, savo gerą veiklą norime praplėsti į visą mūsų šalį. Tą, ką mums pasisekė padaryti, galima padaryti visoje valstybėje.“ Kitaip tariant, tai, kas būdinga Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėms, šiandien valdomoms išimtinai V. Tomaševskio partijos, norima pritaikyti visai Lietuvai.

Todėl dar sykį nacionaliniu mastu aktualus tampa klausimas, kokie yra minėtų rajonų  valdymo rezultatai ir ką LLRA juose pasisekė nuveikti?

2011-2012 m. Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje, tuometinėje Ministro Pirmininko Tarnyboje, man teko vadovauti specialiai įkurtam Regionų ir tautinių mažumų skyriui, kuriam buvo iškelta konkreti užduotis: padėti spręsti tautinių mažumų integracijos problemas. Taigi su LLRA veikla teko susidurti asmeniškai. Po 2012 metų rinkimų, V. Tomaševskio partijai tapus valdančiosios koalicijos dalimi, minėtas skyrius reorganizuotoje Vyriausybės kanceliarijoje buvo panaikintas, o aš perkeltas dirbti kitur.

Tačiau nuo to įsisenėjusios problemos, žinoma, niekur nedingo, o aš tebejaučiu pareigą bent pasidalinti turima informacija ir pastabomis.

V. Tomaševskis taip matuoja savo partijos veiklos sėkmę: „Mūsų savivaldybėse nėra skolų, vykdomi investiciniai projektai.“

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. A.Bačiulis:Referendumas – įrankis demokratijai sunaikinti
  2. Dėl dalies Lietuvos Sąjūdžio tarybos narių veiksmų
  3. Vasario 16-osios įpareigojimas: nepriklausomybė nuo šimtamečių carų, europinė kryptis ir demokratija
  4. Su švente!

Puslapis 1415 iš 1572

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 1410
  • 1411
  • 1412
  • 1413
  • 1414
  • 1415
  • 1416
  • 1417
  • 1418
  • 1419
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis