• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
    • XV suvažiavimas
    • XIV suvažiavimas
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

K.Masiulis: Kada Nepriklausomybę pamils ir sovietmečio vaikai?

lzinios.lt 2014-20-13

Vis ma­žiau lai­ko lie­ka iki di­džio­jo Va­sa­rio 16-osios ju­bi­lie­jaus. 2018-ai­siais švę­si­me 100 me­tų, kai Lie­tu­va pa­skel­bė Ne­prik­lau­so­my­bę jau kaip mo­der­ni, de­mo­kra­tiš­ka, tau­ti­nė vals­ty­bė. Va­sa­rio 16-oji - die­na, kai ga­li­me ap­mąs­ty­ti ir pa­si­tar­ti, ar tin­ka­mu ke­liu Lie­tu­va ei­na, ar tuos pri­ori­te­tus ren­ka­si ir kaip Tau­ta ver­ti­na sa­vo ša­lį.

Ne­se­niai da­ly­va­vau so­cio­lo­gės Rū­tos Gau­die­šie­nės pa­skai­to­je apie Lie­tu­vos vi­suo­me­nę. Įdo­miau­sias pa­si­ro­dė pa­trio­tiš­ku­mo as­pek­tas. Ty­ri­mo duo­me­ni­mis, Lie­tu­vos pa­trio­tais sa­ve lai­ko dau­giau­sia jau­ni­mas ir pen­si­jo­je esan­tys gar­baus am­žiaus sen­jo­rai. Vi­du­ti­nio am­žiaus žmo­nės, ypač iš ma­žes­nių mies­tų ir gau­nan­tys ma­žes­nes pa­ja­mas, sa­ko esan­tys ne­pa­ten­kin­ti vals­ty­be ir ne­jau­čian­tys jai mei­lės. Kai kal­ba­ma apie šias tris kar­tas, jo­kiu bū­du ne­rei­kė­tų api­bend­rin­ti, kad vi­si be iš­im­ties taip ma­no. Bet ga­li­ma iš­skir­ti vy­rau­jan­tį po­žiū­rį ir apie tai dis­ku­tuo­ti.

Kas yra pa­trio­tiz­mas ar­ba Tė­vy­nės mei­lė? Kiek­vie­nas, at­sa­ky­da­mas į klau­si­mą, ar yra pa­trio­tas, tur­būt su­de­da skir­tin­gus ak­cen­tus, ta­čiau vi­si pa­trio­tai, ko ge­ro, tu­rė­tų pri­si­pa­žin­ti esan­tys lai­min­gi bū­da­mi lie­tu­viai. Lai­mė - su­bjek­ty­vus, bet iš­ma­tuo­ja­mas da­ly­kas. Kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri sa­vo lai­mės kri­te­ri­jus – šei­ma, pi­ni­gai, na­mai, drau­gai, kai­my­nai, pri­pa­ži­ni­mas, dar­bas, o vi­sa tai su­dė­ję gau­na­me su­bjek­ty­vių ver­ti­ni­mų vi­su­mą – Lie­tu­vą.

Skaityti daugiau...

L. Kasčiūnas. Apie bandymus perkurti politinės dešinės vertybes Lietuvoje

L. Kasčiūnas. Apie bandymus perkurti politinės dešinės vertybes Lietuvojedelfi.lt 2014-02-12

Po ilgesnės pertraukos tautiškumo klausimas susilaukė dėmesio Lietuvos viešojoje erdvėje. Prie to ypač prisidėjo diskusija užsimezgusi politinėje dešinėje.

Jeigu bandymą pasitelkus Vyčio ir Rūpintojėlio metaforas apibrėžti „tikrąjį“ tautiškumą galima vertinti kaip intelektualinę provokaciją, tai noras tautiškumo sklaidą susieti su Rusijos interesais liudija apie dar vieną bandymą perkurti Lietuvos politinės dešinės vertybių sistemą.

Pradėti reikėtų nuo šūkio „kuo daugiau Europos Lietuvoje, tuo mažiau Rusijos“ analizės. Iš tiesų, Vakarai ir Europa yra nediskuotina Lietuvos strateginė kryptis, saugumo garantijų šaltinis. Kadangi šis šūkis atspindi civilizacinį Lietuvos pasirinkimą, jis tikrai gali pretenduoti tapti geopolitiniu Lietuvos leitmotyvu.

Tačiau net ir krypties turėjimas neatleidžia nuo atsakomybės svarstyti - o kas yra šiandieninė Europa? Ar tai bendrą istorinę atmintį, saugumo sampratą ir krikščioniškas šaknis puoselėjanti bendruomenė, o gal užleido vietą estrelų, lunačekų, con benditų ir apskritai naujosios kairės ideologija grindžiamam dominavimui?

Skaityti daugiau...

A. Ažubalis. Kas blogiau: istorijos politika ar jos neturėjimas?

 

A. Ažubalis. Kas blogiau: istorijos politika ar jos neturėjimas?

delfi.lt 2014-02-11

Tęsiant konservatorių pradėtą diskusiją apie „kietąsias“ ir „minkštąsias“ Rusijos galias bei informacinius karus, ypatingą dėmesį privaloma skirti informacijai apie mūsų valstybės praeitį.

Istorinė tautos atmintis jau seniai tapo išskirtiniu informacinių kovų lauku, kurį užkariavus, galima palaužti tautos savimonę. Tai suvokdama, Lietuva, kaip ir kitos valstybės, turi pati, kad ir vėluodama, imtis politinių savisaugos priemonių.

Prieš porą metų (2011 m.) istorijos politiką Užsienio reikalų ministerijos metiniame darbų plane pirmąkart įvardijau strateginiu prioritetu. Reakcija buvo nevienareikšmė dėl tariamo istorijos antsvorio politikoje. To priežastį nesunku suprasti. Stalino „politpropagandą“ ir istorijos perrašymus menantys žmonės istorijos ir politikos žodžius bijo vartoti vieną šalia kito.

Ne mažesnių kaltinimų sulaukė ir naujausio Tautos istorinės atminties įstatymo projekto autoriai Seime. Įstatymo tikslas kilnus ir prasmingas. Juo siekiama iš kartos į kartą puoselėti reikšmingiausius Lietuvos valstybės istorijos faktus ir prasmes, pirmiausiai ieškant bendrumo ir sutarimo požiūriuose. Tačiau dalis istorikų ir tai įvertina kaip „cenzūrą“, kuri demokratijose negali egzistuoti.

Skaityti daugiau...

Įtaria, kad referendumo iniciatoriai galėjo suklastoti dalį parašų

vz.lt 2014-02-12

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) trečiadienį nusprendė dar nesvarstyti klausimo dėl to, ar yra surinkta pakankamai piliečių parašų referendumui dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams surengti. Mat dar nėra žinomi galutinės ekspertų išvados dėl to, ar tų parašų yra 300.000, kaip reikalauja Konstitucija.

Maža to, preliminarios ekspertų išvados rodo, kad tam tikra dalis patikrintų piliečių parašų galėjo būti suklastota. Tai gali grėsti baudžiamąja atsakomybe.

Į VRK trečiadienio posėdį buvo įrašytas darbotvarkės klausimas dėl to, ar referendumo dėl žemės iniciatoriams pavyko surinkti pakankamai parašų jam surengti. Tačiau prasidėjus posėdžiui komisijos nariai buvo informuoti, kad ekspertai kol kas yra patikrinę tik 35 parašų lapų bylas iš 73. Todėl dar nėra galutinės ekspertų išvados dėl parašų tikrumo.

Po diskusijų VRK nariai nusprendė išimti iš darbotvarkės klausimą dėl referendumą remiančių piliečių parašų patikrinimo rezultatų. Šis klausimas atidėtas iki ateinančio pirmadienio, tikintis, kad iki to laiko ekspertai pateiks galutinę savo patikrinimo išvadą.

Bet komisijos posėdyje užsiminta apie galimą dalies parašų suklastojimą. „Kaip žinia, iniciatoriams buvo suteiktas laikas pašalinti trūkumus iš parašų rinkimo lapų. Kai toks laikotarpis buvo baigtas, gavome atgal parašų rinkimo lapus. Suskaičiavus visus parašus gautas rezultatas, kad virš 300.000 parašų yra 376 parašų perviršis. Bet ekspertizės rodo, kad dalis parašų neregistruotini. Preliminarios išvados rodo, kad tų parašų skaičius yra nemenkas“, – sakė Zenonas Vaigauskas, VRK pirmininkas.

Pasak jo, pataisytuose parašų rinkimo lapuose neretai pasirašė ne tas asmuo, kuris pasirašė pirminiame lape.

Skaityti daugiau...

In memoriam. Tylus ir atsidavęs Lietuvos darbininkas

Be ga­lo liūd­na – mi­rė An­ta­nas Ra­čas. Kel­mės kraš­to sie­la, švie­suo­lis žmo­nių ža­din­to­jas ir ti­kin­čių­jų tei­sių gy­nė­jas so­vie­ti­nio per­se­kio­ji­mo lai­kais, vo­kie­čių kal­bos ir lie­tu­vy­bės mo­ky­to­jas, At­gi­mi­mo vei­kė­jas ir Lie­tu­vos Są­jū­džio or­ga­ni­za­to­rius, Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo de­pu­ta­tas, AT pir­mi­nin­ko įga­lio­tas dip­lo­ma­tas – pir­mas ad hoc pa­siun­ti­nys Vo­kie­ti­jo­je – Hiu­ten­fel­de ir Bo­no­je... 

Be­je, ir Mask­vo­je, kur 1990 me­tais ve­žė pen­kis mi­li­jo­nus pa­sau­ly su­rink­tų par­ašų už Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bę. Nie­kas to ne­beap­ra­šys, o ir pats ne­pa­jė­giau pri­kal­bin­ti, ne sy­kį net ir griež­tai „į­pa­rei­go­da­mas“, kad žy­mė­tų­si at­si­mi­ni­mus ar į mag­ne­to­fo­ną pa­sa­ko­tų bent fak­tus, da­tas, įdo­miau­sias ap­lin­ky­bes. Vis var­žė­si, vis tu­rė­jo svar­bes­nių dar­bų. Štai ko­kie darbš­tūs ir kuk­lūs žmo­nės sta­tė iš nau­jo vals­ty­bę po so­vie­tų oku­pa­ci­jos, o An­ta­nas ją sta­tė vi­sur: mo­kyk­lo­je ir baž­ny­čio­je, Vil­niu­je – ša­lies par­la­men­te, už­sie­niuo­se ste­bin­da­mas ir pa­trauk­da­mas po­li­ti­kus nuo­šir­du­mu bei do­ra kai­mie­čio iš­min­ti­mi, sa­vo Kel­mės kraš­te, kur ska­ti­no ir ug­dė jau­nus ūki­nin­kus, or­ga­ni­zuo­da­mas jų iš­vy­kas - pra­kti­ką vo­kie­čių žem­dir­bių ūkiuo­se ir or­ga­ni­za­ci­jo­se.

Tra­di­ci­nės kas­me­ti­nės pi­lig­ri­mų ei­ty­nės į Ši­lu­vą, vis da­ly­vau­jant jo kvie­čia­miems di­de­lės tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos „Tra­di­ci­ja, šei­ma, nuo­sa­vy­bė“ at­sto­vams, kai ka­da ir už­sie­nio dip­lo­ma­tams – kiek jo ten šir­dies įdė­ta!.. Pa­si­ges An­ta­no Ra­čo ir Są­jū­džio sei­me­lis Kel­mė­je, ir su­ki­lė­lių kal­ne­lis Šiau­liuo­se, ir jau­ni sa­ma­rie­čiai, ku­rių veik­lą ini­ci­ja­vo, ska­ti­no.

Bu­vai dar la­bai rei­ka­lin­gas, my­li­mas An­ta­nai, bet jau pa­il­sėk. To­kių kaip tu ne­daug tu­rė­jo­me.

 

Vytautas Landsbergis

 

Daugiau straipsnių...

  1. E. Eigirdas. Kremlius nusprendė užreferenduminti Lietuvą
  2. Mokslininkai kreipėsi į V.Tomaševskį dėl "kurstomos tautinės nesantaikos Lietuvoje"
  3. A.Bačiulis: Kartodama V.Adamkaus klaidas D.Grybauskaitė rinkimų nelaimės
  4. P.Plumpa: laisvė atidarė kanalus ir tiesai, ir melui

Puslapis 1426 iš 1581

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 1421
  • 1422
  • 1423
  • 1424
  • 1425
  • 1426
  • 1427
  • 1428
  • 1429
  • 1430
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis