Svarbu
Registracija
E.Gentvilas: referendumas dėl Lietuvos žemės: kas ir ką parduoda?
alfa.lt 2014-01-14
Gelbėkit, išparduos Lietuvos žemelę, – trimituoja garsaus referendumo organizatoriai. Atleiskit, šioje vietoje reikėtų pasakyti tiesą, kas čia ir ką parduoda.
Dalis referendumo iniciatorių ir rėmėjų žmonėms „parduoda“ tariamą Lietuvos išparceliavimo idėją. O po tuo iš tikrųjų slypi labai paprastas dalykas – pasiekti, kad lietuvaičiai savo žemeles, neturėdami jokio doro pasirinkimo, ir toliau pusvelčiui pardavinėtų tarpininkams ar tiesiogiai stambiesiems žemvaldžiams Lietuvoje (kurių, beje, šiandien netrūksta).
Aiškiau tariant, reikėtų kalbėti ne apie grėsmes, kad bus išparduota Lietuvos žemė, o apie tai, jog „parduodami“ Lietuvos žmonės (deja, ir savo pačių rankomis).
Atomazga dėl iniciatyvos skelbti referendumą ir reikiamo parašų kiekio artėja, ir kuo arčiau, tuo panašiau į gerą detektyvą. Vyriausioji rinkimų komisija lyg ir neturėtų atlikti Šerloko Holmso vaidmens, bet istorija jau apaugo legendomis ir visiems įdomu sužinoti, kiek gi šimtų ar tūkstančių tų „pasiklydusių“ sielų.
Na, jei referendumą vis dėlto bus leista surengti, galime numanyti, kad teigiami jo rezultatai būtų nemenkas smūgis Lietuvos reputacijai Europos Sąjungoje (ES). Kaip žinome, mūsų stojimo į ES sutartyje numatytas ir anksčiau jau pratęstas pereinamasis žemės pardavimo ribojimo laikotarpis baigiasi jau 2014 m. gegužės 1-ąją. Taip pat žinome, kad bet koks derybų atnaujinimas su ES dėl pakartotinio termino pratęsimo yra neįmanomas.
Prof. Vytauto Landsbergio kalba minint Laisvės gynėjų dieną Lietuvos Respublikos Seime, 2014-01-13
Jūsų Ekscelencija Respublikos Prezidente,
Lietuvos Seimo ir Vyriausybės vadovai,
Aukštieji svečiai ir didvyrių artimieji,
Visi gerbiami šio susirinkimo dalyviai ir visi, kurie mus matote stiklo ekranuose!
Kaip tik sklaidžiau ankstesnių laikų užrašus. Kai kuriuos vadinu organizuotais tekstais. Štai vienas.
„Tą naktį kai mes visi
turėjome būti išduoti
jutom nelaimės mirtiną slogutį
taipgi klausimą
skaudžiai
žėrintį:
ko jūs verti?
Atėjo Dvasia ir neleido
jos neregėti veido
ir negirdėti
kaip gręždama
iki kaulo
liepė
budėti
ir neišduoti.“
Tai seniau parašyta, laikai ir aplinkybės keičiasi, bet pastovūs likiminiai dalykai lieka. Dar ne kartą svarstysim: budėti ar užmigti? Ištižti ar neišduoti?
Laisvės gynėjų dienos minėjimo programa
2014 METŲ LAISVĖS GYNĖJŲ DIENOS MINĖJIMO RENGINIŲ
P R O G R A M A
Sausio 10 d. (penktadienis)
9.00 val.
Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta lenkų fotomenininko Mariušo Foreckio (Mariusz Forecki), fiksavusio 1991 m. sausio 13-osios įvykius, paroda „Lietuva. Sausis“
10.00 val.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų interaktyvus edukacinis renginys „Sausio 13-oji. Ko galime pasimokyti?“ Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje*
15.00 val.
Nukentėjusiųjų nuo Sovietų Sąjungos agresijos susitikimas Vilniaus televizijos bokšte*
Sausio 11 d. (šeštadienis)
12.00–13.30 val.
Sausio 12 d. (sekmadienis)
11.00 val.
Apdovanojimų už nuopelnus Vilniui ir Tautai įteikimo ceremonija Lietuvos Respublikos Seimo I rūmų Parlamento galerijoje*
Lietuvos Sąjūdžio valanda
Generalinė prokuratūra baigia rengti Europos arešto orderius Sausio įvykių byloje
diena.lt 2014-01-10
Generalinė prokuratūra baigia rengti Europos arešto orderius 79 įtariamiesiems 1991 metų sausio įvykių byloje.
Įtariamieji yra Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kurie 1991 metais ėjo vadovaujančias pareigas sovietų gynybos ir vidaus reikalų ministerijoje, Gynybos komitete, Lietuvos komunistų partijos aktyvistai. Jie įtariami dalyvavę Vilniuje užgrobiant Vilniaus televizijos bokštą, Spaudos rūmus, Radiją ir televiziją, kitus objektus Vilniuje ir kituose miestuose.
Nukentėjusiais pripažinti daugiau nei 1 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie tuo metu buvo sužaloti prie Vilniaus televizijos bokšto, Spaudos rūmų ir kitur.
Teismas 71 įtariamajam skyrė kardomąsias priemones - suėmimus, o septynių asmenų duomenys dar yra tikslinami.
Vilniaus apylinkės teismui pripažinus minėtus asmenis įtariamaisiais, praėjusių metų vasarą Generalinė prokuratūra į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą išsiuntė 78 teisinės pagalbos prašymus. Jais prašoma įtariamiesiems įteikti dokumentus apie įtarimus, juos apklausti, supažindinti su įtarimais, pasiūlyti dalyvauti procese.