Visi ligšioliniai virusai buvo tik sloga, palyginti su į Lietuvą įžengusiu afrikiniu kiaulių maru

veidas.lt 2014 02 03

Dėl afrikinio kiaulių maro Lietuvos žemės ūkio produkcijos eksportas gali dramatiškai susitraukti, bet įtakingi elitinių medžioklių rengėjai telkia pajėgas ir griebiasi visų spaudimo priemonių, kad užčiauptų Lietuvos mokslininkus – virusologus, veterinarus, zoologus, biologus, skelbiančius apie šernų keliamą grėsmę šalies ekonomikai. Šešėlinį komercinių medžioklių verslą įsukusiems veikėjams terūpi jų asmeninė gerovė.

Lietuvos kiaulininkystės ūkiai bei mėsos perdirbėjai jau šiandien, tai yra nepraėjus nė dviem savaitėms nuo dienos, kai Rusija ir Baltarusija uždraudė kiaulienos ir šaltai apdorotų šios rūšies mėsos gaminių eksportą, skaičiuoja milijoninius nuostolius. Šių dviejų šalių gyventojai yra pagrindiniai Lietuvoje ir ES užauginamos kiaulienos valgytojai. Rusai pernai ir užpernai suvalgė apie 800 tūkst. tonų, baltarusiai – 120 tūkst. t ES užaugintos kiaulienos.
Gyventojų skaičiumi didžiausios Kinijos valgytojų rinka

yra tik antroje vietoje: pernai ir užpernai kinai suvalgė vos 600 tūkst. t, o japonai – apie 230 tūkst. t ES užaugintos kiaulienos.
„Todėl viliamės, kad žinodamos, jog Rusijos rinka Europos Sąjungai yra tokia svarbi, Europos Komisija bei didžiosios šalys narės, kurios yra galingos kiaulienos eksportuotojos, darys viską, kad afrikinio kiaulių maro užkratas nuo Lietuvos pasienio neplistų į mūsų šalies bei ES gilumą“, – sako Algis Baravykas, Kiaulių augintojų asociacijos direktorius.

Skaityti daugiau...

V. Sinkevičius: Kandidatai į prezidentus registruojami pagal Lietuvos Konstituciją, o ne tarptautinių teismų sprendimus

veidas.lt 2014-02-03

Rolando Pakso kandidatavimas prezidento rinkimuose, referendumas žemės pardavimo klausimais ar valdininkų algų atkūrimas – pastaruoju metu Konstitucinis Teismas pasinaudojo galutinio žodžio teise itin didelio rezonanso dilemose. Ar argumentuota kritika kai kuriems iš šių sprendimų? Kaip atsitinka, kad tą patį Teismo nutarimą abi konflikto pusės sugeba suprasti kaip savo pergalę? Galų gale ar Konstitucinis Teismas tikrai mato, kaip kad derėtų, ne tik Konstitucijos raidę, bet ir dvasią?
To klausiame konstitucinės teisės autoriteto, 1999–2008 m. Konstitucinio Teismo teisėjo, dabar Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus.

VEIDAS: Nors Konstitucinis Teismas ką tik pareiškė, kad stojimo į Europos Sąjungą sutarties nesilaikymas ~de facto~ prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, tačiau Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) balsuodama nesustabdė referendumo dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams, nors tai prieštarauja mūsų europiniams įsipareigojimams. Kaip teisiniu požiūriu vertintina tokia situacija?
V.S.: Teisiniu požiūriu situacija tikrai yra neįprasta ir gana sudėtinga. Prisiminkime, kad Konstitucinis Teismas 1994 m. viename iš nutarimų yra suformulavęs tokią nuostatą: jei yra surinkta 300 tūkst. piliečių parašų, referendumas turi būti skelbiamas ir jo paskelbimas negali būtų saistomas jokiomis kitomis sąlygomis ir jokių institucijų sprendimais.
Tačiau užpraėjusią savaitę Konstitucinis Teismas pateikė konstitucinių pataisų darymo taisykles, kurių viena sako, kad negalima padaryti tokių konstitucinių pataisų, kurios paneigtų Lietuvos valstybės įsipareigojimus, kylančius iš Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. Kitaip tariant, teismas pasakė, kad norint nustatyti kitokią taisyklę, nei kylančią iš Lietuvos įsipareigojimų būnant Europos Sąjungos nare, prieš tai reikia išspręsti narystės Europos Sąjungoje klausimą. Taigi pagal aktą dėl narystės Europos Sąjungoje žemė gali būti parduodama užsieniečiams, to negalima drausti, tačiau konstitucine pataisa norima nustatyti priešingai. Konstitucinis Teismas pasakė, kad taip negali būti, nes Konstitucijoje negali būti dviejų skirtingų taisyklių, kurių viena leistų, kita tą patį draustų.

Skaityti daugiau...

M. Kuncaitis. Tikrasis tautiškumas: už eurą ir už žemės pardavimą užsieniečiams

M. Kuncaitis. Tikrasis tautiškumas: už eurą ir už žemės pardavimą užsieniečiamsdelfi.lt 2014-01-29

300 000 surinktų parašų už referendumą dėl žemės pardavimo – puiki iliustracija, vaizduojanti šiandieninę prorusišką tautiškumo sampratą.

Iš esmės dabartinės „pseudo-tautininkiškosios“ jėgos Lietuvoje skelbia: žemė, parduodama užsieniečiams – blogai; euras – mirtis tautai; profesionalai iš Vakarų – kam jų reikia? na, o tie dešimt juodaodžių Pabradėje – būsimos afrikiečių invazijos į Lietuvą užuomazgos. Nereikia būti genijumi, kad suvoktum, jog nė vienas iš minėtųjų pareiškimų neturi nieko bendra su tikruoju tautiškumu.

Kodėl parduoti užsieniečiui?

Matyt, reikia pradėti nuo to, jog niekas neverčia jūsų parduoti žemės niekam – nei lietuviui, nei užsieniečiui. Europos Sąjungos direktyva suteikia kiekvienam Europos Sąjungos piliečiui teisę įsigyti žemės lopinėlį bet kurioje Europos valstybėje, tačiau pats žemės ar kito turto pardavimas – buvo ir tebelieka kiekvieno žmogaus asmeninė laisvė elgtis su savo nuosavybe kaip panorėjus.

Kalbant apie valstybinės žemės pardavimą pirmiausia verta pabrėžti, jog kalbame tik apie žemės ūkio paskirties žemę, tad apie lenkiškąją Vilniaus krašto uzurpaciją neverta nė kalbėti. Žinoma, valstybinės žemės pardavimas, tenka pripažinti, nėra skaidrus, ir šioje sferoje yra gana vietos korupcijai. Tačiau tai nėra neišsprendžiama problema.

Skaityti daugiau...

Rytas Staselis. Žengiant į referendumų Lietuvą

Rytas Staselisbernardinai.lt 2014-02-03

Tau­ti­nin­kų ly­de­ris, vie­nas iš re­fe­ren­du­mo dėl že­mės ne­par­da­vi­mo už­sie­nie­čiams or­ga­ni­za­to­rių Ju­lius Pan­ka LRT lai­do­je „Dė­me­sio cen­tre“ dės­tė te­ori­ją apie iš­skir­ti­nu­mą, ku­ri au­di­to­ri­ją tu­rė­jo įti­kin­ti, kad puo­se­lė­ti gim­tą­ją že­me­lę ga­li tik sa­vi – lie­tu­viai, sais­to­mi ben­dru­mo jaus­mo. O sve­tim­ša­liai at­ėjū­nai mū­sų kraš­tą ne­abe­jo­ti­nai ap­dergs, o kai der­ga­lų bus jau per akis, ra­miai iš­si­kraus­tys sa­vo juo­do dar­bo dirb­ti ki­tur. Tai esą „ro­do pa­sau­lio pa­vyz­džiai“, kur kaž­kur Ek­va­do­re tarp­tau­ti­nės kor­po­ra­ci­jos at­ėjo, be sen­ti­men­tų pa­li­ko vos ne iš­de­gin­tą dy­ku­mą ir t. t.

 Te­ori­ja ne­nau­ja. Įvai­riais kam­pais dės­to­ma nuo pat ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo. Mi­to­lo­gi­zuo­ja­ma – nuo dar anks­čiau: esą jei ne so­vie­tai, tai Lie­tu­vė­lė bū­tų pats gra­žiau­sias, pats šva­riau­sias pa­sau­lio kam­pe­lis, ku­ria­me gy­ve­na pa­ti darbš­čiau­sia ir tvar­kin­giau­sia tau­ta. So­viet­me­čiu ši mi­to­lo­gi­ja bu­vo pa­to­gi, ji pa­brė­žė oku­puo­tos vals­ty­bės iš­skir­ti­nu­mą ir kė­lė jos žmo­nių ūpą. Nors mo­der­niai vi­suo­me­nei įpras­tes­nis kri­ti­nis mąs­ty­mas iš to­kios te­ori­jos ne­pa­lik­tų ak­mens ant ak­mens: sun­ku bū­tų įsi­vaiz­duo­ti, kad so­viet­me­čiu Lie­tu­vą der­gė ne vie­tos čia­bu­viai, o ko­kios nors spe­cia­lio­sios, iš Mask­vos at­siųs­tos ko­mi­sa­rų der­gi­kų ko­man­dos.

Skaityti daugiau...

M.Jastramskis: Kandidatų į prezidentus viliotinis

lzinios.lt 2014-02-01

Vis ma­žiau lai­ko lie­ka iki va­sa­rio 20-osios – da­tos, kai baig­sis po­li­ti­nės kam­pa­ni­jos da­ly­vių re­gis­tra­ci­ja į pre­zi­den­to rin­ki­mus. Svar­biau­sia in­tri­ga – ar rei­kės an­tro­jo tu­ro - iš­lie­ka. Ta­čiau kan­di­da­tų re­gis­tra­ci­ja ke­lia ir dau­giau įdo­mių klau­si­mų. Pa­vyz­džiui, ko­kios sėk­mės ga­li ti­kė­tis Ar­tū­ras Zuo­kas ir Li­nas Bal­sys? Ko sie­kia fa­sa­di­nį kan­di­da­tą pri­sta­tan­tis Min­dau­gas Fi­li­pa­vi­čius?

2009 me­tų pre­zi­den­to rin­ki­muo­se da­ly­va­vo sep­ty­ni kan­di­da­tai. Ke­tu­ri jų (Al­gir­das But­ke­vi­čius, Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis, Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė ir Val­de­ma­ras To­ma­ševs­kis) bu­vo iš­kel­ti da­bar­ti­nės val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos par­ti­jų. De­ši­nie­ji, kaip ir da­bar, rė­mė ne­prik­lau­so­mą kan­di­da­tę Da­lią Gry­baus­kai­tę. Rin­ki­muo­se dar da­ly­va­vo po­li­ti­nę gul­bės gies­mę su­gie­do­ju­si Ka­zi­mie­ra Da­nu­tė Pruns­kie­nė ir pa­sku­ti­nę vie­tą juo­se užė­męs Čes­lo­vas Je­zers­kas.

At­ro­do, kad šiais me­tais kan­di­da­tų bus dau­giau. Nors ne vi­sos Vy­riau­sy­bę su­da­ran­čios par­ti­jos sa­vo kan­di­da­tus jau nu­ro­dė, ma­žai šan­sų, kad nors vie­na jų pra­leis­tų pro­gą pri­min­ti apie sa­ve. D.Gry­baus­kai­tė iki šiol sa­vo spren­di­mą vil­ki­na, ta­čiau, dau­gu­mos po­li­to­lo­gų ir apž­val­gi­nin­kų nuo­mo­ne, tu­rė­tų da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se. Prie šio są­ra­šo pri­dė­ki­me L.Bal­sį, A.Zuo­ką, pa­slap­tin­go­jo M.Fi­li­pa­vi­čiaus „ats­to­vą“, Bro­nį Ro­pę. Pa­sku­ti­nė­mis sa­vai­tė­mis kan­di­da­tą ga­li iš­kel­ti ir nuo­lat dė­me­sį į sa­ve at­kreip­ti mė­gi­nan­tys tau­ti­nin­kai, taip pat ne­rei­kia at­mes­ti ir pa­pil­do­mų ne­prik­lau­so­mų ban­dy­to­jų ga­li­my­bės. Re­gis, kan­di­da­tų ga­li bū­ti apie 10 ar net dau­giau.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Mokslo ir kultūros atstovai reikalauja mesti iš koalicijos lenkus
  2. Vytautas LANDSBERGIS: Vargas dėl istorijos
  3. R. Sadauskas-Kvietkevičius. Kas ir kodėl vėl kalba apie „supuvusius Vakarus”?
  4. R. Pakso pareiškimas pritrenkė teisininkus