Eu­ro­pos Par­la­men­te puo­se­lė­ja­ma net ke­lios is­to­riz­mo idė­jos - uto­pi­nės (?) - siek­ti "vie­nos is­to­ri­jos su­vie­ny­tai Eu­ro­pai". (Su­vie­ny­to­ji, tai Eu­ro­pos Są­jun­ga.) Bus pa­sta­ty­tas prie Par­la­men­to net spe­cia­lus "Eu­ro­pos na­mų" pa­sta­tas. Kau­pi­mui, ty­ri­mo dar­bams, iš­va­doms. Ki­taip ta­riant, no­rim su­tai­ky­ti ir su­vie­ny­ti vis dar ka­riau­jan­čias ES vals­ty­bių is­to­ri­jas. Die­ve, pa­dėk.

Ta­čiau lo­giš­kai čiu­pus, ES vals­ty­bės na­rės ga­lė­tų ir pri­va­lė­tų tu­rė­ti, bent siek­ti įsis­ta­ty­ti len­ty­no­je pir­miau­sia sa­vo pa­čių vien­ti­sas is­to­ri­jas. Pa­skui jau tar­tis dėl bu­vu­sių pra­ei­ty­je tar­pu­sa­vio prob­le­mų, ypač ka­rų ir skriau­dų, to­le­ran­tiš­kes­nio bei abi­pu­sio nu­švie­ti­mo. Taip, kas vis dėl­to vy­ko to­je Eu­ro­po­je mums da­ly­vau­jant. Kol tu­rim sa­vo ne­di­de­lė­je Lie­tu­vo­je bent ke­le­tą Lie­tu­vos is­to­ri­jų, iki bend­ros is­to­ri­jos vie­nai di­de­lei Eu­ro­pai dar to­lo­ka.

Kar­tais ma­to­me pa­stan­gų su­si­tar­ti bent dėl ka­len­do­riaus. Lie­tu­vos po­li­ti­nis ka­len­do­rius - tai ak­sio­ma­tiš­kai svar­biau­sie­ji įvy­kiai, lė­mę vals­ty­bės (Tau­tos) iš­li­ki­mą, ir tie, dėl ku­rių svar­bos su­ta­ria­ma pa­gal tam ti­kro lai­ko­tar­pio pro­tą.

Ro­dos, ne­bė­ra gin­čų dėl Va­sa­rio 16-osios. Kai 1988 me­tų va­sa­rį tuo­me­tė vie­ti­nė ad­mi­nis­tra­ci­ja ėmė­si Va­sa­rio 16-osios vie­šo su­nie­ki­ni­mo ak­ci­jų ir net siun­ti­nė­jo prie­var­tau­ja­mus moks­li­nin­kus kaip ins­truk­to­rius švie­ti­mo įstai­goms, tai tik ro­dė, kad Lie­tu­va ne­lais­va. Dar po me­tų, Są­jū­džiui lai­mint di­džiu­lį žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mą, tą pro­ver­žio die­ną skam­bė­jo Ne­prik­lau­so­my­bės šū­kiai ir prie­sai­kos žo­džiai, o LKP tik ne­drą­siai mė­gi­no kur nors pri­siš­lie­ti. 1990-ai­siais, jau vyks­tant rin­ki­mų kam­pa­ni­jai į ti­krą Lie­tu­vos par­la­men­tą, sku­biai per­sio­rien­tuo­jan­ti LKP šven­tė Va­sa­rio 16-ąją kar­tu su Są­jū­džiu ir tau­ta.

Skaityti daugiau...