• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
    • XV suvažiavimas
    • XIV suvažiavimas
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

kun. Vaclovas Aliulis: Kada sulauksime krikščionių vienybės?

lzinios.lt 2014-01-25

Sa­vo pir­mo­sios apaš­ta­liš­kos ke­lio­nės me­tu, apie 51 me­tus po Kris­taus, po ne­sėk­min­go mė­gi­ni­mo at­vers­ti At­ėnų moks­lin­gą pub­li­ką šv. Pa­ulius pa­trau­kė į Ko­rin­to uos­ta­mies­tį ir čia su­bū­rė krikš­čio­nių bend­ruo­me­nę, ku­rios dau­gu­mą su­da­rė pa­pras­ti žmo­nės. 

Pa­skui, dar­buo­da­ma­sis dau­giau­sia va­ka­ri­nė­je Ma­žo­sios Azi­jos da­ly­je, ypač Efe­zo mies­te, to­liau rū­pi­no­si, kaip dygs­ta jo pa­sė­ta sėk­la Ko­rin­te, kaip au­ga ir ve­ši jos dai­gai. Kar­tu su ge­ro­mis ži­nio­mis pa­siek­da­vo Pa­ulių ir bė­dos: bend­ruo­me­nės skal­dy­ma­sis, pa­go­niš­kų pa­pro­čių lie­ka­nos ir ki­ta. Apaš­ta­las į Ko­rin­to ti­kin­čiuo­sius ne kar­tą krei­pė­si laiš­kais, du iš jų yra iš­li­kę. Pir­mas laiš­kas (žy­mi­mas 1 Kor) yra ra­šy­tas ti­kriau­siai 56 me­tais po Kris­taus Efe­ze, an­tras (2 Kor) – me­tais vė­liau Ma­ke­do­ni­jo­je.

Pir­mu­ti­nis so­pu­lys apaš­ta­lui – ti­kin­čių­jų skal­dy­ma­sis į „par­ti­jas“ pa­gal žy­miuo­sius ti­kė­ji­mo va­do­vus. Pa­ulius ne­ga­li pa­kęs­ti tuš­čių ki­vir­čų ir tie­siog gė­di­na skal­dy­to­jus: „Tu­riu ome­ny­je tai, kad iš jū­sų yra to­kių, ku­rie sa­ko­si: „Aš esu Pa­uliaus“, „aš – Apo­lo“, „aš – Pe­tro“, „o aš – Kris­taus.“ Ar­gi Kris­tus pa­da­ly­tas? Ne­jau­gi Pa­ulius bu­vo už jus nu­kry­žiuo­tas? Ne­gi dėl Pa­uliaus bu­vo­te pa­krikš­ty­ti?“ (1 Kor 1,12-13).

Iš­ti­są aš­tuon­die­nį, nuo sau­sio 18-osios iki 25-osios, vi­sa­me pa­sau­ly­je dau­gy­bė krikš­čio­nių mel­džia Die­vą tin­ka­mo įkvė­pi­mo įvai­rių krikš­čio­ni­jos at­ša­kų na­riams ir va­do­vams sie­kiant vie­ny­bės, idant bū­tų „vie­na kai­me­nė, vie­nas ga­ny­to­jas“ (Jn 10,16). Ti­ki­me, jog dan­gu­je vi­si iš­gel­bė­ti žmo­nės gy­ve­na gra­žiau­sio­je vie­ny­bė­je, dė­kin­gi vie­nin­te­liam vi­sų Gel­bė­to­jui Kris­tui. Že­mė­je, de­ja, yra dau­gy­bė stam­bių ir smul­kių krikš­čio­niš­kų su­si­vie­ni­ji­mų, ku­riems to­li iki vie­ny­bės. Trūks­ta ne tik or­ga­ni­za­ci­nės vie­ny­bės, bet yra ir dau­gy­bė krikš­čio­nių ti­kė­ji­mo bei re­li­gi­nio gy­ve­ni­mo at­mai­nų. Kai ku­rios jų tie­siog ir va­di­na­si sa­vo pra­di­nin­kų var­dais. Man iš­ties ne­ge­ra, kai pra­kil­nų­jį vys­ku­pą Min­dau­gą Sa­bu­tį tu­riu va­din­ti „e­van­ge­li­kų liu­te­ro­nų“ ga­ny­to­ju, tau­rų­jį To­mą Šer­ną – „e­van­ge­li­kų re­for­ma­tų“ ar „kal­vi­nis­tų“ su­pe­rin­den­tu, o ko­kį nors ar­ki­vys­ku­pą Ram­sey – „ang­li­ko­nų“ gal­va. Juk ne Liu­te­ris ar Kal­vi­nas, ar Cving­lis, ar Ang­li­jos ka­ra­lius Hen­ri­kas bu­vo nu­kry­žiuo­ti už sa­vo žmo­nes!

Skaityti daugiau...

Ukrainai palaikyti - gyva vilniečių grandinė

BNS ir lrytas.lt 2014-01-25

Ukrainos demonstrantai šeštadienį ryte sulaukė paramos Vilniuje. Čia Ukrainos piketuotojų siekius parėmė gyva grandine susijungę keli šimtai žmonių.

Vilniaus centre gyva grandine buvo sujungta Europos Komisijos atstovybė ir Ukrainos ambasada. Šios iniciatyvos tikslas – pademonstruoti paramą už demokratines vertybes kovojantiems Ukrainos piliečiams.

Akcijoje daugiausia dalyvavo jaunimas, kai kurie jų nešini Lietuvos, Ukrainos vėliavomis, taip pat keletas jų turėjo plakatus su užrašu „No more blood“ (liet. - Daugiau jokio kraujo). 

„Akcija yra skirta paremti demokratinius procesus Ukrainoje ir pasisakyti prieš Ukrainos valdžios smurtavimą prieš žmones“, - prieš akciją BNS sakė „Kurk Lietuvai“ vadovė Rūta Mačiulytė. 

Iš anksto buvo tikimasi, kad prie iniciatyvos prisijungs bent 715 dalyvių, kurie simbolizuos 715 kilometrų, skiriančius Lietuvos ir Ukrainos sostines.

Skaityti daugiau...

„Tvarkiečiai“ kapituliavo dėl R. Pakso

delfi.lt 2013-01-23

Seimas ketvirtadienį turėjo priimti sprendimus, reikalingus „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderio Rolando Pakso kandidatavimui prezidento rinkimuose. Iš Seimo atsklido „tvarkiečių“ lyderiui ne itin palankios žinios, o tuoj po jų „tvarkiečiai“ kapituliavo dėl savo lyderio reabilitavimo.

„Tvarkiečių“ seniūnas Petras Gražulis kapituliuoja. Paaiškėjus konservatorių ir liberalų pozicijai, jis pareiškė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas dėl R. Pakso negali būti įgyvendintas.

„Frakcijos vardu prašau išimti šį klausimą iš darbotvarkės. Manau, kad artėjantys prezidento rinkimai trukdo įgyvendinti EŽTT sprendimą“, - pareiškė P. Gražulis.

Už P. Gražulio siūlymą balsavo 104 Seimo nariai. Taigi R. Pakso klausimas iš darbotvarkės išimtas dar nepradėjus jo svarstymo.

Prieš siūlymą braukti R. Pakso klausimą iš darbotvarkės pasisakiusių nebuvo.

„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis balsavimo pulte paspaudė „prieš“, tačiau jis čia pat pareiškė suklydęs ir paprašė protokole užfiksuoti, kad jis balsavo už.

 

Dėl darbotvarkės trumpinimo susilaikė „darbietis“ Saulius Bucevičius, keturi liberalai, konservatorė Agnė Bilotaitė – iš viso 6 Seimo nariai.

R. Paksui reikalingos Konstitucijos pataisos įtvirtinimui reikalinga labai solidi balsų dauguma – mažiausiai 94 Seimo narių balsai. Ne visi valdantieji susirinko į posėdį. Pavyzdžiui, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys trečiadienį informavo, kad „darbiečių“ patriarchas Viktoras Uspaskichas veikiausiai dar nebus grįžęs iš užsienio.

Be to, konservatorių frakcija nutarė balsuoti prieš Konstitucijos pataisą. Žlugus šiam balsavimui, prezidento rinkimų durys R. Paksui užsitrenktų.

„Tiesiai ir atvirai sakau – siūlysiu frakcijai nepritarti toms Konstitucijos pataisoms. Vienas argumentas – tai jų svarstymo procedūra, kuri galimai pažeidžia Konstituciją, ir tai dabar nagrinėjama Konstituciniame Teisme. Bet procedūrų klausimas yra antraeilis. Svarbiau pats pataisų turinys. Prisimenant, kad jos daromos po Strasbūro teismo sprendimų, reikia pabrėžti, kad jos neatitinka tų Strasbūro teismo sprendimų turinio, nes Strasbūro teismas pasakė, kad prezidentui, sulaužiusiam priesaiką ir apkaltos keliu pašalintam iš prezidento posto, negalima iki gyvenimo pabaigos drausti būti renkamam eiliniu Seimo nariu.

Skaityti daugiau...

Akad. Z.Zinkevičius: Lenkiškai kalbantys lietuviai

Lenkiškai kalbantys lietuviaivoruta.lt 2014-01-22

Juos vadiname įvairiai: tiesiog lenkais, Lietuvos lenkais, etniniais lenkais, Vilnijos autochtonais ir dar kitaip. Iš tikrųjų tai yra lenkiškai kalbantys lietuviai. Tokiais jie tapo čia pat, Lietuvoje. Jie nėra atsikėlę iš Lenkijos, nors anksčiau jų ideologai būtent taip ir aiškindavo. Kūrė teorijas apie masinę lenkų kolonizaciją Lietuvoje (iš tikrųjų tokios niekuomet nebuvo), apie kilmę iš belaisvių, kurių narsieji senovės lietuviai iš Lenkijos daug parsivarydavo. Tie belaisviai esą ir sulenkino vietinius gyventojus, bet taip niekur nėra buvę, užsilaikę svetimame krašte patys belaisviai nutausta.

Įsitikinus tokių aiškinimų absurdiškumu, pagaliau buvo liautasi šią lietuvių tautos dalį kildinti iš Lenkijos. Imta tvirtinti, kad tie „lenkai“ iš seno gyvena Lietuvoje. Kaip jie čia atsirado, apie tai vengiama kalbėti. Lietuviška jų kilmė nutylima. Tokia kilmė manoma, kad yra žeminanti. Juk iki tautinio atgimimo lietuviškai yra kalbėję tik valstiečiai baudžiauninkai. Apie tai, kad senovėje lietuviškai kalbėjo ne tik baudžiauninkai, bet ir diduomenė, vengiama net užsiminti. Lygiai taip pat nutylima, jog ir „poniškoji“ lenkų kalba Lenkijoje buvo vartojama ne tik diduomenės, bet ir valstiečių baudžiauninkų. Taigi, abiejų kalbų – lietuvių ir lenkų – statusas savo valstybėse praeityje iš tikrųjų yra buvęs vienodas.

Iš to, kas pasakyta, matyti, kad pravartu detaliau aptarti lenkiškai kalbančių lietuvių sąvoką ir turinį, taip pat visa tai, kas su jais susiję.

Kas slypi sąvokoje lenkiškai kalbantys lietuviai?

Taip vadiname gausią savo tautos dalį, gyvenančią ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Ypač daug lenkiškai kalbančių lietuvių yra Pietryčių Lietuvoje, vadinamajame Vilniaus krašte. Jie atsirado įvairiais laikais, dalis dar senojoje Lietuvos valstybėje, ypač po Liublino unijos.

Skaityti daugiau...

Popiežius Davoso elitą ragina įgūdžiais naudotis neturtingųjų labui

 

lrytas.lt 2014-01-22

Popiežius Pranciškus antradienį paragino Davose susirinkusį pasaulio politinį ir verslo elitą savo verslumu pasinaudoti tam, kad pasaulyje būtų sumažintas didžiulis skurdas.

Savo laiške, kuris buvo perskaitytas per metinio Pasaulio ekonomikos forumo atidarymo ceremoniją, Pranciškus sako: „Tie, kas pademonstravo savo sugebėjimą būti novatoriškais ir (sugebėjimus) dėl daugelio žmonių gyvenimo gerinimo savo sumanumu ir profesine kompetencija, gali dar labiau prisidėti panaudodami savo įgūdžius dėl tų, kurie vis dar gyvena baisiame skurde“.

„Netoleruotina“, kad badas ir toliau persekioja pasaulį, nors „reikšmingi kiekiai“ maisto yra išmetami, pridūrė pontifikas.

Prieš šį metinį pasaulio elito susitikimą, kuris baigsis šeštadienį, labdaros organizacija „Oxfam“ paskelbė ataskaitą, kurioje teigia, jog nelygybė tapo tokia nebekontroliuojama, kad 85 turtingiausių planetos žmonių valdomas turtas yra lygus „pusės visos žmonijos turtui“.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Lietuvos lenkaitė papasakojo apie Šalčininkuose „užguitus“ lenkus
  2. V. Landsbergis apie anūką: nenoriu jokių apkalbų
  3. Pasąmonės išdaigos
  4. Kodėl latviai jau turi eurą, o lietuviai – ne

Puslapis 1428 iš 1572

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 1423
  • 1424
  • 1425
  • 1426
  • 1427
  • 1428
  • 1429
  • 1430
  • 1431
  • 1432
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis