Valdantieji rengia įstatymą dėl žemės pardavimo „saugiklių”

alfa.lt 2014-02-04

Antradienį valdantieji aptarė įstatymo, kuriuo būtų įvesti tam tikri saugikliai asmenims, ketinantiems pirkti žemę Lietuvoje, projektą. Tuo metu premjeras, socdemų lyderis Algirdas Butkevičius pareiškė, kad jo pareiga, artėjant sprendimams dėl referendumo dėl draudimo žemę parduoti užsieniečiams, bus aiškinti visuomenei apie minėto referendumo galimus pavojus, o „darbiečiai” ir „tvarkiečiai” savo ruožtu pažymėjo, kad referendumas įvyks.

„Kalbėjome apie naujo įstatymo parengimą dėl tam tikrų numatomų saugiklių dėl žemės pardavimo tiek vietos gyventojams, tiek užsieniečiams. Manome, kad toks įstatymas turėjo būti priimtas jau seniai. [...] Šitas įstatymo projektas turės būti paruoštas artimiausiu metu ir jo priėmimas turėtų įvykti kovo mėnesį”, – antradienį po valdančiosios koalicijos Politinės tarybos posėdžio Vyriausybėje žurnalistams sakė A. Butkevičius, pridurdamas, kad įstatymo projektą per 2-3 savaites iki galo parengs Ūkio ministerija.

Vyriausybės vadovas įstatymo dėl žemės pardavimo saugiklių kontūrų atskleisti nebuvo pasiryžęs.

„Yra įvairiausių saugiklių, pasiūlymų. Yra, pavyzdžiui, numatyta, kad perkant žemę arba parduodant žemę, arba tas, kuris įsigis tą žemę, jis turi aiškiai deklaruoti, ką su ja veiks, jeigu ši – žemės ūkio paskirties. Čia mano samprotavimai. Ta žemė turi duoti kapitalo grąžą, ji turi būti dirbama, į ją turi būti daromos investicijos. Taip pat turi būti įgyvendinami ir tie įstatymai, kurie ir šiuo metu veikia, kad tas gyventojas, kuris ribojasi su tuo sklypu, kuris bus parduodamas, pirmumo teisę jam turi būti suteikta, tai yra įsigyti šitą žemę”, – komentavo A. Butkevičius.

Premjeras patikino, kad toks įstatymo projektas turėtų užkirsti kelią spekuliacijoms dėl žemės pardavimo grėsmių, tačiau tai, anot A. Butkevičius, nėra alternatyva referendumui, kuriuo siūloma uždrausti užsieniečiams pirkti Lietuvos žemes.

Skaityti daugiau...

VRK atvėrė kelią referendumui, kaip Smetona atvėrė kelią sovietų invazijai

veidas.lt 2014-02-04

Vyriausioji rinkimų komisija padarė viską, kad būtų atvertas kelias referendumui dėl žemės, kuriuo siekiama paneigti Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartį ir uždrausti lietuviams laisvai disponuoti nuosava žeme.

Anksčiau, kai kalba užeidavo apie 1939–1940 m. sovietų vykdytą šliaužiančią Lietuvos okupaciją, mane visuomet stebindavo, kaip keistai nuolankiai visas Lietuvos valstybinis aparatas vieną po kito tenkino kaskart įžūlesnius sovietų reikalavimus, nors, regis, puikiai suprato, kad kiekvieną dieną Lietuva vis giliau ryjama sovietinio smauglio.
Labiausiai stulbino netgi ne tai, kaip lengvai, nesipriešindama, Antano Smetonos Vyriausybė 1940-ųjų vasarą priėmė paskutinį sovietų ultimatumą. Juk žinoma, kad šis tautininkas paskutinėmis dienomis rašė, jog „Lietuvai būtų geriau prie ruso dėtis“. Ne tai, kaip lengvai buvo nuslopintos bet kokios pasipriešinimo nuotaikos kariuomenėje ir vienintelis nepaklusti drįsęs pulkas netrukus romiai grįžo į kareivines, – kariškiams nuolat kalta, kad jie turį nesikišti į politiką.
Labiausiai stebino, kaip Valstybės saugumo departamento, kurio vadovu iš išdavikų bei kolaborantų suformuota „Liaudies Vyriausybė“ paskyrė vakarykštį kalinį Antaną Sniečkų, aparatas kaip niekur nieko dirbo toliau, tik vietoj komunistų sekė tautininkus, krikdemus bei kitus naujosios valdžios priešus. O juk kas kas, bet saugumo agentai tikrai žinojo, su kuo turi reikalą! Tačiau niekas nedrįso pasipriešinti, nes įsakymo „iš viršaus“ nebuvo, o patiems saugumiečiams spręsti – ne jų kompetencija.
Prisiminiau tai praėjusį trečiadienį, stebėdamas, kaip tuo pačiu argumentu – „tai peržengia mūsų kompetencijos ribas“ besivadovaujanti Vyriausioji rinkimų komisija atmetė siūlymą nutraukti visus su „dirvožemio referendumu“ (taip trumpai vadinamas referendumas, kuriuo siekiama uždrausti ES šalių piliečiams įgyti žemės Lietuvoje, uždrausti įmonėms ir organizacijoms turėti nuosavos žemės, trigubai sumažinti kiekį parašų, kuriuos surinkus skelbiamas referendumas, bei nustatyti, kad leidimai išgauti gamtos išteklius išduodami tik referendumo būdu) susijusius darbus. Mat savaite anksčiau Konstitucinis Teismas nustatė, kad norint surengti bet kokį referendumą, kuriuo siekiama atšaukti Lietuvos įsipareigojimus, prisiimtus stojant į Europos Sąjungą, pirma reikėtų surengti referendumą dėl Lietuvos išstojimo iš ES.
Kadangi „dirvožemio referendumu“ būtent ir siekiama paneigti Lietuvos stojimo į ES sutartį, jo surengimas prieštarautų Konstitucijai. Tad, dalies VRK narių siūlymu, komisija turėjo nutraukti referendumui surinktų parašų tikrinimą, pripažinti netekusiais galios visus ankstesnius VRK sprendimus dėl šio referendumo ir baigti darbą. Tačiau kita dalis VRK narių užsiėmė išvedžiojimais apie tai, kad pradėjus parašų referendumui rinkimą paleisto mechanizmo sustabdyti jau nebeįmanoma, kad bet kurį VRK sprendimą dėl „dirvožemio referendumo“ stabdymo dar tektų ginti teismuose, tad geriau tegu teismas ir sprendžia, nes ne VRK čia reikalas spręsti.
Kadangi tokios pozicijos laikėsi ir pats VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas, buvo priimtas sprendimas nepriimti jokio sprendimo. VRK iš esmės nusiplovė rankas, kaip tas Judėjos prokuratorius Poncijus Pilotas, nusišalindama nuo bet kokio dalyvavimo Lietuvai lemtinguose sprendimuose, – tegu sprendžia kiti, o mes žmonės maži.

Skaityti daugiau...

D. Grybauskaitė mato kitą referendumo dėl žemės tikslą

delfi.lt 2014-02-03

Lietuvos gyventojams turi būti aiškiai pasakyta, koks iš tiesų yra iniciatyvos dėl žemės referendumo tikslas, sako šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas vidaus politikos klausimais. Pasak Mindaugo Lingės, galima įtarti, kad šios iniciatyvos tikslas yra išstojimas iš Europos Sąjungos.

"Visais atvejais visuomenė turi žinoti, koks yra galutinis referendumo tikslas. Šiuo atveju tikrai galima įtarti, kad galutinis iniciatyvos dėl žemės referendumo tikslas gali būti išstojimas iš Europos Sąjungos. Organizatoriai prieš pateikiant visuomenei šitą klausimą turėtų labai aiškiai atsakyti, ar jie Lietuvai siūlo išstoti iš Europos Sąjungos", - antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidentės patarėjas.

Anot jo, didelis žmonių aktyvumas renkant parašus dėl referendumo rodo, kad valdžia skyrė per mažai dėmesio šiam klausimui.

"Jau vien didelis žmonių aktyvumas renkant parašus rodo rimtus signalus visiems politikams, kad tiek ankstesnės, tiek dabartinės Vyriausybės per mažai skyrė dėmesio šiam klausimui. Žmonės pasijuto neapsaugoti, neužtikrinti, per atsainiai žiūrėta į veiksmingų saugiklių klausimus", - kalbėjo M.Lingė.

Skaityti daugiau...

L. Jovaišas. Mušk landsbergius, gelbėk Lietuvą!

Karolis Jovaišas

delfi.lt 2014-02-03

„Kelią pankoms“ užkirtęs KT nutarimas, kaip jį įvardijo konservatorių patriarchas, sukėlė prieštaringą visuomenės reakciją. Skilo į dvi stovyklas ir VRK, kuri po ilgų diskusijų ir audringo balsavimo, nepritarė siūlymui stabdyti referendumo dėl žemės nepardavimo ES piliečiams procesą.

KT netyrė, ar referendumui pateiktos konstitucinės pataisos atitinka Konstituciją. Nepaisant to, KT konstatavo, kad norint priimti pataisas, prieštaraujančias Lietuvos įsipareigojimams ES, reikia siūlyti ir pataisą dėl išstojimo iš ES. Tai reiškia, kad tautos valios išreiškimas yra saistomas neišvengiamai būtinomis sąlygomis.

Šio išaiškinimo kontekste kyla aktualus klausimas, koks yra konstitucinės jurisdikcijos ir Tautos suvereniteto santykis. Ar gali KT riboti Tautos, kaip aukščiausiųjų teisių visumos turėtojos, suverenias galias? Iš pradžių aptarsiu problemą, dėl kurios laužomos ietys – žemės (ne)pardavimą ES piliečiams.

„Kam priklauso Lietuva? Tautai ar lansbergiams?“

Būtent tokia, šiek tiek „pataisyta“ patriarcho pavarde pakrikštydamas eurointegracijos šalininkus, Julius Panka kelia retorinį klausimą, atsakymas į kurį nereikalingas. Šis klausimas yra rusų reakcionierių šūkio „Bej židov, sposaj Rosijų“ specifinis perfrazavimas. Perfrazavimas todėl, kad vadovaujantis šūkiu „Lietuva – lietuviams“, yra įvardijamas blogio šaltinis – kaltieji asmenys.
Žinoma, tautininkas Nr. 1 nebūtų tas, kas yra – bendraminčių lyderiu, jeigu nesugebėtų užgauti tautiečiams jautrių stygų. Neatsitiktinai jis kalba teisingus žodžius apie tautos savigarbą ir savivertę, tuo pačiu metu palydėdamas juos demagogiškais raginimais „apginti savo žemę, kalbą, dorą, šeimą, valiutą ir daug kitų dalykų, kurie skiria valstybę nuo valstijos“.

Skaityti daugiau...

Žemės savininkų atstovas: Šliužas ir Panka neturi teisės kalbėti visų žemės savininkų vardu Skaitykite daugiau: Žemės savininkų atstovas: Šliužas ir Panka neturi teisės kalbėti visų žemės savininkų vardu

alfa.lt 2014-02-03

Opozicijoje dirbančio Liberalų sąjūdžio nariai kritikuoja referendumo dėl draudimo parduoti Lietuvos žemes užsieniečiams iniciatorių siūlymus, pabrėždami, jog jie neturi jokių teisinių argumentų bei savo iniciatyvomis užsiima antieuropietiškų nuotaikų kurstymu. Tuo metu žemės savininkų atstovai akcentuoja, jog didžioji dalis žemės savininkų net neketina parduoti savo žemių, todėl referendumo iniciatoriai Pranciškus Šliužas bei Tautininkų sąjungos vadovas Julius Panka savo pareiškimais įžeidinėja žemės savininkus.

Pirmadienį Seime surengtos spaudos konferencijos pradžią liberalai pažymėjo simboliniu pupų sodinimu vazone. Liberalų frakcijos narys Petras Auštrevičius pareiškė, kad taip tikimąsi gausaus derliaus Lietuvos žemėje.

Liberalų atstovas P. Auštrevičius dėstė manantis, kad referendumo, kuriuos siūloma uždrausti užsieniečiams pirkti Lietuvos žemes, iniciatoriai viešose diskusijose nepateikia jokių teisinių argumentų, kodėl reikėtų įgyvendinti jų siūlomas iniciatyvas.

„Referendumo iniciatoriai neturi teisinių ir ekonominių argumentų, todėl, akivaizdu, dangstomasi skambiais epitetais, iš tiesų nieko neturinčiais bendro su realybe ir, jeigu mes klausomėms referndumo iniciatorių, tai kalba atrodo labai abstrakti”, – aiškino liberalas.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Visi ligšioliniai virusai buvo tik sloga, palyginti su į Lietuvą įžengusiu afrikiniu kiaulių maru
  2. V. Sinkevičius: Kandidatai į prezidentus registruojami pagal Lietuvos Konstituciją, o ne tarptautinių teismų sprendimus
  3. Rytas Staselis. Žengiant į referendumų Lietuvą
  4. M. Kuncaitis. Tikrasis tautiškumas: už eurą ir už žemės pardavimą užsieniečiams