R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: metas liautis, pone Valdemarai Tomaševski

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: metas liautis, pone Valdemarai Tomaševskivoruta.lt 2014-01-15

Europos Parlamento plenariniame posėdyje Lietuvos Prezidentei D. Grybauskaitei ir Europos Komisijos pirmininkui J. M. Baroso pateikiant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pusmečio rezultatus, absoliuti dauguma europarlamentarų sveikino Lietuvos pirmininkavimo komandą už pasiekimus. Deja, ši tema tapo tik dar viena proga Lietuvos atstovui Europos Parlamente p. Valdemarui Tomaševskiui apjuodinti Lietuvą, esą čia diskriminuojamos tautinės mažumos, bet viena – lenkų – ypatingai. Buvo naudojami tokie epitetai kaip „asimiliacija“, „diskriminacija“, „represijos“, „persekojimas“, kalbėjo esą „apygardos teismas spaudžiamas viešų politikų pasisakymų“, vyksta „kova su autochtoninių tautinių mažumų kalbų naudojimu“, yra „baudžiama už gimtosios kalbos vartojimą“. Tai rašau tam, kad būtų aišku, kokiomis kategorijomis Europos valstybių atstovų ir ES institucijų pareigūnų akyse yra piešiama mūsų valstybė. Ir kad būtų aišku, kodėl šįkart negalėjau nereaguoti iškeldama mėlyną kortelę ir prašydama žodžio.

Mėlyna kortelė, pakelta per kolegos pasisakymą plenarinių diskusijų metu, suteikia teisę sureaguoti į kolegos poziciją užduodant patikslinantį klausimą. Prašiau p. Valdemaro Tomaševskio patikslinti, ar jam žinoma, kad Lietuvoje yra viena valstybinė kalba, ir ar jo nuomone, valstybės tarnautojas gali sau leisti nevykdyti valstybės, kurioje dirba ir kurios pilietis yra, įstatymų. Sulaukiau ne tik mažai ką bepatikslinančio atsakymo posėdžio metu, bet ir nemalonios akistatos, su epitetais mano ir kitų, kitokios nuomonės besilaikančių asmenų atžvilgiu, posėdžiui pasibaigus.

Pastebiu tendenciją, kad dažnokai šią kortelę kyla noras panaudoti būtent per p. V. Tomaševskio pasisakymus, kadangi kalbėdamas apie kitus dalykus, jis gana sistemingai naudojasi proga paskleisti tautinių mažumų „diskriminacijos“ miglą. Galiu tik spėti, kokia veikla vykdoma ir kokios žinios yra skleidžiamos EP koridoriuose ne oficialių posėdžių metu.

Skaityti daugiau...

Referendumas sujauks prezidento rinkimų kampaniją

veidas.lt 2014-01-14

Tikimybė, kad įvyks referendumas dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams, jau labai didelė. Ir tai jau pradeda kelti lengvą paniką aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.

Šį antradienį, tai yra sausio 21 d., referendumo dėl žemės pardavimo iniciatoriai turi baigti tikslinti parašų trūkumus. Dabar jau Vyriausioji rinkimų komisija turės atlikti galutinį patikrinimą ir įvertinimą, o tada, jei viskas būtų tvarkinga, šio klausimo sprendimas keliautų į Seimą.
Šiandien ženklų, kad iniciatoriams vis dėlto pavyks sukrapštyti 300 tūkst. parašų, vis daugiau, taigi tikimybė, kad įvyks referendumas dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams, jau labai didelė. Ir tai jau pradeda kelti lengvą paniką aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Bet kaltinti čia belieka tik save: kai referendumo iniciatoriai rinko parašus, nei prezidentė, nei premjeras, nei valdančiosios partijos, nei žiniasklaida į tai beveik nekreipė dėmesio ir neaiškino, kokios tikrosios šio referendumo pasekmės. Manyta, kad pažais Šliužas su Panka referendumą, surinks kokį šimtą tūkstančių parašų, ir tuo viskas baigsis. Bet atrodo, kad nutiks kitaip.
Pirmiausia šis referendumas visiškai sujauktų prezidento rinkimų kampaniją. Mat visi kandidatai, pradedant Dalia Grybauskaite ir baigiant Zigmantu Balčyčiu, turėtų labai aiškiai atsakyti, ar jie už ar prieš žemės pardavimą užsieniečiams, o tas atsakymas gali lemti rinkimų baigtį. Nes 300 tūkst. surinktų parašų aiškiai byloja, ko nori dauguma rinkėjų. Tad prezidento rinkimų baigtis gali būti ir ne tokia jau labai prognozuojama. Svarbu bus dar ir tai, ar referendumas vyks tuo pačiu metu kaip ir prezidento rinkimai. Jei tuo pačiu, tada jis prie balsavimo urnų pritrauktų daugiau rinkėjų. O tai neprognozuojamumą dar padidintų.

Skaityti daugiau...

N. Mačiulis apie euro referendumą: tai ne pasaulio juokinimas, o gėda

Nerijus Mačiulisdelfi.lt 2014-01-14

Surengusi referendumą dėl euro Lietuva gali pasakyti Europos Sąjungai (ES), kad persigalvojo, tačiau tuomet nereikėtų pamiršti, kad ir ES gali persigalvoti ir neberemti Lietuvos finansiškai, tvirtina „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Valdančiajai koalicijai priklausanti „Tvarkos ir teisingumo“ partija skelbia norinti surengti referendumą, kuriame Lietuvos gyventojai išreikštų savo nuomonę, ar nori nuo 2015 m. litus pakeisti į eurus.

Tačiau N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad ne valdžia priėmė sprendimą įstoti į Ekonominę ir pinigų sąjungą, o Lietuvos gyventojai balsuodami referendume.

„Tai, kad ES ir euro zona per tuos 10 metų evoliucionavo, neturėtų stebinti ir nesukuria prielaidų nesilaikyti Lietuvos stojimo į ES sutartyje numatytų įsipareigojimų. Juolab, kad ES pokyčiams mes turėjome įtakos siųsdami savo atstovus į Europos Parlamentą. Dabar galime surengti dar vieną referendumą bei pasakyti, kad tauta persigalvojo ir nusprendė nesilaikyti pasirašytos sutarties sąlygų, bet tada turime suvokti, kad ES irgi gali nesilaikyti savo įsipareigojimų mus remti finansiškai (apie 7 mlrd. Lt per metus)“, - savo įraše socialiniame tinkle „Facebook“ dėsto jis.

Skaityti daugiau...

Konstituciniame Teisme – euro įvedimo ir Pakso kandidatavimo likimas

alfa.lt 2014-01-14

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį, sausio 14-ąją, surengė viešą posėdį, kuriame apsvarstė bylą, susijusią su galimybėmis per apkaltą iš prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui vėl dalyvauti šalies vadovo rinkimuose.

Aiškinantis Pakso kandidatavimą norima sabotuoti euro įvedimą?

Abejones dėl šiuo metu Seime antrojo priėmimo laukiančios Konstitucijos pataisos, kuri reglamentuoja kandidatavimo po apkaltos galimybes, iškėlė buvęs KT pirmininkas, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas Egidijus Kūris. Jis pareiškė, kad Konstitucijos pataisa dėl kandidatavimo po apkaltos gali prieštarauti Konstitucijai dėl jos priėmimo tvarkos, nes galutinė formuluotė skyrėsi nuo pateiktos iniciatorių.

Kadangi Konstitucijos 74 straipsnio pataisa dėl kandidatavimo po apkaltos dar nepriimta, tad Seimas į KT kreipėsi dėl kito straipsnio – 2006 metais priimtos Konstitucijos pataisos dėl Lietuvos banko (LB). Minėta Konstitucijos pataisa dėl Lietuvos banko iš pagrindinio šalies įstatymo išbraukė nuostatą, kad „pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas“.

Seimas teismo paprašė pasisakyti dėl jos priėmimo aplinkybių. Kreipimosi iniciatoriai teigia, kad tai padės išsiaiškinti, ar svarstymo metu gali būti keičiamas pirminis grupės narių pasiūlymas dėl Konstitucijos pataisos.

Kita vertus, jei KT pripažintų, kad 2006-aisiais vykusių pataisų keitimo tvarka buvo prieštaraujanti Konstitucijai, tai pastarasis sprendimas iškeltų grėsmę euro įvedimui 2015-aisiais, kadangi į pagrindinį šalies įstatymą galėtų sugrįžti nuostata, kad pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas, o tai prieštarauti stojimo į euro zoną reikalavimams. Tuomet veikiausiai tektų vėl keisti Konstituciją, o tai įstatymų leidybos procesą užvilkintų pakankamai, kad euro įvedimas kitąmet būtų nukeltas.

Konstitucijos keitimo iniciatyvos iškraipyti negalima?

Seimo kreipimąsi pristatė Darbo partijos frakcijai Seime vadovaujantis Vytautas Gapšys. Jo teigimu, 2006-aisiais keičiant Konstituciją buvo iškraipyta pirminė pataisos siūlytojų intencija. Esą tik norėta panaikinti Lietuvos banko pinigų emisijos monopoliją, o po vėlesnių svarstymų komitetuose sukurtos papildomos teisės ir pareigos keičiant Lietuvos banko vadovą, o apie tai projekto iniciatoriai nė nebuvo užsiminę.

Skaityti daugiau...

V. Tomaševskis Strasbūre prabilo apie represijas lenkams – ir sulaukė D. Grybauskaitės atkirčio

V. Tomaševskis Strasbūre prabilo apie represijas lenkams – ir sulaukė D. Grybauskaitės atkirčiodelfi.lt 2014-01-14

Strasbūre pristatant Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos tarybai neapsieita ir be Šalčininkų rajono aktualijų dėl lenkų tautinių mažumų. Proga iškelti šį klausimą pasinaudojo europarlamentaras Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis.

„Pirmininkavimas tai - puiki proga pačios valstybės narės reklamai, jos vaidmens sustiprinimui, turėti teigiamos įtakos valstybės, kaip patikimos partnerės, įvaizdžio pristatymui. Deja, bet pastarieji skandalingi įvykiai Lietuvoje nukreipti prieš tautines mažumas paliko blogą įspūdį", - kalbėjo V. Tomaševskis antradienį Strasbūre, kur pristatyti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai rezultatų atvyko ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pavadinęs tautinių mažumų problemas šaukštu deguto Lietuvos pirmininkavimo medaus statinėje, Lietuvoje išrinktas europarlamentaras kalbėjo apie baudą Šalčininkų rajono savivaldybės direktoriui.

 

„Kalėdų išvakarėse Lietuvos Vyriausybės atstovo prašymu Vilniaus apygardos teismas, spaudžiamas viešų politikų pareiškimų, nustatė drakonišką apie 13 tūkst. eurų baudą Šalčininkų rajono savivaldybės direktoriui Boleslavui Daškevičiui už dvikalbių informacinių lentelių su gatvių pavadinimais lietuvių bei lenkų kalbomis naudojimą. Lentelės kabo ant privačių namų.

Šiame regione 80 proc. gyventojų sudaro vietinė lenkų tautinė mažuma. Kova su autochtoninių tautinių mažumų kalbomis, palaikoma aukščiausios valdžios, yra ne kas kita, kaip kraštutinio nacionalizmo pasireiškimas, kurio neturėtų būti ES", - sakė V. Tomaševskis.

Europarlamentaras paragino ES Tarybą ir Komisiją reaguoti į „tautinių mažumų persekiojimą ES teritorijoje".

Sulaukė negausių plojimų ir lietuvių kritikos

V. Tomaševskio pasisakymas EP sulaukė negausių plojimų. Jo mintis palaikė ir lenkas EP narys Tomaszas Poręba.

„Lietuva nepatvirtino tautinių mažumų įstatymo, nors 16 proc. gyventojų sudaro lenkai, o kai kuriuose regionuose jų yra kur kas daugiau. Lenkai į viešąją erdvę nėra įtraukiami Lietuvoje. Yra pažeidinėjama Europos Tarybos konvencija ir ignoruojama Regioninių nacionalinių mažumų chartija", - sakė T. Poremba.

Tuo tarpu konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė priminė kolegai Europos Parlamente V. Tomaševskiui, kad Lietuvoje valstybinė kalba yra lietuvių.

„Ar jūs manote, kad valstybės tarnautojas gali leisti sau nesilaikyti valstybės, kurioje jis dirba ir kurios pilietis yra, įstatymų", - klausė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. E.Gentvilas: referendumas dėl Lietuvos žemės: kas ir ką parduoda?
  2. Prof. Vytauto Landsbergio kalba minint Laisvės gynėjų dieną Lietuvos Respublikos Seime, 2014-01-13
  3. Lietuvos Sąjūdžio valanda
  4. Laisvės gynėjų dienos minėjimo programa