Sveiki, piliečiai pilėnai, Pilies gatvės brolija!
Sveikinu Jus, dar kartą čia susirinkusius.
Nutariau pasidalyti mintimis apie šachmatus ir dūmus.
Mano geroji žiniasklaida, jaučiu, tuoj daro išvadą: tas Landsbergis jau visai. Juk šachmatai ir dūmai neturi nieko bendra.
Klystate, brangieji, labai daug bendra. Prisimenu savo studentišką jaunystę, kai daug vyresni strateginiai partneriai prie languotos lentos pūsdavo man į veidą „Belomor“ dūmų kamuolius, kad apsvaigęs, nebeįžvelgdamas net vieno ėjimo į priekį, padaryčiau kokią istorinę klaidą.
Išgrauš! – būdavo mano atsakymas. Bet rūkyti nepradėjau.
Tačiau šiandien daugelis jau pamiršo, o mokykloje nė nebemoko, kas tas „Belomor“ kanalas ir jo geležinkelis tundroje, kur po kiekvienu pabėgiu guli nukankintas vergas. Todėl pasisekimo kai kuriose auditorijose susilaukia dainos: „Aš padarytas vergijoje“. Naujieji keisti patriotai dūsauja: „Ilgu, ilgu man tarybų, šalin bjaurybę Europą!“ ir svaiginasi jau ne dūmais, o referendūmais. Deja, į agitatorių judesius įtraukta daug suklaidintų nuoširdžių žmonių, turbūt neskaičiusių pono Juliaus teksto, kurį parėmė. Menininkai, dvasininkai… Jausmai dėl tėvynės ima viršų, bet į tėvynę pažvelkim ir iš proto pozicijų. Ir bent pora ėjimų į priekį, ir nereikia pykti ant klystančių.
Esam novatoriai. Lietuvoje stumiamas dar negirdėtas antieuropinis referendūmas. Tokia jo esmė, tik slepiama apgavystėmis, pradedant nuo tos, kai mūsų sąjungininkai europiečiai gudriai suplakami su viso pasaulio „užsieniečiais“.
O jei kalbam sąžiningai apie europiečius, tai valstybė užuot paskelbusi „Tomui Ilvesui parduoti draudžiama!“, galėtų mandagiai naudotis pirmumo teise. Pati pirkti. Po to – parduoti Ramūnui. Bet juk tikslas kitas. Tikslas yra susipykti su Europos Sąjunga, o dar geriau, ką skelbia p. Šliužas, išstoti iš jos. Putinas net Soči sapnuoja apie tokią Lietuvą.
Daug kalbantys apie žemę pamiršta apie žemėlapį. Lyg mokyklų nelankę. O žemėlapis primintų – kur demokratinė Europa, kur putininė Eurazija, tad ką toliau renkasi Lietuva. Nereikia Europos, tai krenti į Euraziją. Atgal į narvą.
Daug kalbantys apie Tautą Didžiąja Raide savo siūlomais kūlvirsčiais nebent paspartins realios tautos persikraustymą kur geriau. O kaip vertinti, kai tyčia arba iš neraštingumo Petro sklypą vadina valstybės teritorija? Mat jeigu Petras parduos latviui, tai Lietuva sumažės, o Latvija padidės. Yra tuo patikėjusių. Gal auklytės paaiškintų darželyje, jog demokratinė valstybė savo suverenios teritorijos parduoti negali net vyriausybei norint. Juolab – ūkininko Petro sprendimu, nes jis parduoda tik sklypą, ne valstybės gabalą.
Vyresnieji gal atsimenate, kaip univermage norėdami atsikratyti prekių šlamštu sudarydavo „dovanų paketą“, kurį gali pirkti tik visą.
Dabar išrasta būdas, kaip teikti piliečiams balsavimą „taip“ arba „ne“ už keletą konstitucinių dalykų iš karto. Tuo keliu einant, jūsų ir mūsų greit lauks toks trijų sprendimų paketas:
(1) Minimalų atlyginimą – dvigubai!
(2) Nacionalizuoti skandinavų bankus, atkurti „Snorą“, parsikviesti šokėją Romanovą.
(3) Gerbiant kultūros paveldą, sugrąžinti Stalino paminklą į tradicinę vietą Vilniuje prie geležinkelio stoties.
Arba ir toks paketas:
Skaityti daugiau...
A. Anušauskas. Prezidento rinkimų naujiena – žaidimas žymėta KGB korta
delfi.lt 2014-02-13
Jei dar prieš kelis mėnesius manęs kas nors būtų paklausęs, ar socialdemokratai kaip paskutinio šiaudo Prezidento rinkimuose griebsis KGB temos, nebūčiau patikėjęs. Bet realybė yra kur kas įvairesnė.
Mono (t.y. vieno asmens, be žurnalistų ir klausytojų) spaudos konferencijas rengęs ir pagaliau šiltame Juliaus Pankos prieglobstyje atsidūręs Zigmas Vaišvila jau nebegalėjo niekuo nustebinti. „Atradimai“ viešame archyve niekaip nepasipildė atradimais buvusiame slaptame archyve.
Tam į pagalbą pasitelkti iškilūs socialdemokratai ir eks-socialdemokratai, kurių žinių spragas ėmė papildyti buvę KGB karininkai. Sako, jie perėjo į Lietuvos pusę ir net pensijų iš Rusijos negauna, tačiau labai trokšta dalintis savo „žiniomis“ apie KGB ir keliones į užsienį. Va, tik bėda, kad jie tai daro anonimiškai, nes bijo rodyti savo tikruosius veidus.
Savo laiku
Čekija pasielgė labai saliamoniškai – paskelbė agentų pavardes ir teismuose nepriėmė buvusių komunistinio saugumo karininkų liudijimų. Kaip interesų konfliktą turinčiųjų ir todėl meluojančiųjų.
Pas mus viskas priešingai. Jei tik meluosi apie savo kvalifikacijas KGB ir jei dar meluosi „teisingai“ (pagal anoniminio užsakovo rekomendacijas), tuomet tau atviras eteris, laikraščių puslapiai. Kažkuo primena vieną istoriją apie KGB budelį, kuris oficialiai buvo „virėjas“ ir šaudyti mirtininkų eidavo į „valgyklą“ arba „pirtį“ (tai buvo užkonspiruotos mirties patalpos). Negi girsies tokiais įgūdžiais? Jau geriau būsi virėju ir konsultuosi apie KGB virtuvę.
Panašiai ir apklausiamas buvęs agentas-smogikas kaišiojo savo darbo knygelę, mėgindamas įrodyti, jog jis nebuvo partizanų išdavikas ir žudikas. Nes tuo metu jis buvo visai kitur ir dirbo „mokytoju“, bet jis gali daug ką papasakoti apie partizanų darbus. Tokiais priedangos dokumentais galėjo pasigirti ne kiekvienas, nors benaršant KGB archyvus pavyko rasti tuščių gimimo liudijimų. Įrašyk, ką nori, ir būsi ekspertas su švaria biografija.
Skaityti daugiau...
veidas.lt 2014-02-18