• Naujienos
  • Istorija
  • Dokumentai
  • Apie Sąjūdį
    • Lietuvos Sąjūdžio įstatai
    • Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimai
    • Lietuvos Sąjūdžio ženklas
  • Archyvas
  • Kontaktai

Svarbu

  • XVI suvažiavimo rezoliucijos

  • Dėl šauktinių kariuomenės grąžinimo

  • Dėl santykių su Lenkijos ir Lietuvos lenkais

  • Dėl padėties įstatymdavystėje, artėjant apribojimų dėl žemės pardavimo užsienio subjektams termino pabaigai

  • Apie demokratijų nevieningumo krizę

Turinys

  • Suvažiavimai
    • XV suvažiavimas
    • XIV suvažiavimas
  • Istorija

Registracija

  • Pamiršote slaptažodį?
  • Pamiršote prisijungimo vardą?

A. Anušauskas. Lietuva – ne Antarktidoje įstrigęs laivas

Arvydas Anušauskas

delfi.lt 2013-12-31

Metų pabaigoje, kai gyvenimas pasaulyje, atrodo, teka kaip visada (Rusija vis neranda išėjimo iš įsukto terorizmo rato, pietų pusrutulyje visi, kas gali, gelbėja įšalusį tyrinėtojų laivą, žurnalistai bando nuspėti išlaisvinto Michailo Chodorkovskio mintis ir turtus, Ukrainoje mušami Maidano aikštės žurnalistai, Latvija atjungia bankomatus prieš euro įvedimą, Formulė-1 žvaigždė Michaelis Šumacheris patiria traumą slidinėdamas...), visi skaičiuoja nuveiktus ir neįveiktus darbus.

Ne, rašau ne apie Valdovų rūmų atidarymą ir nuosprendį Darbo partijos finansinio sukčiavimo byloje (nors tai irgi svarbu); net ne apie žvalgybos tarnybų apžvalgas, kurios aiškiai įvardijo Rusijos naudojamus įrankius, siekiant daryti įtaką Lietuvos vidaus padėčiai. Tuo socialdemokratinė koalicija pati aiškiai įsitikino, kad Rusijos pradėta lietuviškų pieno produktų blokada tikrai liudija ne apie verslo problemas, o apie atvirą politinį spaudimą.

Euro impulsas pesimistams

Būčiau linkęs kalbėti apie optimizmą, nors Europos Sąjungos laivą nuo sausio 1-osios perleidžiame labiausiai prasiskolinusiai ir didžiausią nedarbą turinčiai Graikijai. Lietuva būsimiems septyneriems metams suderėjo 10 proc. daugiau paramos ir iš ES gausime net 44,5 mlrd. litų septyneriems metams.

Skaityti daugiau...

JAV ambasadorė: "Lietuva pasaulyje matoma"

lzinios.lt 2013-12-30

JAV am­ba­sa­do­rė Lie­tu­vo­je De­bo­rah A. McCart­hy pa­brė­žia, kad pra­si­dė­jo nau­jas Lie­tu­vos ir JAV san­ty­kių eta­pas, kai par­amą mū­sų ša­liai kei­čia par­tne­rys­tė. Nors to­liau bend­ra­dar­biau­si­me tra­di­ci­nė­je sau­gu­mo sri­ty­je, tu­rė­tu­me su­telk­ti dė­me­sį ir į ino­va­ci­jas, švie­ti­mą bei aukš­tą­sias tech­no­lo­gi­jas.

Apie tai, kuo Lie­tu­vos ir JAV san­ty­kiai pa­si­žy­mė­jo 2013 me­tais ir kas bu­vo svar­biau­sia ame­ri­kie­čių už­sie­nio po­li­ti­kai aps­kri­tai, - "Lie­tu­vos ži­nių" in­ter­viu su JAV am­ba­sa­do­re Lie­tu­vo­je De­bo­rah A. McCart­hy.

 

Po­ky­čių metai

- Bai­gia­si ka­len­do­ri­niai me­tai, o vi­sai ne­tru­kus su­eis me­tai, kai dir­ba­te Lie­tu­vo­je. Ko­kie jums bu­vo 2013-ie­ji?

- 2013-uo­sius api­bū­din­čiau taip - tai bu­vo svar­bių lai­mė­ji­mų, at­ra­di­mų ir po­ky­čių me­tai. At­vy­kau į ša­lį, ku­ri at­lie­ka svar­bų vaid­me­nį pa­lai­ky­da­ma tarp­tau­ti­nius san­ty­kius ir ku­rią ger­bia ne tik JAV, bet ir ki­tos vals­ty­bės bei tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos. Lie­tu­vo­je gy­ve­na daug ne­pap­ras­tai ta­len­tin­gų ir iš­si­la­vi­ni­nu­sių žmo­nių.

Skaityti daugiau...

Oksfordo profesorius: nesąmonė, kad mokslininkai netiki Dievu

2013-12-29 Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt

Religija patvirtina, kad protas teisus, bet viršija jo galimybes. Taip teigia teigia buvęs ateistas, dabar – vyriausiasis Anglijos teologas ir Oksfordo universiteto profesorius Alisteris McGrathas. Anot jo, tai, kas peržengia proto ribas, nėra neprotinga.

Prof. A. McGratho manymu, mokslas ir religija yra du nepriklausomi procesai, tačiau vienas kitam jie netrukdo. Veikiau atvirkščiai – nors mokslas ir religija pateikia skirtingas interpretacijas, jos abi praturtina realybės suvokimą.

„Krikščionis sako – Dievas sukūrė pasaulį. Mokslininkas kalba – Visata turi pradžią. Matote skirtingas idėjas, bet kartu jos aiškina tą patį dalyką, tik tą daro skirtingais būdais. Noriu pabrėžti, kad religija praturtina grynai mokslinį pasaulio suvokimą“, – akcentuoja profesorius.

– Ateistai, diskutuodami su krikščionimis ar kitą religiją išpažįstančiais žmonėmis, kartais sako: „O kodėl man reikėtų norėti kažko daugiau? Gyvenu nuostabiame pasaulyje, užsiimu mokslu. Pasaulis ir taip nuostabus, pilnas netikėtumų. Todėl man nereikia dangaus, Dievo ar panašių dalykų.“ Ir jie iš dalies sako tiesą: pasaulis tikrai nuostabus, jei į jį taip žvelgi. Jūs dirbote molekulinės biofizikos srityje. Nuo pat mažų dienų stebėdavote žvaigždes ir sau sakydavote – gamtos mokslas yra puikus, noriu ir pats būti mokslininkas. Juo ir tapote. Kodėl po viso to Jūs norėjote daugiau? Kodėl tapote kunigu ir teologu?

– Nepasakyčiau, kad norėjau kažko daugiau. Aš labiau supratau, suvokiau, kad yra kažkas daugiau. Vienintelis intelektualiai teisingas atsakas buvo išsiaiškinti, kas yra tas „daugiau“, ir tai priimti. Aš visiškai suprantu ateistus, sakančius „žiūrėk – tai, ką mes turime, yra viskas, ko mums reikia“. O aš sakau, kad gamtoje yra gausybė raktų, užuominų, kad už viso to yra kažkas daugiau ir geriau. Kaip geras mokslininkas, seku tomis užuominomis ir galiausiai priimu Dievą, kartu gaudamas gyvenimo prasmę. Noriu pabrėžti, kad tau nebūtina to daryti, bet visa tai yra čia ir laukia, kol atrasi. O tas atradimas labai jaudinantis.

Skaityti daugiau...

Kaip apie svarbiausią Lietuvos pirmininkavimo ES įvykį atsiliepia užsienio spauda?

Kaip apie svarbiausią Lietuvos pirmininkavimo ES įvykį atsiliepia užsienio spauda?Jolanta PAŠKEVIČIŪTĖ, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt

Apie aštuonis šimtus žurnalistų, daugiausia iš Europos šalių, dirbo ES rytų partnerystės forume. Svarbiausias Lietuvos pirmininkavimo ES įvykis aprašomas, komentuojamas užsienio spaudoje, TV kanalų laidose, per radiją.

ES rytų partnerystės forumas plačiai nušviečiamas užsienio spaudoje, netrūksta jo dalyvių komentarų. Dėmesio centre – Ukraina.

Vokietijos „Spiegel“ cituoja Europos parlamento pirmininką Martiną Schulzą, kokios, jo nuomone, Ukrainos pokerio klaidos. Neva ES nepakankamai atsižvelgė į vidaus padėtį Ukrainoje, išgyvenančioje gilią finansų ir kitokią krizę.

Nors Rusijos spaudimu aiškinamas Ukrainos apsisprendimas nepasirašyti sutarties, Lenkijos laikraščio „Rzeczpospolita“ komentatorius atkreipia dėmesį į kitą medalio pusę – asmeninius prezidento ir aplinkso interesus.

Skaityti daugiau...

Ukrainos opozicija po žurnalistės sumušimo planuoja masinį mitingą

Ukrainos opozicija po žurnalistės sumušimo planuoja masinį mitingądelfi.lt 2013-12-29

Didėjant pasipiktinimui dėl žurnalistės Tetjanos Čornovil, paviešinusios prezidento Viktoro Janukovyčiaus ir valdančiojo elito prabangų gyvenimo būdą, sumušimo, dešimtys tūkstančių ukrainiečių vėl susirinko į centrinę Kijevo aikštę, skelbia "Eubusiness".

Pasipiktinusi daugiau nei 50 tūkst. žmonių minia taip pat planuoja automobiliais vykti prie V. Janukovyčiaus griežtai saugomos rezidencijos Dnepro upės pakrantėje, kurią, T. Čornovil teigimu, prezidentas neteisėtai "privatizavo".

"Mes planuojame rinktis čia, kol valdžia įves Konstitucijos pataisas ir apribos prezidento galias", - simbolinėje Kijevo Nepriklausomybės aikštėje sakė pensininkė Tetjana Kronienko.

Žinoma protesto akcijų už eurointegraciją aktyvistė T. Čornovil naktį į trečiadienį buvo užpulta netoli Kijevo. Žurnalistės automobilį taranavo visureigis, ji buvo išvilkta ir žiauriai sumušta.

Skaityti daugiau...

Daugiau straipsnių...

  1. Lai niekas iš mūsų nepavagia džiaugsmo
  2. „Lietuvoje Temidė akla, kaip ir turi būti. Bet ji neturėtų būti ir buka“
  3. G. Sarafinas: Jei politikai rastų jėgų susitarti, pereitume į kitą lygmenį
  4. L. Graužinienė ir socialdemokratai įteikė V. Uspaskichui kalėdinę dovaną

Puslapis 1439 iš 1572

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 1434
  • 1435
  • 1436
  • 1437
  • 1438
  • 1439
  • 1440
  • 1441
  • 1442
  • 1443
  • Kitas
  • Pabaiga

 

Lietuvos Sąjūdis