Šią savaitę Europos Parlamentas priėmė dokumentą dėl gėjų, lesbiečių ir kitų seksualinių mažumų žmogaus teisių apsaugos. Iš trijų versijų, kraštutinės (U. Lunacek) nė nebalsavus, priimta nuosaiki rekomendacinė, kurią kolektyviai suredagavo Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų), socialdemokratų, liberalų, žaliųjų ir kairiųjų politinės grupės. Rezoliucijos laukta su kai kuriomis įtampomis, gal todėl ir Lietuvoje pasirodė nervingų, net nekompetentingų, žmones klaidinančių informacijų.
Antai „Lietuvos žinių“ 2014-02-05 portale skelbiama „gėjų pergalė“, rašoma neva EP dokumente valstybės narės raginamos „įtraukti galimybę vaikams turėti daugiau kaip du tėvus“.
Laikau rankose rezoliucijos tekstą, ir tokių keistybių jame nėra. Susijaudinusių rašoma, kad šalys neva raginamos užtikrinti vienišoms moterims ir lesbietėms teisę į nevaisingumo gydymą bei „asistuojamą reprodukciją“. Ir to dokumente nėra, nors pagalba nevaisingoms moterims, norinčioms turėti savo vaikutį, pagimdyti jį, mylėti ir auginti, turbūt nebūtų smerktina. Bet nesvarstoma. „Reprodukcijos“ nė žodžio nerasi visame dokumente, kurį peržiūrėjau prieš balsuodamas, nes jau keleri metai įkyrėdavau kolegoms posėdžiuose nuolat protestuodamas ir aiškindamas: neverskite žmonių reproduktoriais, nesame gyvulių ferma. Kad apie tai šįkart nebekalba, tai gal ką nors išgirdo.
Skaityti daugiau...
G. Sarafinas:Mūsų politikai įkūrė flegmatikų asociaciją

veidas.lt 2014-02-03
Mūsų premjeras ir ministrai turėtų žinoti, kad automobilyje yra ne tik stabdžių, bet ir akceleratoriaus pedalas.
Mes vis mėgstame pasišaipyti iš kitų tautų lėtumo, bet iš tiesų patys esame ne ką greitesni, o dažnai ir lėtesni. Teisūs yra Mauzeris ir Sūrskis, išsityčioję iš mūsų vėžliojimo. Mūsų valdžia viską daro pačia lėčiausia pavara. Sūrskis šaiposi: “Kur mes skubame? Kur lekiame? Dar ir penkeri metai nepraėjo nuo suskystintų gamtinių dujų terminalo idėjos, o jau statoma krantinė. Kam šitie beprotiški tempai, aš noriu paklausti. Reikia išdiskutuoti, išklausyti visas nuomones, atlikti paskaičiavimus, lyginamąsias studijas, galų gale surengti referendumą, o ne verstis per galvas kaip dabar. Kodėl su atomine elektrine viskas vyksta nuosekliai, pamatuotai, neskubant, tai kam kitą strateginį objektą reikia statyti paknopstomis.”
Humoristinėms laidoms ir knygoms tas mūsų slunkiškumas tinka, bet realiame gyvenime norėtųsi kažko kito. Norėtųsi veiksmo, judesio, proveržio, o gal net greičio. Ir tai tikrai nėra neįmanoma. Jei visi metų metais kalba, kad reikia keisti dabartinį Darbo kodeksą, tai galgi per kokius keturis mėnesius galime susikaupti ir patvirtinti naują pažangų kodeksą? Jei dešimtmečiais kalbame apie beviltišką mūsų mokesčių sistemą, o komisijos pateikė kalnus vertingų pasiūlymų, tai gal jau galime nebedelsti ir nors per pusmetį kažką užbaigti? Tiesiog taip paprastai: užsirašyti konkrečią datą (būtinai šių metų) ir užbaigti. Kai toji data artės, bus ir valia imtis darbo.
Skaityti daugiau...