Svarbu
Registracija
NATO kritikuoja Rusiją dėl planų dislokuoti Kaliningrade raketas
alfa.lt 2013-12-20
NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas griežtai sukritikavo Rusijos grasinimus Kaliningrade dislokuoti branduolinį užtaisą galinčias nešti „Iskander“ raketas, kaip atsaką į NATO priešraketinį skydą.
„Mūsų sistema niekaip nenukreipta prieš Rusiją, ir todėl atsakomosios priemonės yra nepateisinamos“, - sakė NATO vadovas ketvirtadienį Briuselyje vykstančiame ES viršūnių susitikime. Jis pabrėžė: „Mes neketinam pulti Rusijos“.
Maskva priešinasi NATO planams įkurdinti Europoje priešraketinį skydą ir vadina jį grėsme savo strateginei atominei ginkluotei.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikina, kad kol kas nepriimtas sprendimas dėl raketų dislokavimo Kaliningrade.
Prezidentė nevyks į Sočio žaidynes
vz.lt 2013-12-19
Lietuvos prezidentė pareiškė neketinanti vykti į Sočio olimpinių žaidynių ceremonijas.
"Besiklostant situacijai, matant tuos žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje, ir jos elgseną Rytų partnerių atžvilgiu, tame tarpe ekonomines sankcijas, kurios yra taikomos ir Lietuvai, nematau politinės galimybės vykti į Sočio olimpines žaidynes", - pareiškė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį, atsakydama į žurnalistų klausimus Briuselyje.
Ką laimėtume uždraudę užsieniečiams įsigyti žemės?
balsas.lt 2013-12-17
Maždaug 300 tūkst. Lietuvos gyventojų išreiškė norą surengti referendumą, kuriame piliečiai turėtų apsispręsti, ar užsieniečiai gali įsigyti žemės Lietuvoje. Šie asmenys pasirašė ne tik už tai, kad vyktų referendumas, jie jau išsakė ir savo nuomonę – Lietuvos geografinėje teritorijoje žemės neturėtų įsigyti ir valdyti Lietuvos pilietybės neturintys asmenys. Akivaizdu, kad nenorintys savo žemės parduoti užsieniečiams tai gali padaryti jau dabar – tam Konstitucijos keisti nereikia. Tačiau kodėl norima uždrausti tai daryti ir kitiems tautiečiams?
Žemės savininkų tautybe susirūpinusiems piliečiams būtų galima priminti, kad mes stodami į Europos Sąjungą įsipareigojome pašalinti apribojimus kitiems ES piliečiams įsigyti žemę Lietuvoje. Be to, šiems barjerams pašalinti gavome vieną iš ilgiausių pereinamųjų laikotarpių. Tiesa, tarp pasirašiusių turbūt netrūksta ir euroskeptikų, manančių, kad ši narystė mums nebuvo kažkuo naudinga. Tačiau negalima ignoruoti, kad iš ES Lietuva kas metus gauna apie 7 mlrd. litų arba maždaug tiek, kiek per metus skiriame visoms senatvės pensijoms. Turbūt nekyla abejonių, kad grubiai pažeidę stojimo į ES sutartį, prarastume ir dalį privilegijų, kurias dabar laikome neliečiama duotybe.
Neužbaigta revoliucija
alfa.lt 2013-12-19
Lenino skulptūros nuvertimas Ukrainoje ir iš naujo prisiminta Olego Gazmanovo daina vėl suaktyvino diskusijas Lietuvoje apie komunizmo palikimą. Vien tai, kad šios diskusijos egzistuoja ir konsensuso daugelio dalykų atžvilgiu (pavyzdžiui, Žaliojo tilto statulų ar tarybinių dešrelių) neturime, reiškia – mūsų šalies demokratizacija ir išsivadavimas iš komunizmo nėra faktai, o vis dar tebevykstantys procesai.
Ar įsivaizduotumėte arijų rasei skirtus paminklus, puošiančius tiltus Frankfurte prie Maino? Arba nacistines dešreles? Vienintelis logiškas atsakymas – ne, kadangi Vokietija paprastai traktuojama kaip pavyzdys visuomenės, kuri jau aiškiai nebėra „podiktatūrinė“. Šio apibrėžimo atsisakome tada, kai visuomenėje nostalgija buvusio autoritarinio ar totalitarinio režimo atžvilgiu nebėra tokia stipri, kad lemtų rinkimų rezultatus, viešoje erdvėje išlaikytų jį šlovinančius kultūrinius rudimentus, o ekonomikoje – diktatūrine kokybe besididžiuojančius produktus.
Deja, tokio apibūdinimo vis dar per anksti atsisakyti kalbant apie Lietuvą ir į ją panašias šalis. Istorikas Jamesas Markas pokomunistinėms valstybėms būdingą idėjų kovą, kai politikoje ginčijamasi dėl gana artimos istorijos įvertinimo, o dalis partijų savo politinę egzistenciją apibrėžia per antikomunizmą, pavadino „neužbaigta revoliucija“. Net ir praėjus daugiau nei dvidešimt metų nuo Nepriklausomybės paskelbimo ir perėjimo į demokratiją, mums svarbu tai, koks yra politinių veikėjų santykis su sovietine praeitimi. Neužbaigta revoliucija svarbi ne tik idėjiniu, bet ir empiriniu lygmeniu – pagal politologę Ainę Ramonaitę, sovietinio režimo įvertinimas iki šiol yra vienas geriausiai Lietuvos rinkėjų elgesį paaiškinančių veiksnių.
Neužbaigtos revoliucijos tematika itin aštri ten, kur perėjimas į demokratiją turėjo pakto požymių, įvyko derantis tarp režimo priešininkų ir nuosaikesniųjų komunistų. Lenkijoje ir Vengrijoje antikomunistinį identitetą pabrėžiančios jėgos (Viktoro Orbano „Fidesz“ ir Jaroslavo Kaczynskio „Teisė ir teisintumas“) pastarąjį dešimtmetį stiprėjo kritikuodamos paktinę demokratizaciją. Pagal šį požiūrį, 1989 m. Solidarumas Lenkijoje ir įvairios opozicijos grupės Vengrijoje išdavė demokratinius idealus, kadangi sėdo derėtis su režimo atstovais ir taip sudarė jiems sąlygas sėkmingai įsitvirtinti pasikeitus režimui. Dėl to liustracija tokiose šalyse nebuvo plataus masto, o komunizmo palikimą iki šiol matome politikoje, ekonomikoje, valstybės aparate ir kultūroje.
300 tūkstančių laimingų žmonių
lzinios.lt 2013-12-18
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbė, kad referendumo dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams iniciatoriai surinko 292 tūkst. parašų. Sausio mėnesį jie turės galimybę patikslinti bei papildyti sąrašus. Tada ir paaiškės, ar bus rengiamas referendumas.
Reikia gerbti nuomonę pareiškusius piliečius. Tikiu, kad dauguma jų pasirašė iš pačių geriausių paskatų. Vis dėlto patarčiau jiems apsidairyti ir pasidomėti, kokioje kompanijoje jie atsidūrė. Parašų rinkimo akcijoje susivienijo Algirdo Paleckio frontas, kraštutiniai dešinieji kartu su nenusisekusiais politikais, siekiančiais įsisiūbuoti ant sukeltos bangos. Todėl nenuostabu, kad referendumo iniciatorių kalbas apie idealizmą, taurumą, Tėvynės meilę ir pilietinės visuomenės galias tolydžio užgoždavo pykčio protrūkiai, neapykantos kurstymas, ksenofobija. Net svarbiausias akcijos organizatorius Pranciškus Šliužas referendumo agitacinėje laidoje leido sau pareikšti, kad tiems, kurie parduos žemę užsieniečiams, turėtų automatiškai būti atimta Lietuvos pilietybė, taip pat - net uždrausta juos laidoti kapinėse Lietuvoje. Toks tarsi juokas, bet visai nejuokingas. Diskusijose oponentai buvo vadinami nevispročiais, išdavikais. Buvo akivaizdu – žmonės nori išsaugoti žemę, bet sutrypti ir atstumti pusę Lietuvos gyventojų, kurie mąsto kitaip. Lygiai akivaizdu ir tai, kad garsiausiai už referendumą agitavo praeities nostalgija sergantys piliečiai, o dažnai – ir ne be svetimų valstybių įtakos.