Svarbu
Registracija
Prasideda renginiai, skirti Sausio 13-ajai atminti
voruta.lt 2014-01-08
Lietuvoje jau prasidėjo renginiai, skirti Sausio 13-ajai. Seime eksponuojamos iki šiol nematytos lenkų fotografo nuotraukos, kuriose užfiksuotos sausio įvykių akimirkos. Mariušas Foreckis buvo vienintelis užsienio fotografas, 1991-aisiais sausį istorinius įvykius fiksavęs Vilniuje, Aukščiausioje Taryboje.
M. Foreckis Lietuvos parlamento apgulties metu buvo tarp kelių fotografų ir vienintelis užsienietis fotografas, fiksavęs įvykius Parlamento viduje. Viena iš parodos iniciatorių Rasa Juknevičienė prisipažįsta, kad jai, dirbusiai Sausio 13-ąją Aukščiausioje Taryboje, buvusi staigmena neseniai sužinoti apie šį fotografą. M. Foreckio nuotraukos nuskenuotos iš kone du dešimtmečius tamsoje gulėjusių fotografijos juostelių.
„Tai bus daugeliui nematytos nuotraukos. Tas žmogus – M. Foreckis – buvo čia Sausio 13-ąją. Ne tiek daug žmonių galėjo iš vidaus pamatyti ir užfiksuoti tuos įvykius. Turbūt nedaugeliui kilo mintis apskritai fiksuoti. Kartu su kai kuriais Lietuvos fotografais, kurių parodos jau buvo Seime, manau, jo nuotraukos papildys visą galeriją“, – tikina parodos organizatorė R. Juknevičienė.
Kada V. Putinas parklups Lietuvoje?
delfi.lt 2014-01-06
Kokie procesai turi įvykti Rusijoje, kad ši šalis atsiprašytų nuo sovietų režimo nukentėjusių tautų, pavyzdžiui, lietuvių?
Ar išauš diena, kai Rusijos prezidentas parklups prie memorialo, skirto sovietų režimo nukankintiems lietuviams atminti, kaip kad 1970 m. pasielgė legendinis Vakarų Vokietijos kancleris Willy Brandtas, nebyliai atsiprašęs dėl nacių nusikaltimų Lenkijoje.
JAV politikos mokslų docentė Dovilė Budrytė teigia, kad valstybių atsiprašymai už praeities nusikaltimus dažniausiai susiję su visuomenės demokratėjimo procesais ir nuomonių įvairovės plėtra nusikaltimus vykdžiusioje šalyje. Įtakos taip pat turi tarptautinės bendruomenės spaudimas bei aukos įtaka tarptautinei bendruomenei.
Mokslininkė D. Budrytė pirmadienį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatė kartu su kolege Erica Resendes parašytą knygą „Memory and trauma in international relations“ („Atmintis ir trauma tarptautiniuose santykiuose“), kuri atskleidžia, kaip tautos ištveria ir susigyvena su patirtomis kolektyvinėmis traumomis.
D. Grybauskaitė: VTEK veikla negali būti politizuojama
delfi.lt 2014-01-06
Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) įstatymo pataisas ir pateikė savo siūlymus, kurie neleistų politizuoti šios institucijos veiklos.
Seimo priimtomis pataisomis numatoma padidinti VTEK narių skaičių nuo penkių iki šešių. Siūlomas lyginis komisijos narių skaičius apsunkins sprendimų priėmimą, o komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, gali būti politizuotas šios institucijos darbas. Todėl, siekdama užtikrinti objektyvų sprendimų priėmimą, Prezidentė siūlo nustatyti nelyginį - penkių komisijos narių skaičių.
„Valstybės tarnautojų ir politikų etiką nagrinėjanti komisija nepaprastai svarbi užtikrinant skaidrumą ir viešumą, todėl turi būti išsaugota efektyviai ir neutraliai dirbanti institucija. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija neturi virsti šališka ir politiškai angažuota įstaiga“, - sako Prezidentė.
Gynybos ekspertas: turime reaguoti į Rusijos karinių pajėgų stiprinimą
delfi.lt 2014-01-07
Per trejus metus Rusijos gynybos biudžetą žadama padidinti 40 mlrd. dolerių. Karinė ginkluotė Kaliningrade taip pat stiprinama – čia jau dislokuotos artimojo nuotolio raketos „Iskander-M“ ir raketų sistemos S-400. Gynybos politikos ekspertas, apžvalgininkas Aleksandras Matonis sako, kad Lietuva turi imtis veiksmų, reaguodama į tai.
„Be abejo turime reaguoti. (...) Turėtume daryti savo namų darbus. NATO politinėse gairėse nurodyta, kad 2 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai yra siekiamybė, kuri geriausiai atspindi viso aljanso interesus. Tarp aljanso valstybių esame pačiame dugne, negarbingoje paskutinėje vietoje, su mažiau nei 1 proc. (BVP dalis, skiriama gynybai - red.)“, - Žinių radijo laidoje „Ryto espresso“ antradienį kalbėjo A. Matonis.
Pasak jo, joks parlamentaras dar neužregistravo įstatymo pataisos, didinančios gynybos biudžetą.
Dar apie tautinių mažumų įstatymų projektus
voruta.lt 2014-01-06
Ilgai ruoštas tautinių mažumų įstatymo projektas sunkiai randa kelią galutiniam svarstymui. Ir tai nenuostabu. Tokio lygio jautrus Lietuvos piliečiams dokumentas turėtų būti ruošiamas nešališkų, visuomenėje žinomų ir gerbiamų žmonių, gerai įsigilinant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau-Konstitucija) nuostatas, išlaikant lygsvarą tarp visų tautybių Lietuvoje, tarp jų ir lietuvių. Jokiu būdu nenoriu nieko įžeisti, tačiau skaitant įstatymo projektą junti vienos tautinės bendrijos įtaką ir siekius. Projektą ruošiusios grupės sudėtis svarbu, tačiau objektyvumo, o kartu ir dokumento solidumo labui vargu ar turėjo vadovauti asmuo, atstovaujantis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) partijai.
Apie šio įstatymo projekto atskiras dalis daug kalbėta, rašyta. Tikėtina, kad po derinimų įvairiose valstybinėse institucijose jo turinys ir dvasia pasikeis.
Kaip ir reikėjo tikėtis, LLRA, ieškodama skubos svarstyti tautinių mažumų klausimus, įregistravo svarstymui kaip savo projektą senąjį dar 1991 metais rengtą įstatymą, kurio galiojimas, 1992 metais tautos referendumu priėmus Konstituciją ir jos dvasia parengtus vėlesnius įstatymus, savaime prarado prasmę ir galią. Todėl apie šį projektą kažin ar verta kalbėti.